„Jei Raudonąją knygą sudarinėtų ne gamtininkai, bet ekonomikos specialistai, į ją būtinai patektų ir tokios nykstančios rūšys kaip tikroji ūkinė bendrija, komanditinė ūkinė bendrija, kooperatinė bendrovė ar žemės ūkio bendrovė. Įmonių rūšių nykimo priežastys – tos pačios kaip ir rūšių gamtoje: pasikeitusi aplinka, konkuruojančių rūšių atsiradimas ir žmonių veikla“, – sako tarptautinės įmonių kreditingumo vertinimo įmonės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.
Natūrali atranka
Pranešime teigiama, kad po nepriklausomybės atkūrimo, teisininkams dėliojant būsimą Lietuvos verslo žemėlapį, buvo prikurta aibė įvairaus tipo juridinių formų, kurias verslūs žmonės galėjo rinktis vykdyti verslui.
„Lietuviškasis kapitalizmas dar buvo vystykluose, verslai silpni ir nebrandūs, žmonės, be verslavimo patirties ir mažai „uostę“ tikro, o perku-parduodu, verslo.
Kai kurios įmonių formos, tokios kaip individuali įmonė, dėl paprastumo ir nereikalingo įstatinio kapitalo išpopuliarėjo iš karto ir tik pastaruoju metu, praprusus žmonėms ir supratus, kad atsakyti visu savo turtu – pavojinga, užleido pozicijas ne taip seniai įteisintai naujai juridinei formai – mažosioms bendrijoms. Kai kurių, pvz. uždarųjų akcinių bendrovių (UAB), populiarumas augo palaipsniui, stiprėjant Lietuvos verslui, nes būtinas 10 tūkst. litų įstatinis bei sudėtinga finansinė atskaitomybė buvo ne kiekvieno kišenei. Kai kurių, pvz. žemės ūkio bendrovių (ŽŪB), tikrųjų ūkinių bendrijų (TŪB) ar kooperatinių bendrovių (KB) steigimo pikas buvo lietuviško kapitalizmo pradžioje, dabar gi kuriantieji verslus geriau suvokia tokių formų pliusus ir minusus ir dažniausiai renkasi kitas įmonių rūšis“, – komentuojama pranešime.
Kiek „individų“ likę
Kaip teigiama, štai todėl bene egzotiškiausią komanditinės ūkinės bendrijos formą turi tik 118 Lietuvoje įregistruotų verslų, o realiai veikia, t.y. šių metų gegužę turėjo bent vieną darbuotoją, tik 18 įmonių. Seniausiai veikianti KŪB – Roberto Šertvyčio „Aiva Sistema“, registruota dar 1990 m. gruodžio 27 d. ir užsiimanti verslo valdymo sprendimais. Minėtos įmonės perspektyvos nėra labai šviesios, nes jos skola „Sodrai“ šiuo metu siekia per 10 tūkst. eurų.
„Tiesa, ši skola yra atidėta. Palinkėsime jai atsitiesti“, – prideda S. Žilinskas.
Kaip teigia, pagrindinė šio tipo įmonių nepopuliarumo priežastis – teisinės formos komplikuotumas. Komanditinėse bendrijose yra dviejų rūšių nariai, kurių vieni atsako visu savo turtu, kiti gi – tik savo įnašu. Be to, skiriasi ir vienų bei kitų galimybės dalyvauti priimant sprendimus. Tačiau panašu, kad šios formos ypatybės pasirodė įdomios investicijomis užsiimantiems verslininkams, nes paskutiniais metais tokių įmonių registravimas finansų sektoriuje kiek paspartėjo.
Tikrosios ūkinės bendrijos visi nariai neribotai atsako savo turtu, tad ši juridinė verslo forma sutinkama dar rečiau. Formaliai veikia tik 60 tokių įmonių, tačiau personalo turi kiek didesnė dalis – 34 įmonės. Ilgiausiai gyvuojanti tikroji ūkinė bendrija gerai pažįstama dažnam alaus mėgėjui. Tai Čygo-Kalkio TŪB „Rinkuškiai“. Įmonės gimtadienis – 1990 m. lapkričio 27 d. Daugiausiai – net 450 – TŪB buvo įregistruota 1992 m., vėliau šios juridinės formos populiarumas smuko, kol visiškai nuslopo. Panašu, kad turėsime rimtą kandidatą išvis pranykti iš Lietuvos verslo žemėlapio.
Trečioje vietoje pagal retumą – kooperatinės bendrovės (KB). Seniausios KB yra įregistruotos 1992 m. kovo 27 d. Tai Kretingos vartotojų kooperatyvas ir „Žemdirbių globėjas“. Kai kurios šį statusą turinčios įmonės šiaip jau egzistuoja seniau, nei rodo jų registravimo data. Pvz., Pakruojo vartotojų kooperatyvas – nuo 1926 m. kovo 1 d. Kooperatyvo forma įdomi tuo, kad jo nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką ir naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su kooperatyvu ir aktyviai dalyvauja kooperatyvo valdyme. Kooperatinės bendrovės steigiamos ir dabar, tačiau kiekiai gerokai mažesni nei 1995-aisiais, kai pasaulį išvydo net 117 tokio tipo įmonių.
Ketvirtoje vietoje – žemės ūkio bendrovės. Seniausia ŽŪB įsikūrusi Panevėžio rajone, Ėriškiuose ir vadinasi pagal savo rezidavimo vietą. Paprastai kalbant, žemės ūkio bendrovės – tai tie patys UAB‘ai, tačiau tokie, kur 50 ir daugiau procentų pajamų sudaro žemės ūkio produkcija ar paslaugos. Vis dėlto, kaip rodo statistika, po registravimo piko 1992-aisiais (4422) ŽŪB registruojamos itin retai. Net ir žemės ūkio produkciją gaminantys mieliau renkasi populiaresnę – UAB formą.
Kur veikia ir kuo užsiima
Nesunku atspėti, kad daugiausiai egzotinių verslo formų įmonių įregistruota sostinėje, teigia „Creditreform Lietuva“ analitikai.
Vilniuje turime 89 KŪB, 22 TŪB, 30 KB. Tačiau žemės ūkio bendrovių sostine save gali tituluoti Panevėžio rajonas. Čia jų yra 36, kai Vilniuje – 24. Labiausiai po visą Lietuvą išplitusios žemės ūkio bendrovės, kurių rasite 56 savivaldybėse iš 60. Antroje vietoje – kooperatinės bendrovės (55 savivaldybės). Rečiausiai sutinkamos komanditinės ūkinės bendrijos – tik 19-je savivaldybių.
Tačiau pastarosios formos įmonių sąraše daugiausiai tokių, kurios užsiima trestų, fondų ir panašių finansinių institucijų veikla taip pat konsultacine verslo ir kito valdymo veikla. Galbūt todėl KŪB registravimo statistikoje pastaruoju metu matome šiokį tokį renesansą. Panašu, kad egzotiškasis statusas būtent šiam verslui ir jo siekiamiems tikslams pasirodė esąs labai tinkamas ir neleis jam visiškai nunykti.
Kitų tipų įmonių populiariausia veikla ne tokia išskirtinė. Tikrosios ūkinės bendrijos daugiausia užsiima mažmenine prekyba, o kooperatinės bendrovės, kadangi tarp jų itin daug kredito unijų – piniginių tarpininkavimu, o taip pat žemės ūkio produkcijos didmenine prekyba, grūdinių (išskyrus ryžius) ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimu. Pastaroji veikla, o taip pat mišrus žemės ūkis, būdinga ir žemės ūkio bendrovėms.
