Kad gyventume geriau – ekonomikai reikia daugiau pinigų
Kaip teigė Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas, apie MMA augimą buvo diskutuojama dar prieš metus, tačiau užsibrėžti tikslai dažnai taip ir lieka nepasiekti. Jo manymu, 1200 eurų yra ta suma, kurią kitais metais MMA turėtų siekti, tačiau verslai perspėja apie tam tikras rizikas ir galimus bankrotus. Į tokius nuogąstavimus R. Tomašauskas taip pat sureagavo.
„10 ar 15 metų šnekama, bet nei karto tai nepasiteisino, nei karto to nebūdavo ir niekas neprasidėjo. Atvirkščiai – nedarbas mažėja, gyventojų pajamos didėja, vidutinis atlyginimas didėja. Vis gąsdinama, bet niekada tai neįvyksta. Bankrotai ir visa kita – tai vyksta dėl kitų reikalų.
Bet kurį pramonininką paimtumėte ir jis pasakytų: aš nemoku minimalios algos savo darbuotojams, man gėda taip daryti. Nėra tokių. Minimali alga pas mus svarbi yra paslaugų sektoriuje, kuris bando dar išspausti iš tų žmonių: visokie kurjeriai, barmenai, kurie iš arbatpinigių verčiami užsidirbti. Ta pramonė, kuri pas mus Lietuvoje pakankamai gerai išvystyta – nemoka minimalios algos“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Būna manančių, kad verslai, kurie savo darbuotojams temoka MMA, verslo vardo yra neverti. Tam, iš esmės, pritarė ir R. Tamošauskas.
„Aš sakau, kad tokios įmonės turi užsidaryti. Mano pozicija yra labai paprasta. Jeigu žmogus nesugeba mokėti atlyginimo savo darbuotojui, kaip pavyzdys, jeigu žmonės dirba picerijoje ir negali sau picos nusipirkti kiekvieną dieną pavalgyti arba nueiti pas konkurentą pavalgyti – tai ko vertas toks darbas, kad tu neužsidirbi net pavalgyti toje įmonėje, kurioje pats dirbi? Čia reikia pradėti kalbėti apie tai, kad žmogus turi uždirbti tiek, kad galėtų būti pilnateisis mūsų visuomenės narys ir galėtų naudotis paslaugomis, iš kurių tas verslininkas nori uždirbti“, – kritikos negailėjo jis.
Pasak pašnekovo, dabar tam tikros situacijos jam atrodo kiek juokingai.
„Aš noriu daug uždirbti, bet savo darbuotojams nemokėsiu, kad jie negalėtų nueiti pas konkurentą pavalgyti. Tai iš kur atsiras tie pinigai ir iš kur atsiras apyvartos, kad smulkieji verslai pradėtų užsidirbti? Čia yra paprastas dėsnis. Mums reikia daugiau pinigų mūsų ekonomikoje, kad mes pradėtume geriau gyventi“, – tikino R. Tamošauskas.
Pasigirsta ir nuogąstavimai, kad keliant MMA – kils ir įvairių paslaugų bei produktų kainos. Vis dėlto, ir šioje vietoje R. Tomašauskas didelės problemos nemato.
„Kas brangs? Elektra, šildymas brangs? Yra kirpyklos, masažai, pramogos, yra maistas, kuris yra kavinėse ir visa kita. Kas gamina maisto produktus ir visa kita – aš nežinau tokių įmonių, kurios mokėtų minimalią algą“, – teigė jis.
Yra ir tam tikrų rizikų
Savo įžvalgomis laidoje pasidalijo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Pradžioje, jis atkreipė dėmesį į praėjusius metus.
„Aš manyčiau, mes nutylime, bet visi puikiai žinome, kad praeiti metai buvo susitraukimo metai. Daugelyje sričių. Mes tai matome ir pagal paaugusią bedarbystę, ir daugelį kitų dalykų. Tikėkimės, kad šis pirmas ketvirtis yra tvarus atsigavimas ir tokios prognozės yra, nepaisant to, kad mūsų rinkos irgi nėra labai stipriai atsigaunančios. Pagrindinės eksporto rinkos – ir Skandinavija, ir Vokietija – jos jau lipa iš duobės, bet dar tvaraus, patikimo augimo nėra“, – pastebėjo pašnekovas.
Pasak jo, faktas, kad MMA kažkiek pakils, tačiau svarbu nepamiršti vieno labai reikšmingo dalyko.
