aA
Lietuvoje vėl keliamos diskusijos dėl galimybės pasiūlyti naujas investicines sąskaitas, kurioje įneštas lėšas būtų galima investuoti be mokesčių iki pat to momento, kol būtų nuspręsta uždarbį persivesti į kitą sąskaitą. Dėl to galėtų būti naikinamos kitokios mokesčių lengvatos. Seime tikimasi, kad projektą parengs Finansų ministerija.
Lietuvoje ruošia būdą investuoti kitaip – mokesčių nebūtų iki išsiimant sukauptą sumą
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Seimo Biudžeto ir finansų komitete imtasi nagrinėti, kokias galimybes galėtų gyventojams suteikti vadinamoji investicinė sąskaita ir kada ji galėtų pradėti veikti. Finansų ministerija jau yra parengusi ir galimą modelį.

Investicinė sąskaita gyventojams leistų už įneštą sumą ilgus metus pirkti ir parduoti akcijas ir kitokias investicijas, o mokesčių nemokėti iki tol, kol lėšos iš investicinės sąskaitos nebūtų išimtos. Tai per ilgus metus leistų sudengti ir vienų investicijų pelną su nuostoliais kitose.

Iki šiol Lietuvoje gyventojo pajamų mokestį reikėdavo apskaičiuoti pardavus akcijas – pvz., gyventojų pajamų mokestį (GPM) tektų susimokėti pardavus akcijas, net jei ir už tas pačias lėšas būtų perkamos kitos akcijos.

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad orientuojamasi į Suomijoje nuo 2020 metų sausio veikiantį modelį. Vos per kiek daugiau nei metus ten atidaryta 150 tūkst. investicinių sąskaitų. Tuo metu Švedijoje investicinės sąskaitos egzistuoja nuo 2012-ųjų, ir šioje šalyje atidaryta 3,3 milijono sąskaitų, rodo „Nasdaq“ duomenys.

„Taupymas ir investavimas yra dvi svarbios ekonomikos augimo prielaidos ir tas galioja ir namų ūkiams. Norėdami didesnių pajamų, patogesnio gyvenimo, orios senatvės, turime taupyti, kaupti ir investuoti“, – kalbėjo M. Majauskas.

Jis teigė, kad antros pakopos pensijų fondų senatvėje pakaks tik leisti laikui „su skardine alaus prie televizoriaus Justiniškėse“.

„Tačiau jei retkarčiais norime nuvažiuoti prie jūros ar pasimėgauti ispaniška saule, turime kaupti papildomai“, – kalbėjo M. Majauskas.

Komitete nariai iš esmės pritarė tokio instrumento galimybei. M. Majauskas pakvietė Finansų ministeriją registruoti konkretų įstatymo projektą, kurį būtų galima nagrinėti.

Valstietis Valius Ąžuolas siūlė suformuoti darbo grupę, remtis kitų valstybių praktika „ir neišradinėti dviračiui“.

Investavimas į akcijų rinką
Investavimas į akcijų rinką
© Autorių nuotr.

Modelis: 15 proc. GPM išėmus uždarbį, be lengvatų, suma – ribota

Investicinės sąskaitos modelis sudarytų sąlygas investuoti į įvairius finansinius instrumentus be mokesčių iki tol, kol lėšos nebūtų atitrauktos nuo investicijų – apmokestinant iš tokių investicijų gautą pelną tik tada, kai pelnas išimamas iš investavimui skirtos sąskaitos asmeninėms reikmėms, nurodoma Finansų ministerijos pažymoje.

„Projektu siekiama sukurti mechanizmą (vadinamąją „investicinę sąskaitą“), leidžiantį gyventojams be mokestinių „kliūčių“ vykdyti tęstines investicijas į įvairius kapitalo rinkose platinamus produktus“, – rašoma pažymoje.

Per investicinę sąskaitą būtų galima vykdyti tęstines investicijas, lėšas reinvestuoti – lėšos nebūtų apmokestinamos iki tol, kol iš investicinės sąskaitos nebūtų pervedamos į kitą asmeninę sąskaitą

Gyventojų pajamų mokestis būtų sumokamas nuo visos sąskaitos grąžos, lėšas atsiimant.

„Investicinę sąskaitą turintis gyventojas neprivalėtų visų investicijų atlikti per šią sąskaitą, pajamos iš investicijų ne per investicinę sąskaitą būtų apmokestinamos dabar galiojančia tvarka“, – paaiškina Finansų ministerija.

