Antrąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 13 mlrd. eurų ir buvo 8,6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai balandį-birželį. Palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis antrąjį ketvirtį buvo 0,4 procento.
Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič teigia, jog pirmojo pusmečio statistiniai rodikliai rodo, kad pandemija labiausia atsiliepė ne socioekonominiu aspektu, bet demografiniams rodikliams.
„Žvelgiant ekonominiu aspektu šalis neatrodo labai blogai: BVP auga, atlyginimai didėja, nedarbas paskutinė ketvirtį net sumažėjo, o darbo vietų skaičius išaugo iki rekordinės aukštumos. Skurdas mažėja, gyventojų pajamos auga ir vartotojų nuotaikos gerėja“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė I. Masiulaitytė-Šukevič.
„Tačiau jei demografinės tendencijos išliks tokios pačios, jos atsilieps ir ekonominiams rodikliams“, – pridūrė ji.
Pasak I. Masiulaitytės-Šukevič, jau dabar trūksta darbo jėgos, gyventojų sparčiai mažėja.
Statistikų teigimu, antrąjį ketvirtį, vertinant gamybos metodu, teigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo pramonės, statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių veiklos rezultatai.
Dauguma BNS apklaustų ekonomistų prognozavo, kad šalies ekonomika šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2020-ųjų laikotarpiu, augo maždaug dešimtadaliu. Penki iš aštuonių ekonomistų prognozavo, kad BVP augo 9,5–11,5 proc., vienas manė, kad 6,5 proc., o dar vienas numatė net 18 proc. augimą.