„Labai lengva kelti, labai lengva judėti, kai ekonomika juda į viršų ir nėra jokių problemų. Kol kas tie debesėliai sklaidosi, augimas bus, bet ar tikrai 1070 – šioje vietoje, mes turime skepticizmo. Manau, tas augimas, kuris bus, galbūt apie 1000 – bus logiškas, tvarus augimas, kuris buvo iki šiol, pastaruosius 20 metų. Aš manau, mums labiau jis yra suprantamas ir artimas“, – teigė V. Janulevičius.
Pašnekovo manymu, į atlyginimų kėlimą turime žvelgti labai subalansuotai.
„Minimalios algos kėlimas stumia į viršų visus atlyginimus. Kai mes dabar kalbame, kad Lietuva yra didžiulio skurdo šalis – jeigu viršutinis lygis kiekvienas metais yra užkeliamas po 12 procentinių punktų, tai, be abejo, regionuose einančios algos nespėja pakilti iki tokio lygio ir tada patenkame į skurdo lygį. Turime suvokti, nuo kokio lygmens mes čia skaičiuojame. Mūsų siūlymas yra žiūrėti subalansuotai. Faktas, kad minimalų atlyginimą reikia kelti, bet reikia žiūrėti, kokios tos prognozės“, – teigė V. Janulevičius.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad efektyvumas, produktyvumas ir našumas Lietuvoje neauga taip, kaip atlyginimai.
„Mums reikia išsilaikyti konkurencingiausią ekonomiką Baltijos šalyse, kokia mes iki šiol buvome ir tikimės, kad būsime ateinančius 20 metų. 20 metų Lietuvoje atlyginimai kilo daugiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Augimas BVP irgi buvo didžiausias. Mes norime išlaikyti tą patį pagreitį, kad būtų galima judėti į priekį, o tam reikia visų diskusijų, argumentuotų kalbų, kaip ir ką mums daryti, kad ateitis būtų tvari“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Savo siūlymus pateikė ir ekonomistas
MMA kitąmet turėtų siekti 1030-1040 eurų – tokios pozicijos laikosi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Pašnekovo manymu, kalbant apie algų kilimą, turėtų būti surastas aukso viduriukas, o jo įvardintą MMA dydį galėtume pasiekti gana lengvai.
„Lietuvos bankas – jis vis tiek pateiks savo oficialius skaičiavimus Trišalėje taryboje, pagal formulę, kiek turėtų kitais metais didėti minimali mėnesio alga. Panašu, kad tas maksimalus dydis yra 1070, jeigu Finansų ministerijos prognozės bus į geresnę pusę.
Pagal formulę, kitais metais galėtų būti ir 1090 eurų, bet, manau, normalu, kad bus derybos. Darbdavių atstovai turės savo poziciją, darbuotojai savo ir, jeigu bus apsistota kažkur ties viduriu, tie 1030 ar 1040 eurų – tai būtų daugiau negu 100 eurų daugiau, lyginant su šių metų minimalia mėnesio alga, tad augimas būtų 12 procentų“, – aiškino T. Povilauskas.
Tai, pasak ekonomisto, tikrai nėra mažai.
„Atsiminkime, kad šiemet minimali mėnesio alga augo 10 procentų. Kitais metais turėtų būti kažkas panašaus, o, jeigu bus tie 1030-1040 eurų – būtų ir dar daugiau“, – teigė jis.
Tiesa, ar toks minimalios algos augimas didintų ir vidutinį atlyginimą – kol kas nėra aišku. Ekonomistas apžvelgė, kokią situaciją stebėti galėjome anksčiau.
„Kol kas, pagal „Sodros“ duomenis, teisinasi tos prielaidos, kad mes sausį-vasarį matėme tikrai gerokai viršijusį algų augimą, negu tikėjomės. Tai buvo 11-12 procentų, lyginant su praeitų metų sausiu-vasariu. Neseniai „Sodra“ paskelbė ir kovo mėnesio duomenis, kur augimas buvo apie 10 procentų. Dažniausiai, kovą-balandį algų peržiūros būna privačiame sektoriuje ir turbūt tas metinis pokytis – jis turėtų kristi į vienaženklį dydį. Tas ir atsitiko.
