Rusai ir baltarusiai – išlaidesni, bet juos užims kiti
Kaip sakė Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis, pernai mieste per visus metus apsilankė rekordinis skaičius – 371 tūkst. – turistų. Iš jų 35 proc. (beveik 130 tūkst.) buvo užsienio turistai, likusi dalis – lietuviai.
„Pernai buvo rekordiniai metai, nuo Nepriklausomybės – pats geriausias rezultatas. Tai reiškia, kad žingsnis po žingsnio verslas investuoja į paslaugas, kurios tinka mūsų turistams. Taip išauginome didelį srautą svečių“, – džiaugiasi R. Palionis.
Kaip rodo centro surinkta informacija, Druskininkuose vyksta kaimyninis turizmas – pernai tarp užsienio svečių dominavo lenkai, baltarusiai, rusai, latviai, vokiečiai. Tiesa, jis pažymi, kad svečiai iš Rusijos ir Baltarusijos visai Lietuvos turizmo šeimai – naudingi turistai, jie esą – išlaidesni, ne tokie taupūs. Visgi R. Palionis nedramatizuoja situacijos, kad šiemet šių turistų Druskininkuose nėra.
„Tikrai blogai, kad jų nėra, bet ne tragedija. Tai – geras klientas, kuris moka šiek tiek daugiau nei visi kiti, panašios bendravimo manieros, mentalitetas. Tačiau iš 371 tūkst. atėmus turistus iš Rusijos ir Baltarusijos, prarandame apie 50 tūkst. – tai nesudaro net pusės svečių. Žinoma, tai yra blogai, bet juos užima kiti. Dominuos lietuviai, latviai, estai, lenkai, vokiečiai. Švelninant ribojimus, galbūt atsiras skrydžių iš Izraelio“, – pažymi R. Palionis.
Sanatorija dėl neatvykstančių baltarusių patyrė didesnį smūgį
Vis dėlto pašnekovas užsimena, kad kai kurie verslai dėl neatvykstančių turistų iš Baltarusijos patyrė didesnį smūgį. Druskininkuose veikia sanatorija „Belorus“, kurioje, kaip pasakoja, daugiausiai dirba druskininkiečių, o pagrindiniai klientai – iš Baltarusijos.
Pasak R. Palionio, sanatorija šiuo metu turi dvigubai dirbti, mat reikia pritraukti ne tik klientą baltarusį, kurį turėjo nuolatos, bet ir vietinius.
„Vienas sanatorijos segmentas – komercinis, čia gali atvykti bet kas – užsieniečiai ir lietuviai, tačiau didelę dalį veiklos sudaro sanatorinis gydymas, skirtas sunkesnėms ligoms. Nuolatinis šio segmento apkrovimas – iš Baltarusijos, tad nutrūkus keliavimui, didesnė bėda, kad sanatorijai reikia persiorientuoti į komercinį, – organizuos vaikų vasaros stovyklas“, – pasakoja Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius R. Palionis.
Įprastai ilgiausiai apsistodavo baltarusiai ir rusai
Lyginant lietuvių ir užsieniečių lovadienių skaičių Druskininkuose, proporcija pasiskirsto tolygiai – per 2018-2019 m. lietuviams teko 49 proc. (624 tūkst.) nakvynių, užsieniečiams – 51 proc. (655 tūkst.) nakvynių.
Ilgiausiai Druskininkuose pernai apsistojo baltarusiai (205 tūkst. nakvynių) ir rusai (114 tūkst. nakvynių). Toliau rikiuojasi turistai iš Vokietijos (97 tūkst.) ir Izraelio (90 tūkst.)
Anot R. Palionio, užsienio turistai geresni kurortui, nes čia apsistodavo ilgiau.
„Lietuviai, kurie renkasi reabilitacinį gydymą, apsistoja savaitei ar dviem, komercinis turistas dažniausiai su šeima atvažiuoja savaitgaliui, kempinge taip pat apsistoja nuo kelių dienų iki savaitės.
Vokiečiai atvažiuoja klasikiniam poilsiui su sanatoriniu gydymu – apsistoja po dvi savaites. Iš Izraelio turistai atvažiuodavo ir porai mėnesių“, – pasakoja Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius.
Pašnekovo teigimu, daugiausiai čia atvykę išleisdavo rusai, baltarusiai, kurie sau leisdavo įvairiais kavines, pramogas ir t. t. Anot jo, šiemet finansinių praradimų bus, bet ne tokių didelių.
Druskininkai patyrė didelį smūgį, bet nė vienas neužsidarė
Anot pašnekovo, sunku prognozuoti, kokie bus šie metai, mat koronaviruso pandemija itin sukrėtė visą kurortą. Jei nebūtų pandemijos ir karantino, tikslas esą būtų išlaikyti tuos pačius turistų srautus kaip ir pernai.
„Kurortas per šiuos tris mėnesius buvo visiškai uždarytas. Mūsų kurortiniam verslui tai – itin didelis smūgis. Nežinome, kas bus rytoj. Jei antra viruso banga, kurortas tam bus labai jautrus. Kiekvienas ekonominis susvyravimas kerta per 70-80 proc. kurorto verslo“, – sako jis.
R. Palionis tikina, kad Druskininkuose kol kas neužsidarė nė vienas verslas, tačiau pripažįsta, kad sunkumų patyrė visi.
„Kol kas vietinis verslas „plaukia“, nebuvo užsidarymų. Visiems kurorto verslams buvo sunku, ypač tiems, kurie nebuvo sukaupę „lašinių“. Galbūt labiau nukentėjo nedideli viešbučiai, kurie nepriklauso dideliems tinklams.
Vieni verslininkai turi ir kavinę, ir parduotuvėlę, tai jie šiek tiek išgyvendavo iš prekybos. Tiems, kurie turi tik kavinę, reikėjo prastovose išlaikyti darbuotojus, jiems buvo problemų“, – sako R. Palionis.
Kurorte dominuoja lietuviai ir latviai
Šiuo metu, pašnekovo teigimu, pagrindinį Druskininkų svečių srautą sudaro lietuviai ir latviai. Jei anksčiau įprastai kempinge dominuodavo užsienio šalių piliečiai, šiuo metu dominuoja lietuviai.
„Šiek tiek yra atvykusių estų, kempinge pasirodė lenkų, pradėjo važiuoti ir vokiečiai į sanatorinį kurortinį gydymą. Vandens parkas atsidarė tik praėjusią savaitę, jis – didžiausias traukos objektas – gyventojams iš Lenkijos pasienio, po truputį jų atvyksta“, – vardija jis.
Viešbučiai, kurie pradėjo dirbti prieš porą savaičių, pradėjo savaitgalius nuo kelių turistų iš Lietuvos, o šiuo metu užimtumas yra ganėtinai pilnas: „UPA Medea SPA“ siekia 70 proc., „Violeta“, „Draugystė“ ir „Pušynas“ – po 90 proc.
Tačiau R. Palionis pažymi, kad didžiųjų sanatorijų ir SPA paslaugas teikiančių viešbučių, kurie duris atvėrė daugiau nei prieš mėnesį, užimtumas tesiekia 30-40 proc.
Birštono pelningiausi turistai – iš Izraelio
Birštono turizmo informacijos centro vadovė Rūta Kapačinskaitė pripažįsta, kad šiuo metu Birštonui sunku su užsienio rinkomis, tačiau pastebi teigiamų pokyčių dėl Latvijos rinkos.
„Kaip ir planavome, iš užsienio rinkų latviai bus pirmieji, kurie atvažiuos. Jie atvyksta trumpesniam laikotarpiui į pagrindines lankytinas vietas ir žada rugpjūtį-rugsėjį atostogoms atvažiuoti ir ilgesniam laikui.
Yra tokių, kurie žino Birštono kurortą ir atvažiuoja į sanatorijas, bet jų – pakankamai mažai, su užsienio rinkomis – tikras štilis“, – pasakoja ji.
Anot pašnekovės, pagrindiniai Birštono kurorto lankytojai – lietuviai, kurie sudaro apie 80 proc. viso svečių srauto. Likusieji – užsienio svečiai iš Vokietijos (vokiečiai ir Vokietijos rusakalbiai), kurie renkasi sanatorijų paslaugas, Latvijos, Rusijos ir kt.