Apskaita
Apskaita
© Shutterstock

Tokių investicinių sąskaitų kiekis galėtų būti neribojamas – vienas gyventojas galėtų turėti kelias investicines sąskaitas. Tuomet atskirų sąskaitų rezultatai būtų bendrinami, o lėšų judėjimas tarp tokių sąskaitų nebūtų vertinamas kaip lėšų išsiėmimas.

Atsidaryti investicines sąskaitas galėtų siūlyti bankai ir maklerio įmonės.

Per investicines sąskaitas būtų galima investuoti į bet kurios valstybės vertybinių popierių biržose platinamas priemones ,tokias kaip obligacijas, skolos vertybiniai popieriai, akcijos, išvestinės finansinės priemonės ir pan., įskaitant ir investavimą per sutelktinio finansavimo platformas.

Nutraukus investicijas, siūloma uždarbį apmokestinti 15 procentų GPM. Apmokestinamosiomis pajamomis būtų laikomos ta išimtų lėšų dalis, kuri viršytų įneštas į sąskaitas sumas. Atsiėmus mažiau nei įnešta, lėšos nebūtų apmokestinamos. Pvz., įnešus 1000 eurų, išėmus 1500 eurų, mokesčiai būtų skaičiuojami nuo 500 eurų – GPM siektų 75 eurus.

Tačiau ketinama riboti, kokią maksimalią sumą gyventojas galėtų įnešti į investicinę sąskaitą.

Maksimalus dydis: investicinės sąskaitos įnašo dydis turi būti ribojamas, kol kas dydis nenurodytas.

Investicinėje sąskaitoje laikomoms investicijoms nebūtų taikomos ir GPM lengvatos, kurios šiuo metu galioja investuojant įprastai (pvz., pajamoms iš palūkanų, vertybinių popierių perdavimo). Visa uždirbta grąža sąskaitoje būtų apmokestinta. Tačiau lengvatos liktų galioti kitoms sąskaitoms.

Toks modelis tik preliminarus – teisės aktai dar nėra paruošti, jie turėtų būti tvirtinami ir galėtų keistis Seime.

Užsimena apie kitų mokesčių lengvatų naikinimą

Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė apžvelgė, kad du trečdaliai namų ūkių sakosi taupantys.

„Pažiūrėjus, kaip yra taupoma, tai dažniausiai yra taupoma sąskaitoje –70 proc. žmonių sako, kad lėšas taupo kaip banko indėlį. Tai dėl to tas gyventojų lėšas tikrai būtų galima įdarbinti ir tokiu būdu paskatinti mūsų kapitalo rinkas, kurios yra seklios. Tokia sąskaita galėtų būti skirta vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, kurie nori taupyti, galbūt ateičiai, pensijai, arba ateityje įsigyti didesnius pirkinius“, – teigė V. Česnulevičiūtė.

Ji pabrėžė, kad investicinės sąskaitos mažintų administracinę naštą.

M. Majauskas pastebėjo, kad instrumentas turi būti skirtas „ne turčiams“, o vidurinei klasei.

„Tai sąskaita, kuri būtų aktyviai valdoma, skirtingai nuo investicinio gyvybės draudimo, arba II ar III pakopos pensijų fondų. (…) Jei tiki „Tesla“ ar „Amazon“ kompanijomis, galėtų aktyviai investuoti ir valdyti savo sąskaitą“, – sakė M. Majauskas.

Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
© DELFI / Domantas Pipas

M. Majauskas teiravosi, ar nereikėtų leisti senatvėje išsiimti sukauptas lėšas be mokesčių.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė paaiškino, kad nagrinėjama praktika kitose šalyse.

„Didžiausia yra paskata mokesčio atidėjimas – tai bet kokiu atveju jau yra mokesčio lengvata, kad būtent skatina investicinėje sąskaitoje kaupti pinigus iki pensijos, ar buto pirkimo, ar kokio kito prioriteto“, – kalbėjo R. Bilkštytė.

Ji siūlė pirmiausia „išsiravėti lengvatų darželį“, kadangi yra daug kitų lengvatų, o tuomet priimti investicinės sąskaitos modelį su atidėto mokesčio sistema, ir vėliau nagrinėti, kokiomis sąlygomis galėtų būti uždarbis neapmokestinamas.

„Dabar pirmiausia diskutuotume dėl mokesčio atidėjimo ir kartu peržiūrint, taip švelniai sakant, naikinant, kitokias mokesčių lengvatas“, – sako R. Bilkštytė.

Lietuvos banke kyla abejonių: velnias slypi detalėse

Lietuvos banko valdybos narys Gediminas Šimkus pasidalijo savo abejonėmis, kad investicinės sąskaitos gali sukurti ir problemų.

„Investicinė sąskaita yra gražus dalykas, bet velnias slypi detalės, ir tos detalės galbūt yra netgi kritinės, sprendžiant, kiek tinka arba netinka esamas pasiūlymas mokestinėje sistemoje“, – teigė G. Šimkus.

Anot jo, investicinė sąskaita yra labiau mokesčio administravimo instrumentas skirtas kapitalo pajamų apmokestinimui, o ne taupymo instrumentas.

„Iš esmės tai yra labai stipriai mokestinė priemonė ir daugiausia kalbame apie tai“, – teigė G. Šimkus.

Jis abejojo ar tai taupymo pensijai instrumentas, o tiesiog leistų esamiems rinkos dalyviams planuotis mokesčius – užsiimti „arbitražu“. Jis taipogi tvirtino, kad mokesčių atidėjimas yra didelė mokesčių lengvata.

Gediminas Šimkus
Gediminas Šimkus
© Asmeninio albumo nuotr.

Jis paaiškino, kad kapitalo prieaugio ir nuostolių sugretinimas, nuostoliu perkėlimas yra įprastas versle, tačiau investuotojai iki šiol to neturėjo.

„Reikėtų matyti investicinės sąskaitos perspektyvą ne per dar vieną lengvatą kažkokiu būdu, bet kaip tai įsikorporuoja į mūsų mokesčių sistemą, kad nebūtų sukurtų išskirtinių sąlygų“, – teigė G. Šimkus.

Anot jo, visa mokesčių sistema turėtų būti horizontali ir universali – investuojant neturėtų būti taikoma skirtingų apmokestinimo režimų: „Jeigu aš tiesiog perku akcijas ne per investicinę sąskaitą, kodėl tas apmokestinimas turi būti skirtingas?“

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis taipogi teigė, kad reikėtų pasirinkti, ar investicinė sąskaita yra produktas pensijai, ar tai produktas ilgalaikiam taupymui, ar tai produktas neapmokestinamam investavimui: „Modelis gali būti labai skirtingas“.

„Privalumas vienas pagrindinių – kad tai paprastesnis deklaravimas žmogui, nes tau pakanka susižiūrėti, ar tu išsiėmei daugiau, negu įnešei“, – kalbėjo V. Plunksnis. Anot jo, ir mokesčių administratoriui didelė našta šiuo metu nagrinėti visus sandorius, o šiuo atveju pakaktų palyginti du skaičius.

Jis įspėjo ir dėl to, kad neprofesionalūs investuotojai gali nusipirkti finansinių priemonių, kurių nesupranta, ir patirti nuostolių. Tačiau jis patikino, kad palaiko investicinės sąskaitos modelį.

Tutlys: europiečiai turi penkis kartus daugiau investicijų nei lietuviai

Gyventojų investicijos į vertybinių popierius Lietuvoje gerokai mažesnės, lyginant su indėliais, tikino „Luminor“ banko Taupymo ir rinkų produktų departamento vadovas Mindaugas Tutlys

„Dešimt kartų daugiau laikoma indėliuose Lietuvoje nei investicijose. (…) Europoje tokio pat turtingumo gyventojas turi penkis kartus daugiau investicijų nei lietuvis“, – teigė jis.

Jis patikino, kad europiečiai ilgainiui uždirbs daugiau nei Lietuviai, dėl to reikėtų skatinti paprastų žmonių investavimą sukuriant paprastesnį apmokestinimą.

„Pagrindinis šitų struktūrų tikslas yra supaprastinti paprastam žmogui apmokestinimą“, –teigė M. Tutlys.

Anot jo pagrindiniai investicinės sąskaitos privalumai – paprastumas, kadangi nebereikia nagrinėti apskaitos metodų teikiant metines deklaracijas. Antra – investicijų tvarumas, kadangi investicinė sąskaita leidžia koreguoti portfelį, o dabartinė sistema neskatina reinvestavimo.

Jis taip pat pastebėjo, kad gyventojai galėtų nebeinvestuoti į brangesnius fondus ir patys rinktis investicijas, kurios yra pigesnės.

Vertina, kad atsiliekame: Švedijoje virš 80 proc. žmonių turi tokias sąskaitas

„Švedija dabar yra viena pirmaujančių ES pagal investuojančiųjų skaičių, virš 80 proc. žmonių, paprastų žmonių, tame tarpe ir pensininkai atsidarę tokias sąskaitas“, – kalbėjo AB „Nasdaq Vilnius“ prezidentas Saulius Malinauskas.

Anot jo, tai nauda būtų ir verslui, norinčiam alternatyviai finansuoti veiklą – masė žmonių galėtų nukreipti investicijas ir į smulkesnes įmones.

Saulius Malinauskas
Saulius Malinauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

AB „Swedbank LC&I“ tarnybos Lietuvoje vadovas Vytautas Eidukaitis siūlė galvoti apie ilgalaikį horizontą – Lietuva regione yra bene paskutinė diegdama tokį instrumentą, ir dėl to ilguoju laikotarpiu praranda. Tokie instrumentai jau veikia Latvijoje, Estijoje, Skandinavijoje.

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas iniciatyvą vadino pažangia ir reikalinga, vėluojančia. Tačiau įspėjo, kad tai nėra pakaitalas pensijų kaupimui.

„Mums kaip kaupiantiesiems, mums nėra tos problemos, mums netrūksta tų instrumentų, yra antroji pakopa, yra trečioji pakopa su visais fondais“, – teigė M. Kalesinskas ir pažymėjo, kad instrumentų trūksta smulkiesiems investuotojams, kuriems dabar tenka sudėtingo mokesčių administravimo našta.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas teigė, kad projekto kol kas niekas nėra matęs ir abejojo, ar nebūtų galima rezultatų pasiekti atliekant mokesčių pakeitimus. Tačiau jis idėją sveikino.

„Mes turime kol kas pažymos forma sudėliotus pagrindinius argumentus, ir kai tik turėsime projektą, būtinai su juo pasidalinsime“, – atsakė M. Majauskas.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė pastebėjo, kad visi rinkos dalyviai vieningai palaiko šią iniciatyvą, ir dabar laikas yra tinkamas tai svarstyti – bankuose indėlių kiekis rekordinis, o investavimo galimybių mažai.

„Siūlyčiau neprisirišti prie pensinio amžiaus, nes pensijai žmonės linkęs taupyti pasyviai. O mes norime skatinti žmones investuoti aktyviai“, – teigė E. Čipkutė.

Butkevičius norėtų greičiau pamatyt projektą

A. Butkevičius tikino, kad investicinės sąskaitos leistų žmonėms užsidirbti didesnes lėšas, nei indėliai.

„Tikrai diskusija yra labai gera ir savalaikė, kadangi yra kadencijos pradžia, pilnai pritariu investicinės sąskaitos įteisinimui“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius.

Jis skatino Finansų ministeriją kuo greičiau pateikti projektą.

Algirdas Butkevičius
Algirdas Butkevičius
© Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova, Džoja Gunda Barysaitė)

„Pirma reikia suprasti, kad ta investicinė sąskaita, išpopuliarinti ją žmonės, kad ji taikoma mažiems klientams, kurie šiuo metu bankuose 17 mlrd. eurų indėlių, o grąža yra pati mažiausia“, – teigė A. Butkevičius.

Vytautas Mitalas taipogi pritarė ir investicinę sąskaitą palaikė ir tikina, kad lietuvių santaupos galėtų būti daugiau nukreipti į investavimą, nei į pasidėjimą sąskaitose. Palaikymą išsakė ir kiti Seimo nariai.

„Iš tikrųjų labai pritariu Finansų ministerijai, jie labai gerą pastebį pastebėjo, kad reikėtų peržiūrėti mokesčių lengvatą

Valstietis Valius Ąžuolas siūlė pirma peržiūrėti lengvatas, ir akcentavo, kad „detalės labai svarbios“. Jis klausė, koks bus sąskaitos dydis – 10, 100 tūkst. eurų ar milijonas?

„Reikia nesukurti tam tikrų galimybių pralysti pro tam tikras lengvatas ir nemokėti mokesčių“, – įspėjo V. Ąžuolas.

Jis akcentavo, kad reikalingas švietimas, reikia gerai pasverti, ar nebūtų sukurta landų, leidžiančių nemokėti mokesčių.

Pavyzdys: kaip tai veiktų investuojant 5 metus

Finansų ministerija pateikia teorinį pavyzdį, kaip veiktų apmokestinimas investicinėje sąskaitoje.

Tarkime, 2021 metais įnešta 10 000 Eur, už juos įsigyjant obligacijų. Gaunama 200 Eurų. palūkanų. Išėmimų iš sąskaitos nėra, apmokestinimas neatsiranda.

2022 metais įnešta dar 5000 eurų – už juos įsigyjamos akcijos. Gaunama 200 Eurų. palūkanų. Išėmimų iš sąskaitos nėra – apmokestinimas neatsiranda. Toks gyventojas iš viso įnešė 15 tūkst. eurų.

Lietuvoje ruošia būdą investuoti kitaip – mokesčių nebūtų iki išsiimant sukauptą sumą
© Shutterstock

Tarkime 2023 metais obligacijos parduodamos už 10 500 Eur, o visa gauta suma bei ankstesniais metais sukauptos palūkanos reinvestuojamos į akcijas. Apmokestinimo neatsiranda.

2024 metais, tarkime, gaunama 500 eurų dividendų, kurie iš investicinės sąskaitos pervedami į grynųjų pinigų sąskaitą. Apmokestinimas ir čia neatsiranda – įneštų lėšų suma nuo 15 000 Eur mažėja iki 14 500

2025 metais parduodamos visos akcijos už 17 500 Eurų, kurie išimami asmeninėms reikmėms. Gautas 3000 Eur pelnas (17 500 Eur – 14 500 Eur) apmokestinamas taikant 15 proc. tarifą – sumokami 450 Eur.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(31 žmogus įvertino)
3.6129

Pinigų negaunančios lietuviškos įmonės jaučią neteisybę: tokios pačios, bet iš užsienio, čia paramą gauna (28)

Didesnės Lietuvos verslo grupės jaučia neteisybę – prie subsidijų puodo jų įmonėms vietos...

NVSC patikrino beveik 600 prekybos ir paslaugų teikimo vietų: pažeidimai – grožio salonuose (34)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( NVSC ) specialistai praėjusią savaitę visoje...

„Novaturas“ baigia atsiskaityti su keliautojais už neįvykusias keliones

Kelionių organizatorius „ Novaturas “ pranešė baigiąs atsiskaitymo procesą su keliautojais...

Lietuvos bankas išbandė tarpusavio draudimo platformą

Lietuvos banko (LB) bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje baigėsi metus laiko trukęs...

Apklausa: įmonių pajamų planai atsargūs, bet yra ir optimizmo

Pasaulyje tebesitęsiant koronaviruso pandemijai mažos ir vidutinės Lietuvos įmonės atsargiau...

Top naujienos

Dulkys paaiškino, kodėl atlaisvinimų kol kas tikėtis neverta ir kas atsitiko su testavimu (114)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paaiškino, kodėl sumažėjo testavimo dėl...

Pinigų negaunančios lietuviškos įmonės jaučia neteisybę: tokios pačios, bet iš užsienio, čia paramą gauna (28)

Didesnės Lietuvos verslo grupės jaučia neteisybę – prie subsidijų puodo jų įmonėms vietos...

Ekspertai kol kas nesiūlo keisti karantino režimo (59)

Prie Vyriausybės suburta Ekspertų taryba kol kas nesiūlo atlaisvinti karantino suvaržymų...

Prokuratūra: Utenos politiko mirtis - ne žmogžudystė (61)

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl praėjusią savaitę Utenoje dingusio, o vėliau rasto negyvo...

Ekspertai smogiamajame Lietuvos rinktinės dvyliktuke olimpinėje atrankoje neranda vietos Motiejūnui (11)

Krepšinio specialistai prognozuoja, kad Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio komanda, nors ir...

Naujausia koronaviruso statistika: masiškai atsinaujina protrūkiai rajonų įmonėse (215)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje...

Gorbačiovui – Putino pagyros 90-ąjį gimtadienį mini karantine (17)

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas , ėmęsis ekonominių ir politinių...

Gigantas iš Nigerijos kamuolį į krepšį iš viršaus deda net nepašokęs (28)

Abiodunas Adegoke yra 236 cm ūgio. Ir naujame vaizdo įraše užfiksuota, kaip vidurio puolėjas iš...

Renginių organizatoriai: pagal dabartinį algoritmą didžioji dalis įmonių niekada negalėtų pradėti dirbti

Nuo abiejų karantinų nukentėjusio renginių sektoriaus atstovai skambina pavojaus varpais, nes...

Šimonytė: kol nepradėtas masinis visuomenės skiepijimas, privilegijų gavusieji skiepą neturėtų gauti (584)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienį teigė, kad iki „žaliojo paso“...