Jeigu žiūrime į uždarąsias akcines bendroves – metinis pokytis kovą jau buvo mažiau negu 9 procentai. Bendras skaičius yra virš 10 procentų, bet jį lemia ir valdžios sektorius – ar tai būtų biudžetinės įstaigos, ar viešosios įstaigos, kur augimas yra ir 14, ir 16 procentų. Būtent valdžios sektorius tuos duomenis gerokai gerina šiais metais, bet kol kas, manau, šiais metais vidutinis darbo užmokestis apie 9-9,5 procento gali paaugti“, – teigė T. Povilauskas.
Apskritai, pasak ekonomisto, klausimų dėl to, ar MMA turėtų didėti, kilti neturėtų.
„MMA lygis yra žemas, dėl to ir kalbame, kad MMA turi didėti. Turi didėti 8-10 ar 12 procentų, kad nebūtų pernelyg žemas lygis“, – tvirtino jis.
Į krizes reagavome greičiau nei kitos šalys
Kokias problemas, susijusias su algomis, Lietuvoje mato Vyriausybė – laidoje pakomentavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
„Su algomis problema yra ta, kad kadencijos pradžioje vidutiniškai valanda kainavo apie 3 kartus mažiau lietuvių, negu Europos Sąjungos vidurkis. Tos algos buvo pakankamai mažos, mes lenkėme Rumuniją, Bulgariją ir Vengriją. Kad lietuviai dirba daugiau valandų – čia kitas faktas. Per šią kadenciją pavyko aplenkti net keturias valstybes – Lenkiją, Latviją, Kroatiją ir 2023 metais dar aplenkėme Maltą. Tempas yra geras, EBPO skelbia, kad nuo 2019 metų, nuo kovido, daugelyje išsivysčiusių šalių realūs atlyginimai, atsižvelgiant į infliaciją, vis dar nėra pasiekę ikikovidinio lygio, bet Lietuva nėra tarp tų šalių. Lietuva yra tarp šalių, kur atlyginimai augo sparčiausiai“, – kalbėjo viceministras.
Taigi, pasak V. Šilinsko, nepaisant aukštos infliacijos, kurią turėjome Lietuvoje, mes turėjome aukščiausius atlyginimų augimus.
„Todėl, net ir atsižvelgus į infliaciją, realaus atlyginimo augimas Lietuvoje buvo aukščiausias per EBPO valstybes“, – teigė jis.
Vis dėlto, pašnekovės pridūrė, kad situacija, kurioje esame šiandien, vis dar yra pakankamai prasta.
„Kaip sakiau, kadencijos pradžioje 3 kartus atsilikome nuo Europos Sąjungos vidurkio už valandą. Šiai dienai, atsiliekame apie 2 kartus. Valanda kainavo apie 10 eurų, dabar yra apie 15 eurų, 2023 metų duomenimis. Europos Sąjungos vidurkis yra 32 eurai“, – teigė viceministras.
Anot V. Šilinsko, tai – visos visuomenės nuopelnai.
„Mes viską pasiekiame kartu. Verslas be darbuotojų nebūna ir darbuotojai nebūna be verslo, o Vyriausybės darbas pagrindinis yra netrukdyti ir kiek įmanoma padėti. Čia, matyt, pavyko visiems kartu susiburti. Kaip ir mažo verslo, taip ir mažos valstybės pagrindinis privalumas yra greitis. Mes tikrai į visas krizes reagavome daug greičiau, negu kitos šalys“, – teigė jis.
Žmonių, gaunančių MMA, skaičius lieka stabilus
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras pakomentavo ir MMA augimo dinamiką bei tai, kokius efektus tai gali duoti. Tiesa, jis neslėpė, kad tai – jam ne itin patinkanti diskusija.
„Minimali alga yra pati nemėgstamiausia mano tema“, – pripažino V. Šilinskas.
Pasak jo, apskritai MMA Lietuvoje gauna 25-26 tūkstančiai žmonių, dirbančių pilnu etatu.
„Jeigu mes imame žmones, dirbančius ne pilnu etatu – tų žmonių daug gaunasi. „Sodra“ kažkada skaičiavo virš 100 tūkstančių, bet ten patenka ir vadovai, kurie vienai valandai būna įsidarbinę“, – teigė V. Šilinskas.
Viceministro teigimu, tokie skaičiai išlieka gana stabilūs, o tai, pasak jo, yra geras rodiklis.
„Kad neauga žmonių skaičius, kurie dirba už minimalią algą, nepaisant to, kad kilo minimali alga, yra gana geras rodiklis. Jis išlieka stabilus“, – tikino V. Šilinskas.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
