Kaip teigiama Lietuvos banko pranešime, pozicija skirta potencialiems ir esamiems finansų rinkos dalyviams, taip pat subjektams, siekiantiems Lietuvoje vykdyti pirminį virtualiojo turto žetonų platinimą arba suteikti galimybę mūsų šalies investuotojams investuoti į šios rūšies produktus.
Iki šiol vartotą terminą virtualiosios valiutos šioje pozicijoje pakeitė sąvoka virtualusis turtas.
Lietuvos banko teigimu, svarbiausios pozicijos nuostatos lieka nepakitusios - finansų rinkos dalyviai neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su virtualiuoju turtu, vykdoma veikla turėtų būti aiškiai atskirta nuo su virtualiuoju turtu susijusios veiklos.
Nors draudimas finansų rinkos dalyviams gauti mokėjimus virtualiuoju turtu išlieka, pozicijoje numatyta galimybė jiems taikyti modelius, kai mokėjimai gaunami per trečiąsias šalis.
Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas finansų rinkos dalyviams, naujos pozicijos nuostatos numato galimybę kurti profesionaliesiems investuotojams skirtus investicinius fondus investuojančius į virtualųjį turtą. Tokio tipo fondai kuriami užsienyje, jų investiciniai vienetai, atlikus notifikavimo procedūrą, gali būti platinami Lietuvoje.
Atsižvelgiant į rinkoje atsirandančius modelius, pozicijoje nurodyta, kad finansų rinkos dalyviai negali priimti virtualiojo turto, įsipareigodami jį grąžinti su palūkanomis arba be jų.
Taip pat pabrėžiama, kad negalima teikti paskolų virtualiuoju turtu ar priimti įsipareigojimų užtikrinimo priemonių juo (išskyrus atvejus, kai virtualiojo turto žetonai yra laikomi vertybiniais popieriais). Numatoma poziciją atnaujinti reguliariai įvertinus finansų rinkos raidą.
Pirmą kartą poziciją šiuo klausimu Lietuvos bankas paskelbė 2014 m. sausio 31 d., įspėdamas vartotojus apie galimas virtualiųjų valiutų rizikas.