Kiek samdo ir kaip laikosi
Didžiausios įmonės priskiriamos žemės ūkio bendrovių tipui. Net 421 žmonės darbuojasi ŽŪB „Nematekas“, užsiimančioje mėsos perdirbimu. Antroje vietoje ŽŪB „Delikatesas“ (273). Daugiausiai personalo turinti A.R. Baumilų TŪB „Klasikinė tekstilė“ samdo 243 dirbančiuosius. Didžiausioje kooperatinėje bendrovėje „Pienas LT“ darbuojasi 241 asmuo. Pačios mažiausios – komanditinės ūkinės bendrijos. Didžiausioje iš jų – „Danalta“ – 50 darbuotojų.
Pranešime nurodoma, kad didžiausiomis 2022 m. apyvartomis išsiskyrė kooperatinės bendrovės. Pienas LT „prasuko“ kone 170 mln. eurų, „Lagrenas“ – netoli 98 mln. eurų. Gerokai atsiliko žemės ūkio bendrovės. Solidžiausią apyvartą pasiekė mėsos perdirbėjas „Delikatesas“ (20,6 mln. eurų), Lygumų ŽŪB (14,4 mln. eurų). Dar smulkesnės pagal apyvartą buvo ūkinės bendrijos. Nors TŪB „Rinkuškiai“ pernai metais padarė 6,8 mln. eurų, tačiau kitos tikrosios ūkinės bendrijos net nepriartėjo prie milijono. Užtat kiek rimčiau atrodė komanditinės ūkinės bendrijos, ypač turinčios ypatingai ilgus pavadinimus. Štai Informuotiesiems investuotojams skirta uždarojo tipo investicinė bendrovė KŪB „Wise guys seed fund I“ apyvarta pernai siekė 3,5 mln. eurų, o Informuotiesiems investuotojams skirta uždarojo tipo investicinė bendrovė KŪB „Wise guys pre-seed fund I“ – 1,7 mln. eurų.
Didžiausiais 2022 m. pelnais taip pat išsiskyrė kooperatinės bendrovės. ŽŪB „Linkuvos kraštas“ jo uždirbo net 23,6 mln. eurų. Padovinio ŽŪB metinis rezultatas sudarė 4,3 mln. eurų, KŪB „Litcapital I“ – 2,2 mln. eurų, o sėkmingiausios T.Kauno TŪB „Varsa“ – tik 13,3 tūkst. eurų. Lyginti tik tų įmonių balansai, kurie buvo pateikti „Registrų centrui“.
Algų, skolų ir stabilumo čempionai
Didžiausius atlyginimus savo darbuotojams vėlgi mokėjo kooperatinės bendrijos. „Creditreform Lietuva“ paskaičiavo, kad vidutinis šių metų trijų mėnesių atlyginimas KB „Lagrenas“ siekė net 6 335,68 euro. Tarp žemės ūkio bendrovių rekordas priklauso „Kerkasiai“ (2 416,73 eurų), dosniausia TŪB buvo M.Gurskienės „Vavodų klubai“ (1 814,26 eurų), o didžiausios algos tarp KŪB buvo „Aiva sistemoje“ (1 705,27 eur).
Daugiausiai stabilia verslo sveikata pasižyminčių įmonių buvo žemės ūkio bendrovių gretose. Stabilumą žymintį ženklą „CrefoCert STABILUS“ čia turėjo 103 bendrovės. Įkandin ŽŪB sekė ir kooperatinės bendrovės – 61 įmonė.
Tikrųjų ūkinių bendrijų, išlaikančių stabilumą šiais permainingais laikais, suskaičiavome septynias, komanditinių ūkinių bendrijų – vieną.
Mažiausiai įsiskolinusių Sodrai buvo tarp TŪB, daugiausiai – tarp ŽŪB. Svarbu prisiminti, kad žemės ūkis stipriai sezoninis verslas, tad skolos gali stipriai susitraukti rudenį, kai bus nuimamas derlius. Tiesa, šiųmetinė vasara žemdirbių neglosto, tad didesnio susitraukimo gali ir nebūti“, – rašoma pranešime.
