Labiausiai remia senjorai, verslininkai
59 proc. apklausos dalyvių sako, kad pritartų vadinamajam gynybos mokesčiui, dėl kurio dabar diskutuojama viešoje erdvėje. 41 proc. teigia nepalaikantys idėjos:
Vos 32,4 proc. jaunimo 18–24 metų amžiaus grupėje remia papildomą apmokestinimą gynybos labui, o 68 proc. taria „ne“. Savo ruožtu du trečdaliai senjorų (daugiau kaip 65 metų amžiaus) pritaria mokesčiui ir yra didžiausi jo palaikytojai.
Pritarimą tokiems planams išsako daugiau vyrai (62 proc.) nei moterys (55,4 proc.).
Daugiausiai paramos rodo didmiesčių gyventojai (65,9 proc.), o mažesniuose miestuose ar kaimuose žmonės nusiteikę skeptiškiau.
Du trečdaliai aukštąjį arba nebaigtąjį aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų pritartų mokesčiui, tačiau žemesnį išsilavinimą turintieji mano kitaip – didesnė dalis pasisakytų prieš (ypač tai būdinga pradinio, nebaigto vidurinio išsilavinimo atstovams – nepritartų apie 66 proc.).
Specialistai, tarnautojai, vadovai, verslininkai labiau linkę palaikyti tokią iniciatyvą, tačiau darbininkai, namų šeimininkės (-ai) ar bedarbiai – ne.
Iki 300 eurų pajamas gaunančių asmenų grupėje tik mažuma (28 proc.) pritartų gynybos mokesčiui, o stipriausią palaikymą ši idėja turi daugiau kaip 900 eurų pajamas gaunančių respondentų grupėje (67 proc.):
Sociologas, ekonomistas Romas Lazutka komentuoja, kad jaunimo skeptiškumas galimai rodo kritišką jo poziciją ir reiklumą. Pasak profesoriaus, net ir gynyba negali būti paversta „šventu“ dalyku, apie kurį nebūtų galima diskutuoti.
„Gerai, kad jaunimas nepasiduoda. Galbūt pagyvenę žmonės, ką rodo ta apklausa, jie daugiau emocingai reaguoja „nieko negaila, jeigu tik gresia pavojus šaliai, tai mes pasiruošę susispausti, tegul pensijas įšaldo, nedidina, o didina PVM ir maisto produktai brangs, na, tai mes iškentėsime“ – bet ar tai racionalu?“, – „Delfi“ sakė R. Lazutka.
Profesoriaus teigimu, apskritai negalima kalbėti apie „gynybos mokestį“, kadangi tokio dalyko nėra.
„Koks čia „gynybos mokestis“? Nėra švietimo mokesčio, nėra politikos mokesčio, nėra prokuratūros mokesčio. Mokesčiai yra tokie: pridėtinės vertės mokestis, akcizai, pelno, gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos. O kai sako „gynybos mokestis“, tai yra nonsensas.
(…). Yra valstybės biudžetas ir iš jo finansuojamos įvairios sritys. Tai čia pasigauta idėja, kad gynybai negali prieštarauti. Labai negerai demokratinėje visuomenėje, kad žmonės įspraudžiami į kampą“, – sako ekonomistas.
Jo vertinimu, reikia didinti biudžeto pajamas, užuot vadinus ką nors „gynybos mokesčiu“, nes lygiai taip pat ir švietimas arba keliai reikalauja dėmesio, tačiau nekalbama apie jų „mokesčius“: „nereikėtų spekuliuoti – gynyba ar ne gynyba“.
„Jeigu jaunimo rezultatai tokie, tai aš viliuosi, kad jie racionaliau galvoja ir jie nori daugiau informacijos, daugiau įrodymų: ir apie pačią mokesčių sistemą, kad ji galiausiai būtų sutvarkyta, o ne būtų tokia skylėta su tais „gyvulių ūkiais“, – sako jis.
Finansavimo šaltiniai: pasisako už išskaidymą
Iš tiesų, kai kurių politikų minimas „gynybos mokestis“ šiuo metu yra veikiau apibendrinantis pavadinimas įvairiems finansavimo šaltiniams, bet jokių naujų pajamų šaltinių čia nenumatyta, tiesiog keičiasi „įprastų“ mokesčių proporcijos (žr. žemiau).
„Delfi“ apklausoje atitinkamai pasiteirauta, kokia forma turėtų būti renkamas šis papildomas finansavimas krašto apsaugai. Beveik 60 proc. respondentų atsakė, kad tai turėtų būti skirtingi šaltiniai, tai yra, gyventojai, verslas ir skolinimasis:
Antras pagal populiarumą variantas (19 proc.) – verslo apmokestinimas didinant arba įvedant naujus mokesčius ir tik 4 proc. apklaustųjų mano, kad reikėtų didinti mokesčius gyventojams. Gyventojų skolinimas valstybei taip pat nebūtų populiarus sprendimas.
