Vilniečių nuomonės
Gatvėje kalbinta moteris teigė, jog į Vilnių ji atvažiavo su tikslu – skaniai papietauti kartu su drauge. Tiesa, moteris neslėpė, jog šie pietūs jai atsiėjo netgi brangiau negu kelionė.
„Manau, kad rinkausi tikrai neblogą vietą, pagal atsiliepimus – vienus geriausių sušių Vilniuje. Su drauge mes papietavome ir dviese išleidome apie 60 eurų“, – dalijosi ji.
Stebėdami aukštas restoranuose siūlomas kainas, kai kurie gyventojai renkasi savo santaupas nukreipti kitur.
„Geriau pakeliausiu, nei skaniau pavalgysiu“, – teigė vaikinas.
Tiesa, rinktis tarp dviejų malonumų reikia ne visiems.
„Aš galiu sau leisti bet ką – ir keliauti, ir valgyti. Aš daug uždirbu“, – teigė gatvėje kalbintas vyras.
Tačiau, anot jo, kai pinigų pramogoms yra, atsiranda kita problema.
„Tada problema yra laikas. Aš turiu pinigų, turiu laisvės, kur galiu keliauti, tik laiko problema yra“, – teigė pašnekovas.
Klesti užsienio šalių turizmas
Pasak Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, tai, kad gyventojai rečiau lankosi kavinėse ar restoranuose, o mieliau renkasi keliauti – yra akivaizdu.
„Labai apsidžiaugėme, kai po kovido arba per kovidą buvo viskas uždaryta ir lietuviai atrado Lietuvą. Tada jau buvo priversti čia būti, tai ir keliavo, ir lankėsi dvaruose, ir restoranuose, ir viešbučiuose, ir atrodė, kad tai tęsis amžinai, bet dabar mes matome, kad sienos atidarytos, ir turizmas klesti tiek Ispanijoje, tiek Italijoje, tiek Prancūzijoje – jie muša rekordus turizmo prasme“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, tai, kad užsienio šalių turizmas klesti, stipriai jaučia Lietuvos verslai.
„Matome tą tokį labai didelį pokytį“, – teigė E. Šiškauskienė.
Tiesa, buvo pastebima, jog viešbučių ir restoranų lankymas buvo smarkiai sumažėjęs ir dėl karo Ukrainoje, kadangi užsieniečiai baiminosi atvykti į Lietuvą. Pasak E. Šiškauskienės, tai viešbučių ir restoranų lankymą paveikė net 50 proc.
„Ne tik karas Ukrainoje, bet ir tai, kad mes esame tarp Rusijos ir Baltarusijos. Mes tą, turizmo prasme, pajautėme labai. Atsigavo tik penkiasdešimt keliais procentais, tai realiai netekome labai daug turistų ir net mūsų kaimynai, tarkime, vokiečiai – Vokietija ragina savo piliečius nevykti į šalį ir, kiek teko kalbėti su viešbučiais ir restoranais, užimtumai vasarą kaip ir buvo geri, negaliu sakyti, tikrai apie 80-90 procentų, bet klausiu savo narių, kaip gyvena, o jie man sako: „tu neklausk“. Nebereikia nei pardavimų direktoriaus, nei marketingo, atvažiuoja bet kas, bet kada, neprognozuotai“, – teigė Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
Pasak pašnekovės, ypatingai sumažėjusius skaičius pajautė tie restoranai, kurie yra miesto centre arba tiesiog yra turistiniai ir degustaciniai.
„Jie ypatingai pajautė tą pokytį ir, be abejo, kol karas nesibaigs, net neverta dėti į reklamą pinigų, kad mes čia saugi šalis. Tai juokingai tiesiog atrodytų. Turime tą periodą pralaukti ir su pavydu žiūrime į kitas šalis – Skandinaviją, Italiją, Prancūziją, Ispaniją, kurios tiesiog nuo tų turistų lūžta. Pas mus tikrai situacija ne tokia“, – teigė E. Šiškauskienė.
Anot Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės, jaučiasi ne tik mažėjantis lankytojų skaičius, bet ir paties vartojimo mažėjimas.
„Ypatingai dėl paskolų, kurių palūkanos labai aukštos“, – teigė E. Šiškauskienė.
Visą reportažą rasite LNK portale:
