Laidoje „Piniginiai reikalai“ kalbėtasi su „Baltik vairas“ direktoriumi Žilvinu Dubosu, „Fredos“ valdybos pirmininku Rimu Varanausku, „CIE LT Forge“ generaliniu direktoriumi Dariu Masioniu.
Dubosas: sprendimus priimame 2 savaitėms į priekį
Šiauliuose įsikūrusio „Baltik vairas“ direktorius Žilvinas Dubosas pasakojo, kad detalių tiekimas iš Kinijos atsigauna, tačiau dabar situacija daug prastesnė Europoje.
„Tiek Italijoje, tiek Prancūzijoje gamyklos sustabdytos, kai kuriuose Europos regionuose dirbama minimaliomis apimtimis. Be abejo, turbūt didžiausias iššūkis yra pardavimų pusė, nes ko gero ne visose valstybėse yra kanalai, per kuriuos galima parduoti. Mes šituo atveju esame šiek tiek sėkmingi, nes mūsų pagrindinės yra dvi rinkos – Olandija ir Vokietija. Apie 95 proc. produkcijos iškeliauja būtent į šitas rinkas ir šitose rinkose, kol kas parduotuvės nėra uždarytos. Bet pardavimai nesiekia to, ką turėtų siekti. Per patį mūsų piką yra šita krizė. Faktas, kad turėsime korekcijas pardavimuose.
Šiaip dėl ilgos logistikos grandinės mes užsakymų turime pilnai iki rugsėjo vidurio, bet puikiai suprantame, kad vienas dalykas yra gauti užsakymą, bet kitas dalykas parduoti. Įsipareigojimas iš kliento nupirkti yra, bet jeigu klientas neturi kanalo per kur parduoti arba parduoda ženkliai mažiau nei planavo parduoti, tai gaminti dabar pagal turimus užsakymus yra bevertiška, todėl, kad visi turi ribas, kiek jie gali pakelti finansinę naštą. Už tai suprasdami ir klientus mes nepuolame visko gaminti ir jiems per prievartą vežti, nes suprantame, kad ateis laikas, kai jie tiesiog nebegalės susimokėti už tuos dviračius“, – laidoje kalbėjo Ž. Dubosas.
„Iš principo mes dabar viską planuoja dvi savaites į priekį ir, manome, kad tai maksimalus terminas, kuriam galima priimti plius minus tvirtus sprendimus. Visa, kas daugiau nei 2 savaitės, yra spėjimas ir nieko daugiau“, – pridūrė jis.
„Baltik vairas“ direktorius taip pat minėjo, kokių priemonių ėmėsi dėl darbuotojų – tai ir darbas pamainomis, standartinės dezinfekcinės priemonės, o kas gali dirba nuotoliniu būdu.
Visgi dideliu iššūkiu išlieka darbuotojų išlaikymas.
„Iš vienos pusės vertybiškai reikia apsispręsti, nes turbūt daug paprasčiau būtų atleisti perteklinius darbuotojus ir tada kontroliuoti situaciją, ir būti priklausomam tik nuo savęs arba priimti tą didesnį iššūkį, tikintis kažkiek valstybės paramos ir priimti tuos įsipareigojimus, kuriuos valstybė kartu nuleidžia. Čia toks paradoksas. Įsipareigojimų pusėje aiškiai paskelbta įmonei – 3 arba 6 mėnesiai negali atleisti darbuotojo, plius išeitinė už du mėnesius, bet iš valstybės pusės dar nėra to aiškumo, kiek laiko bus kompensuojamos prastovos. Gali būti, kad gausi padėjimą 2 savaitėms, o įsipareigojimą ilgesnį. Ta rizika, kurią įmonės prisiima neatleisdamos darbuotojus yra labai didelė.
Dvi savaites į priekį dar matome, kad užsakymų turime, kuriuos įsipareigojo klientai ne tik paimti, bet ir susimokėti, tai dvi savaites dar dirbsime, o po to žiūrėsime. (…) Mes prieš kokius 5 metus įmonėje turėjome tikrai didelę krizę, įmonė buvo ant bankroto ribos ir net tada priėmėme sprendimą neatleidinėti darbuotojų. Tas neatleidimas mums labai pasiteisino, nes darbuotojai ir buvo tos galvos, kurios sugalvojo, kaip mums išlipti iš krizinės situacijos. Tai tikimės ir dabar“, – teigė Ž. Dubosas.
Varanauskas: pasaulis negriūva
Kauno laisvojoje ekonomikos zonoje įsikūrusios baldų gamybos bendrovės „Fredos“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas teigė, kad išlieka optimistas ir tiki, jog iš krizės verslas išeis dar stipresnis nei buvo.
„Baldas, kaip žinome, nėra pirmos būtinybės prekė ir, natūralu, kad poveikis yra, kai rinkos sustoja, bet pas mus dar gamyba vyksta. Negalėčiau įvardinti kiek. Galų gale išliko e–komercija, kuri labai sparčiai auga ir mes esame išimtinai eksportuotojai, tai mes dirbame. Šiek tiek pildome sandėlius, šiek tiek krauname savo pirkėjams, tai kol kas mes dirbame. Žinoma reaguojame kasdien į besikeičiančias aplinkybes ir kokie tą dieną turi būti sprendimai, tokie ir daromi. Bet darbuotojai neišleisti prastovose, dirba.
Viena iš sudedamųjų dalių yra kapitalo, piniginio srauto suvaldymas. Žaliavų tiekimas nėra sutrikęs
Nėra šiandien orakulų kurie pasakytų, kas bus už 2–3 savaičių, sprendimus galime daryti tokius, kokios šiandien aplinkybės. Jeigu jos pasikeitė, versle turi būti peržiūrėti sprendimai ir vėl reaguojama į aplinkybes. Bendrąja prasme išlieku optimistas. Per Nepriklausomybės laiką spėjome pergyventi ne vieną ir ne dvi krizes, visos krizės prasideda ir jos pasibaigia. Laiko klausimas, kada šita krizė pasibaigs ir mes tikrai esame, nekalbu vien apie „Fredą“, apskritai kalbu apie Lietuvos verslą, kaip valstybę, tikrai esame kur kas su rimtesniais ir stipresniais raumenimis nei buvome praeitoje krizėje. Tiesiog ši krizė pasibaigs ir vėl mes būsime stipresni išėję iš šitos krizės. Pasaulis negriūva“, – kalbėjo jis.
Jis pridūrė, kad svarbiausia išlaikyti kolektyvą, tad atleisti darbuotojų neplanuojama.
„Vienareikšmiškai atleidimų nesvarstome, o visi kiti scenarijai yra galimi: tai ir prastovos. Džiaugiamės valstybės pažadais, tikimės, kad jie bus ir įgyvendinti. Tikslas išsaugoti darbuotojus ir būti stipresniais, kai būsime prie naujos starto linijos. Kokioje vietoje bus ta starto linija ir kada bus, pažiūrėsime“, – kalbėjo jis.
Masionis: balandį galime išbūti prastovose
Marijampolėje automobilių komponentus gaminančios „CIE LT Forge“ generalinis direktorius Darius Masionis tvirtino, pirmą kartą susiduriama su tokia situacija, kai visame pasaulyje užsidarinėja automobilių pramonė. Blogiausia, kad nežinia, kuriam laikui, tad planuoti savo veiklą tampa itin sudėtinga.
„Iš vienos pusės užsidaro klientai ir jie sako, kad užsidarome 2–3 savaitėms, bet negali tiksliai pasakyti, kada vėl užsidarys. Vėlgi turime sekti tą informaciją nuolatos ir žiūrėti, kada ir kas ten vyks toliau.
Kita vertus, užsidaro ir mūsų pagrindinės žaliavos, tai yra metalo tiekėjų įmonės. Kadangi kalame detales iš metalo, tai automatiškai mes tarp 2 priekalų, nes iš vienos pusės klientai stabdo, o iš kitos pusės, jei klientai siųs mums poreikius, tai mums nebus iš ko gaminti, nes žaliavų tiekėjų įmonės ne visos veikiančios ir nebūtinai visos žaliavą laiku pristatys.
Pas mus kiekiai ženkliai nukritę, maždaug iki 10 proc. nuo to, ką mes turėjome prieš tai. Mums nelabai lieka kitos išeities, nes vėlgi dėl Covid–19 situacijos matome, kad dar šią savaitę mes kažkiek dirbsime ir po to mums teks užsidarinėti“, – kalbėjo D. Masionis.
Jis teigė, kad Baltijos automobilių detalių klasteryje spėjama, jog tokia situacija užsitęs 2–3 mėnesius. Remiantis Kinijos pavyzdžiu, atsigavimas automobilių pramonėje bent iki 70–80 proc. apimčių žadamas tik birželio mėnesį.
„Aš manau, kad su darbuotojais mes neturime kitos išeities, mes turėsime eiti į prastovą. Ko mums labiausiai trūksta, tai trūksta aiškumo, kaip ją normaliai susiskaičiuoti, kadangi Lietuvoje jau yra tam tikrų priimtų įstatymų, kad atsiras galimybė prastovų metu mokėti tam tikras subsidijas, tačiau poįstatyminių aktų, kaip visa tai vyks, kaip bus realizuojama mums dar teks palaukti ir, kaip suprantu, teks palaukti iki balandžio 5 dienos.
Mes kaip verslo atstovai norintys kažką normaliai prognozuoti, mums tiesiog nėra kaip iki galo šnekėtis su darbuotojais, nes ir patys iki galo nežinome, kaip bus, kokia parama, ten vienokios taisyklės ar kitokios. (…) Sunkiai suprantama, kodėl ten bandoma verslui dėti tą apynasrį, kodėl reikės dar tą darbuotoją išlaikyti ar 3, ar 6 mėnesius. Manau, kad bent mūsų asociacijos nariai nesupranta, kodėl reikalingas tas apynasris ir kas ten gali pasakyti, jeigu krizė numuš mūsų pardavimus, kad ir per pusę, kokia iš tų įmonių sugebės 3 ar 6 mėnesius tuos darbuotojus laikyti neturint darbo, tai nelogiška“, – teigė D. Masionis.
Anot jo, sunku pasakyti ar atleidimai yra neišvengiami. Ypač dėl to, pabrėžia jis, kad ne viskas iki galo aišku dėl valstybės žadamų subsidijų už prastovas
„Stengiamės išlaikyti kolektyvą, mūsų sprendimas yra vis dėlto nuo kitos savaitės išeinant į prastovas mokėti žmonėms apie 70 proc. nuo vidutinio atlyginimo ir tokiu būdu bandyti, kad per tą laiką, kurį mes neturėsime užsakymų, kad žmonės nepatirtų labai didelių finansinių sunkumų. Bet kita dalis, kaip ir sakau, nežinome, kiek laiko tai užtruks.
Mes pasiplanavę, kad šį pirmą mėnesį, balandžio mėnesį, galime sau leisti tokį dalyką, tačiau, vėlgi, aš manau, kad balandžio pradžioje turi iki galo išaiškėti visi mechanizmai ir priklausomai nuo to, kai jie jau bus aiškūs, turėsime peržiūrėti, ką darysime toliau“, – laidoje „Piniginiai reikalai“ sakė jis.
Kukuraitis: subsidijas ir išmokas valstybė stengsis išmokėti iki Velykų
„Delfi“ primena, kad trečiadienį socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis patikino, kad nors antradienį Seimas ir nebalsavo, ar keisti subsidijų mokėjimą darbo vietas išlaikantiems darbdaviams, dėl koronaviruso paskelbusiems prastovas, valdantieji pažadėjo, kad įstatymas bus priimtas ateinančiame Seimo posėdyje.
„Kadangi jau nuo balandžio 5 dienos buvo planuotas UT registracijos procesas, kad tie, kas norėtų gauti subsidijas už prastovas ir tie, kas norėtų gauti išmokas už savarankiško darbo išmoką, jau galėtų registruotis, bet dabar, kai įstatymas atidėtas, mes ir toliau planuojame šią registraciją įgyvendinti, nes turime pilną patikinimą iš Seimo, kad balandžio 7 dieną, kai vyks Seimo posėdis, šioms nuostatoms, jog visiems darbdaviams būtų taikoma prastovų subsidija 90 proc., jeigu išmoka yra iki MMA, ir 70 proc., jeigu iki 1,5 MMA, ir 257 Eur visiems savarankiškai dirbantiems, tai turime patikinimą iš valdančiųjų, kad Seime antradienį joms bus pritarta ir mes galėsime išmokėti išmokas ir subsidijas, pagal šias nuostatas“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.
Jo teigimu, visi, kam reikalingos subsidijos ir išmokos, kaip ir buvo numatyta prieš tai, turėtų registruotis UT balandžio 5 dieną.
Siūloma darbdaviams paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, mokėti 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus „į rankas“). Tokia išmoka būtų skiriama, jeigu darbdavys sutiktų ir pats mokėti 30 proc. algos ir bent šešis mėnesius po karantino pabaigos išlaikyti darbo vietas. Jei darbdaviai nenorėtų mokėti 30 proc. dalies, jie gautų 90 proc. subsidijas, o 10 proc. turėtų skirti patys. Tačiau šiuo atveju maksimali subsidija siektų vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“), o darbo vietas jie turėtų išlaikyti bent tris mėnesius. Subsidijų negautų darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.
Dėl to Seimas balsuos antradienį, balandžio 7 dieną.
