Praėjusią savaitę Socialinių reikalų ir darbo ministerija derinimui pateikė naują Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektą. Jame išdėstyti anksčiau mokesčių pertvarkos plane numatyti pokyčiai.
Pavyzdžiui, siūloma, kad savarankišką veiklą pradedantys asmenys galėtų 1 metus nemokėti įmokų „Sodrai“. Tai už juos padarytų valstybė, tačiau tik nuo minimalios mėnesinės algos (MMA).
Dar viena naujovė – įmokų „grindys“. Siūloma, kad net ir ne visą dieną dirbantiems asmenims (pvz., puse ar ketvirčiu etato) įmokos „Sodrai“ būtų skaičiuojamos nuo sumos, nemažesnės nei MMA (dabar 380 eurų).
Užregistruotas ir kitas daug metų aptarinėjimas pasiūlymas dėl įmokų „lubų“. Norima, kad dirbantys asmenys „Sodrai“ per metus sumokėtų įmokų ne daugiau nei nuo 120 vidutinių atlyginimų.
Samdomus apkraus dar labiau
DELFI pašnekovai turėjo skirtingas pozicijas dėl socialinio draudimo įmokų „atostogų“.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad šis pasiūlymas turi ir privalumų, ir trūkumų.
„Viena vertus, lyg ir skatinamas verslumas tarp jaunų ar praradusių darbą ir savo idėją įgyvendinti norinčių asmenų. Tai yra patrauklu, nes sumažinama mokestinė našta.
Kita vertus, tai reiškia, kad sumokės valstybė arba kiti mokesčių mokėtojai. T.y. jau dirbantys ir dideles socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys“, – komentavo jis.
Ekonomistas apibendrino, kad Lietuvoje lieka problema, kai asmuo, priklausomai nuo to, kokia veikla užsiima ir kaip ją legalizuoja, moka labai skirtingas socialinio draudimo įmokas.
„Didžiausią naštą vis dar neša samdomi darbuotojai, kurie neretai sukaupia pensiją ne tik sau, ne tik dabartiniams pensininkams, bet ir kitiems dirbantiesiems pagal verslo liudijimus ar pagal individualios veiklos pažymėjimus. Ši problema išliktų ir tam tikra prasme paaštrėtų“, – sakė N. Mačiulis.
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas sakė, kad įmokų „atostogoms“ pritartų.
„Tai visiškai normalus pasiūlymas, kai „Sodros“ biudžetas yra pakankamas. Verslumą reikia skatinti“, – sakė jis.
Grėsmių įžvelgė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Jonas Guzavičius.
„Mano asmenine nuomone, ar nebus piktnaudžiavimo tarp tų, kurie pradeda naują veiklą, – svarstė jis. – Juk ne problema uždaryti ir atidaryti įmonę. Atidaro įmonę, nemoka „Sodros“, padirba kažkiek laiko ir uždaro tą įmonę.“
Estiškas sprendimas
Įmokų „grindys“ reiškia, kad darbdavys už samdomą darbuotoją „Sodrai“ turės sumokėti nuo MMA, net jei jis dirba nevisu etatu, pvz., 1 val. per savaitę.
Pavyzdžiui, jei asmuo dirba 0,5 etato ir „ant popieriaus“ gauna 190 eurų, kartu su darbdaviu „Sodrai“ sumoka 64,94 euro per mėnesį. Įsigaliojus „grindims“, ši suma padidėtų iki 129,88 euro, t.y. dvigubai.
Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad „Sodros“ įmokos galėtų būti skaičiuojamos nuo mažesnės negu MMA sumos, jeigu atitinkamą mėnesį asmuo buvo draustas pas kitą draudėją arba gavo socialinio draudimo pensiją, arba jeigu asmuo yra ne vyresnis nei 24 metų.
Tai reiškia, kad „grindys“ negaliotų moksleiviams, studentams, pensininkams ir asmenims, kurie oficialiai minimalią algą uždirba per kelias darbovietes.
N. Mačiulis sakė, kad iš esmės pritaria „grindų“ pasiūlymui.
„Tai sprendžia problemą, kad didelė dalis dirbančiųjų, individualia veikla užsiimančių asmenų, sumoka labai mažas socialinio draudimo įmokas. Dabar skatinamas jų užimtumas, verslumas, bet tai daroma jų ateities pajamų sąskaita, neužtikrinant, kad jie gaus adekvačią pensiją, o tai reiškia, kad mokestinė jų išlaikymo našta krenta kitiems dirbantiesiems“, – sakė jis.