„Pelningiausi ir didžiausia paspirtis buvo turistai iš Izraelio, įprastai atvykdavę liepą ir rugpjūtį. Su Izraeliu vis dar negalime nieko prognozuoti, kai kitos šalys atsidaro, pavyzdžiui, po truputį grįžta vokiečiai. Prieš keletą dienų atsidarėme naują kempingą ir jau pastebėjome keletą atvažiavusių kemperių iš Vokietijos. Ir sanatorijose po truputėlį grįžta lankytojai, bet nėra tiek, kiek norėtųsi“, – pažymi R. Kapačinskaitė.
Tuo metu, kaip sako Birštono turizmo informacijos centro vadovė, baltarusiai ir rusai nesudarydavo itin didelės atvykusių svečių dalies.
„Banguojančiai – arba jų srautas padidėja, arba sumažėja, priklausomai nuo Baltarusijos ar Rusijos ekonominės situacijos. Tačiau jie – mūsų lojalūs klientai, kurie pažįsta Birštoną, nuo seno įpratę važiuoti, jiems patinka kainos ir kad personalas bendrauja rusų kalba“, – pasakoja ji.
Pilnos gatvės, bet viduje – tuščia
Pasibaigus karantinui, atrodytų, Lietuvos kurortuose – knibžda žmonių, tačiau pašnekovės teigimu, tai dar nereiškia, kad ir objektuose jų pilna.
„Geras oras, todėl žmonės po truputį bando išvažiuoti iš namų, grįžti į poilsio režimą: atvažiuoja, pasivaikšto, galbūt užkanda ir išvyksta be nakvynės. Nors atrodo, kad gatvės – pilnos, daug žmonių, bet jie vienadieniai lankytojai“, – sako R. Kapačinskaitė.
Jeigu pernai Birštono kurortas iš anksto rekomenduodavo užsisakyti nakvynę ir paslaugas, tai šiemet pašnekovė tikina, kad vietų tikrai yra. Anot jos, be problemų galima rasti laisvą vietą ateinančiam savaitgaliui.
„Šiuo metu viskas normalizuojasi, birželis bus lūžio taškas, kai žmonės drąsiai grįš, rinksis sanatorijas ir SPA paslaugas, nes tos baimės tikrai buvo“, – pripažįsta pašnekovė.
Ji taip pat pažymi, kad iš skirtingų šalių atvykę turistai Birštone praleidžia skirtingą laikotarpį. Latvijos turistai paprastai praleisdavo apie tris naktis, Izraelio – apie 12 naktų.
„Vokietijos vokiečiai keliauja po šalis ir atvyksta trumpesniam laikui, vidurkis – 3-4 naktys. Sanatorijų klientai atvykdavo 2-3 savaitėms, tad vidurkis – apie 7 naktys.
Atvykstantys iš užsienio apsistoja ilgesniam laikui, o lietuviai apsistoja trumpiau, savaitgaliui – vienai arba dviem naktims. Visi turistai mums svarbūs, bet ekonomiškai naudingesni yra užsienio šalių turistai, ypač iš Izraelio ir Vokietijos“, – sako R. Kapačinskaitė.
Viliasi metus užbaigti trečdaliu mažesniu srautu nei pernai
Kaip pasakoja Birštono turizmo informacijos centro vadovė, per karantiną nukentėjo visas kurortas, nes visos sanatorijos ir viešbučiai buvo uždaryti.
„10 savaičių išmetus iš bendro srauto, per karantiną buvo lygiai nulis turistų. Mūsų pagrindas yra sanatorijos ir SPA centrai, jie negalėjo teikti paslaugų karantino metu, viskas buvo uždaryta, tad turizmo absoliučiai nevyko.
Vienintelei „Versmės“ sanatorijai buvo leista dirbti, čia atvykdavo ligoniai su Ligonių kasų siuntimu. Jei anksčiau sanatorija galėdavo priimti daugiau nei 200, per karantiną buvo apie 60 pacientų.
Turime penkis didelius objektus, visi jie – itin skirtingi. Vieni – pilnai grįžę iš prastovų, kitoje sanatorijoje – ne visi grįžę, nes nėra pakankamo užpildymo“, – tikina ji.
Šiemet, anot R. Kapačinskaitės, tikimasi metus užbaigti trečdaliu mažesniu srautu nei pernai.
„Mūsų optimistinė prognozė – baigti metus su 30 proc. mažiau turistų, palyginus su 2019 m. Būtų puiku“, – viliasi ji.
