„Yra numatytos sąlygos, tam tikri reikalavimai, kuriuos atitikdami darbdaviai gali teikti paraiškas dėl remiamo įdarbinimo, dėl darbinimo pagal pameistrystės sutartį, taip pat dėl paramos darbo vietoms teikti ir pritaikyti įgyvendinimo. Tačiau darbdaviai nagrinėdami „sąrašiuką“, ką turėtų atitikti, išpildyti, mato neatitikimų, dviprasmiškumų.
Pastebime, kad tie patys pažeidimai, tik pagal skirtingus įstatymus, traktuojami skirtingai ir sukelia skirtingas teisines pasekmes darbdaviams“, – Trišalės tarybos posėdyje teigė LVK teisininkė Akvilė Razumienė.
„Straipsnis dėl nedeklaruoto darbo iš esmės numato atsakomybę už tuos pačius veiksmus, kaip ir administracinių nusižengimų kodekso 100-asis straipsnis dėl darbo laiko apskaitos pažeidimo. Tačiau situacija yra tokia, kad darbdavys, kurio atsakingas asmuo, turi per pastaruosius metus vieną baudą gavęs pagal administracinių nusižengimų kodekso 100-ąjį straipsnį, gali teikti paraišką dėl priemonių įgyvendinimų, o darbdavys, juridinis asmuo, kuris turi baudą už nedeklaruotą darbą, jam teikti paraišką jau nebėra suteikia galimybė“, – aiškino ji.
A. Razumienė tvirtino, kad LVK mano, jog situacijos turi būti vertinamos panašiai, o išdėstytas straipsnyje reikia numatyti, jog darbdavys turintis ne daugiau negu vieną baudą per paskutinius vienerius metus taip pat turėtų galimybę teikti paraišką dėl remiamo įdarbinimo.
Tuo tarpu kalbėdama apie kitą straipsnį, kuriame numatomos sankcijos darbdaviui atleidusiam subsidijuotą darbuotoją anksčiau nei po 6 mėn., LVK atstovė tvirtino, kad tarp sankcijų išimčių turėtų patekti ir terminuotos darbo sutartys.
„Yra numatytas reikalavimas darbdaviams, pasibaigus subsidijos darbo užmokesčio mokėjimo terminui, 6 mėnesius išlaikyti darbo vietoje tuos darbuotojus, kuriems buvo kompensuojama dalis darbo užmokesčio.
Jeigu to reikalavimo jie neįgyvendina, atleidžia subsidijuotą darbuotoją anksčiau nei po 6 mėn., tada atitinkamai darbdaviui taikoma sankcija, uždraudimas dalyvauti remiamo įdarbinimo priemonėse 12-ai mėnesių“, – sakė A. Razumienė.
„Tarp išimtinių atvejų matome, kad nepatenka terminuotos darbo sutartys, kas mūsų vertinimu yra šiek tiek neteisinga, nes manome, jog sankcijų taikymas darbdaviui ir situacijos, kurioms neturėjo įtakos darbdavio valia (...), manytume, kad tokių sankcijų taikymas yra nepagrįstas, neproporcingas“, – akcentavo ji.
LVK siūlo, kad išimtinių atvejų sąrašas būtų praplėstas, įtraukiant ir terminuotas sutartis.
Šiuos siūlymus nagrinės Darbo santykių komisija prie Trišalės tarybos.