Didžiausią entuziazmą siūlant apmokestinti verslą rodo jaunimas 18–24 metų amžiaus grupėje (48 proc.), tokios pat pozicijos laikosi ir 36 proc. iš 25–34 metų amžiaus žmonių.
Jauniausių respondentų grupėje – 0 proc. norinčiųjų papildomai apmokestinti gyventojus. Ši grupė kartu nukrypsta nuo daugumos, kalbant apie mokesčio šaltinių diversifikavimą: tik 28 proc. jų mano, kad gynybos mokestį reikėtų rinkti iš kelių šaltinių. Pastarąjį variantą noriau palaiko vyresnio amžiaus žmonės, tarkime, 45–54 metų amžiaus grupėje – net 70 proc. respondentų.
Žvelgiant į mokesčio šaltinius per respondentų išsilavinimo pjūvį, matyti, kad vidurinį išsilavinimą turintieji buvo labiau linkę papildomai apmokestinti gyventojus (12 proc. nuo šios išsilavinimo grupės respondentų), tačiau taip pat pasisakė ir už verslo apmokestinimą (30 proc.) bei šaltinių diversifikavimą (35 proc.).
Bet pastarąją opciją rėmė beveik dvigubai daugiau (66 proc.) aukštąjį arba nebaigtą aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų – daugiausiai iš visų išsilavinimo grupių:
Mažiausias pajamas gaunantieji visiškai nepalaikė papildomo gyventojų apmokestinimo (0 proc. respondentų), tačiau kartu ypač remia didesnę mokestinę naštą verslui (pajamų iki 300 eurų grupėje – 38 proc. respondentų ir net 42 proc. apklausos dalyvių 301–500 eurų pajamų ruože).
Didžiausias pajamas gaunantieji buvo labiau linkę remti mokesčio šaltinių diversifikaciją (apie 60 proc. respondentų).
„Delfi“ apklausa atlikta internetu kovo 18–25 dienomis. Jos imtis – 953 respondentai, vyresni nei 18 metų, pagal amžių, lytį ir gyvenamosios vietovės dydį atitinkantys Lietuvos gyventojų pasiskirstymą. Paklaida: +/-3 proc. (su 95 proc. pasikliautinu intervalu).
Ekonomistas: reikia tvarkyti sistemą
Ekonomistas R. Lazutka mano, kad reikia iš esmės peržiūrėti mokesčių sistemą.
„Tikrai reikia tvarkyti Lietuvoje mokesčių sistemą, jau buvo užsimota ir sužlugo ta vadinamoji mokesčių reforma (…). Kaip žinome, ten daugiausiai verslo asociacijos užprotestavo ir Vyriausybė pasidavė, nesugebėjo padaryti.
Nepriklausomai nuo to, ar karas vyksta, ar ne, – reikia tvarkyti mokesčių sistemą ir didinti valstybės biudžeto pajamas. Daugeliui sričių valstybės finansavimas yra per menkas“, – „Delfi“ kalbėjo ekonomistas.
Vertindamas raginimus didinti finansavimą krašto gynybai, ekonomistas svarsto, kad didesnį dėmesį reikėtų skirti diplomatijai.
„Gynybos srityje, aišku, kad poreikiai kinta, bet apie tuos poreikius reikėtų kalbėti rimčiau, kaip jie kinta: ar mes tikrai konkuruosime su Rusija savo tankų ir lėktuvų skaičiumi, ar čia yra protingas žingsnis, ar tai yra įmanoma?
Gal daugiau reikia ne tiek kariuomenei, o diplomatijai: kaip čia bus, jeigu išauš diena „X“: ką lenkai darys su savo kariuomene, ką latviai darys? Ar stebės, ar lauks bendro NATO sprendimo? Ar neverta pasirašyti sutartį su Švedija?“, – klausia profesorius.
Pasak jo, diplomatija turėtų tapti pagrindiniu akcentu, kuriam nereikia gailėti pinigų.
Svarstomi keli variantai
Kovo mėnesį antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui, rašė naujienų agentūra ELTA.
Pagal pirmąjį variantą, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį.
Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų, – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas.
Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Apie „gynybos mokestį“ vienas pirmųjų praėjusių metų pabaigoje prakalbo konservatorius, dabartinis krašto apsaugos ministras ir tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Tačiau ir jis svarstė, kad tai galėtų būti PVM didinimas, o pastaruoju metu akcentavo pelno mokesčio didinimo galimybę šiam tikslui.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc. Norėdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, dalis Lietuvos verslo ir kitų organizacijų jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.