A. Černiauskas komentavo, kad toks pat pasiūlymas jau įgyvendintas Estijoje ir ten pasiteisino.
„Buvo nemažai išvesta įmonių iš šešėlio. Buvo sutvarkytas darbo laikas, nes ne paslaptis, kad kai kuriose srityse, ypač aptarnavimo, rašomas ne visas darbo laikas, rodomas mažesnis darbo užmokestis. Taip stengiamasi išvengti mokesčių, kurių didžiausias yra socialinio draudimo.“, – pasakojo jis.
LPSK pirmininkas pagyrė tai, kad „grindų“ siūloma netaikyti, jei žmogus dirba kelios darbovietėse ir per jas surenka įmokoms nuo MMA.
„Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė prognozavo, kad įmokų „grindys“ gali būti smūgiu smulkiajam verslui.
„Juolab, kad yra spaudimas MMA didinti visą laiką. Yra rajonuose, kaimuose darbdavių, kur žmonės iš tikrųjų neapgaudinėja ir samdo tik pusei etato, nes nėra tokių didelių darbų. Manau, čia smulkieji turėtų gulėti kryžiumi“, – sakė ji.
„Sodros“ duomenimis, iki 380 eurų (MMA) liepą uždirbo 207 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Gali diskredituoti idėją
Ministerija taip pat siūlo įvesti „Sodros“ lubas, kurios reikštų, kad samdomas darbuotojas per kalendorinius metus įmokų sumokėtų ne daugiau nei nuo 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio (VDU).
Antrąjį 2017 metų ketvirtį šis dydis sudarė 838,7 euro „ant popieriaus“. Pagal tai, „lubomis“ pasinaudoti galėtų uždirbantys daugiau nei 8 387 eurus per mėnesį.
„Sodros“ duomenimis, uždirbančių daugiau nei 5 tūkst. eurų 2017 metų liepą Lietuvoje buvo vos 3,7 tūkst., o tai reiškia, kad uždirbančiųjų daugiau nei 8 tūkst. eurų – dar mažiau.
Pavyzdžiui, jei asmuo per mėnesį „ant popieriaus“ gauna 10 tūkst. eurų, „Sodrai“ kartu su darbdaviu sumoka 3 418 eurų. Įsigaliojus „luboms“, ši suma sumažėtų 551 euru, iki 2 867 eurų (skirtumas liktų darbuotojo kišenėje).
R. Skyrienė DELFI sakė, kad įvesti „lubas“ siūlo nuo 2002 metų.
„Gerai, kad apskritai ta idėja svarstoma, bet mūsų požiūriu, tai yra per aukštos lubos. Bijome, kad tai diskredituos pačią idėją. Ta prasme, jos nesuveiks ir neturės to efekto, kokį turėtų turėti. Negalėsi pasakyti, kad dėl lubų susikūrė tiek gerų darbo vietų“, – sakė ji.
Tuo metu N. Mačiulis DELFI sakė, kad įmokų „lubų“ pasiūlymas yra akivaizdžiai logiškas.
„Dabartinė tvarka, kuomet nėra socialinio draudimo įmokų lubų yra sunkiai paaiškinama. Pirma, išmokoms lubos nustatytos, tai atitinkamai ir įmokoms turi būti lubos – logika to reikalautų.
Kitas argumentas – kai kurių profesijų atstovams lubos yra. Pavyzdžiui, advokatams. Ne visai aišku, kodėl vienų profesijų atstovams, kurie savo profesinę veiklą organizuoja vienaip, įmokos yra, o kitiems nėra.
Trečia, praktiškai visose Europos Sąjungos valstybėse lubos yra: ir Prancūzijoje, ir Vokietijoje, ir jos yra daug žemesnės nei dabar siūlo Vyriausybė“, – argumentavo ekonomistas.
Tai, kad „lubos“ galėtų būti žemiau sakė ir A. Černiauskas.
„Deja, nenumatytas pereinamasis laikotarpis, kad ateityje įmokos bus mažesnės. 120 yra pakankamai aukštas laiptelis“, – kritikavo jis.
Profesinių sąjungų atstovas dar sakė, kad „lubų“ įvedimą reikėtų sieti su bazinės pensijos mokėjimo perkėlimu į valstybės biudžetą.
„Anksčiau tie dalykai buvo susieti ir sutarta, kad po truputį „Sodros“ įmoka mažės – 1 proc. punktu kiekvienais metais. Būtent, mažindami socialinio draudimo įmokas, perkelsime bazinės pensijos mokėjimą biudžetui, o ne paliksime socialiniam draudimui“, – prisiminė jis.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus turi patvirtinti Seimas. Numatoma, kad jie įsigalios nuo 2018 metų sausio 1 dienos.
