Sunkmetis lazerių gamybos pramonėje
Lazerių gamybos įmonės „Ekspla“ pajamos pernai siekė 18 milijonų eurų. Paprastai, ką bendrovė uždirba, beveik viskas ir pasilieka Lietuvoje, tačiau trisdešimtmetį pelningai veikianti bendrovė dabar gali visko netekti per vienerius metus.
„Kai kurios verslo įmonės, matyt, neišgyvens, o kai kurios, neturėdamos kito kelio, iškėlinės gamybą į kitas šalis, nesusijusias su Europos Sąjunga“, – teigė „Ekspla“ vadovas Aldas Juronis.
Perspektyvos Europoje lazerių gamintojams apniuko dėl naujų ribojimų. Penkios šalys – Danija, Vokietija, Nyderlandai, Švedija ir Norvegija – pateikė vieningą pasiūlymą. Jame siūloma visam laikui Europos Sąjungoje uždrausti perfluoralkilines ir polifruotinas alkilines chemines medžiagas.
„Europos parlamentas taip pat yra kreipęsis, ne viena rezoliucija yra į komisiją ir Europos chemikalų agentūrą, kad uždrausti tuos vadinamuosius amžinuosius chemikalus“, – teigė Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Amžinųjų chemikalų pavadinimas šioms medžiagoms prigijo ne be reikalo, esą minimi fluoro junginiai praktiškai nesuyra gamtoje, dėl to teršia vandenį ir dirvožemį, ko pasėkoje pavojus kyla ne tik gyvūnams ir žmonėms. Deja, be šių medžiagų savo gamybos lazerių pramonė neįsivaizduoja.
„Elementariam žmogui fluoro junginiai sutinkami kosmetikoje, kažkuriose medicinos priemonėse, tas pats teflonas yra sudarytas iš fluoro, vadinasi visos mūsų keptuvės, tačiau, kodėl tai svarbu lazerių pramonei? Dėl to, kad tam tikri komponentai yra dengiami fluoro junginiais, tam, kad būtų išlaikomas lazerio arba to komponento, kitaip tariant, ilgaamžiškumas“, – teigė Lietuvos lazerių asociacijos vyk. direktorė Kristina Ananičienė.
Pakaitalų nėra
Kuo pakeisti lazeriui tvirtumą suteikiančias medžiagas būtų tikras galvos skausmas. Verslininkas teigia, jog šiuo metu pakaitalų tam nežino.
„Moksliniai tyrimai, kurie surastų tokį sprendimą – jie užtruktų tikrai ne vienerius ir ne penkerius metus. Jeigu būtų alternatyva – ji būtų jau rasta, tad, panašu, kad lengvos alternatyvos nėra“, – teigė A. Juronis.
Su draudimu už borto liktų ne tik lazerių, bet ir visa puslaidininkių pramonė, o Europos Sąjunga vos prieš kelis mėnesius įsipareigojo lustų gamybą padidinti keturis kartus, tad išeitų, kad technologijas siekę plėsti Briuselio politikai – patys jas ir naikintų.
„Tai būtų tiek finansiškai skaudus dalykas, tiek laike skaudus dalykas“, – teigė K. Ananičienė.
Galimos išimtys
Lietuvos lazeriai – tai, kas garsina šalies vardą. Čia sukurtos technologijos pripažįstamos ir konkuruojančios visame pasaulyje, o sukuriama pridėtinė vertė vienam darbuotojui yra daugiau kaip tris kartus didesnė už šalies vidurkį. Eurokomisaras teigia, jog tai, kas neša naudą ekonomikai – tikrai neliktų nuskriaustas.
„Jiems bus taikomos išimtys“, – teigė V. Sinkevičius.
Lietuvos lazerių asociacijos vyk. direktorė atskleidė, kokių išimčių tikimasi.
„Tos taikomos išimtys turėtų galioti ir bendrai pramonei arba komponentų gamybai, kur tikrai neturi jokio sąlyčio nei su žmogumi, nei su mūsų sveikata“, – teigė ji.
Politikų įsitraukimas
Kas daroma politiniu lygmeniu, kad Lietuvos gamintojus žlugdančio draudimo nebūtų, LNK žinios pasiteiravo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.
„Pagrindinė institucija, atsakinga už Lietuvos poziciją, bus Aplinkos ministerija. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dalyvaus rengiant Lietuvos poziciją. Kviečiame suinteresuotus verslus aktyviai dalyvauti konsultacijoje, taip pat teikti informaciją Aplinkos ministerijai ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl numatomų reguliavimo pasekmių“, – atsakymą pateikė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Tačiau eurokomisaras teigė, kad politiniu lygmeniu, iš Lietuvos pusės jis nėra gavęs jokios informacijos. Ar reikia atsisakyti fluoro junginių, rugsėjį analizę baigs Europos cheminių medžiagų agentūra. Po to šios išvados keliaus ant Europos Komisijos stalo.
„Vėliau jau bus vertinimas tų turimų rezultatų ir kažkuriuo metu, kitais metais, aš manyčiau, apie pirmą metų pusę, mes turėsime vienokį ar kitokį siūlymą“, – teigė V. Sinkevičius.
LNK žinios primena, kad Lietuvoje veikia apie 60 lazerių įmonių, kuriose dirba daugiau nei 1,5 tūkstančio darbuotojų.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
