Pamirštame, kad pinigai kainuoja
Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, tam tikra prasme dolerio stiprėjimas – geras dalykas.
„Visos prekės, kurias mes eksportuojame, kainuoja pigiau, ir jas išvežti į užsienį kainuoja pigiau, tai reiškia, kad mūsų konkurencija stiprėja“, – teigė jis.
Žvelgiant į Europos Centrinio Banko politiką ir jų keliamas palūkanas, atrodo, jog būtent jos galėjo atvesti iki to, kad Europos pramonė stabtelėjo. Vis dėlto, ekonomisto teigimu, Europos keliamos palūkanos nebuvo tokios griežtos, kokios jos buvo JAV.
„Jungtinėse Amerikos Valstijose mes matėme 5,5 procento palūkanas ir Europoje jos yra gerokai švelnesnės. Šioje vietoje galima sakyti, kad palūkanos kelia problemų, bet tos problemos nėra tokios stiprios kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mes galime kalbėti apie tai, kad, visų pirma, Lietuva ir Europa gyvena šiek tiek geresnį gyvenimą“, – tikino jis.
Vis dėlto, klausimų kyla visiems. Pramonininkai svarsto, jog Europos Centriniam Bankui vertėtų atsikvėpti ir jau pradėti mažinti palūkanas, tačiau yra girdima, jog situacija – vis dar kvestionuojama. Pasak M. Dubnikovo, kalbant apie palūkanas, turėtume atsižvelgti į du dalykus.
„Vieni jas moka, kiti jas gauna, tai, šiuo atveju, tie žmonės, kurie jas gauna – turbūt yra labiau patenkinti negu tie, kurie moka. Sakyčiau, kad mes pamiršome, kad pinigai kainuoja ir Lietuvoje, ir Europoje mes turėtume turėti mintyje, kad pinigai kainuoja, ir tie, kas turi indėlius, turi gauti savo palūkanas. Tie, kas skolinasi – tie turi mokėti. Mes tiesiog grįžome prie normalių dydžių. Tai nėra kažkokie ekstraordinarūs dydžiai“, – teigė jis.
Pesimizmas praeis
Dabar Europoje matomas Vokietijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indekso kritimas. Per metus, rugpjūtį, jis buvo didžiausias nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios – daugiau negu 12,5 procento. Ekonomisto teigimu, pramonės gamintojų indeksas yra labai svarbus ir galima pastebėti, kad ateina tam tikras pesimizmas.
„Gera žinia yra ta, kad indeksai – jie metus ar dvejus būna pesimistiški, o paskui apsisuka į kitą pusę. Šiandien dienai mes galime kalbėti apie tai, kad jau metus, turbūt pusantrų, gyvename pesimizme ir tas pesimizmas tikrai turėtų baigtis“, – teigė jis.
Pasak M. Dubnikovo, belieka tik išlaukti.
„Laukime, kada viskas apsisuks“, – teigė jis.
Nors neretai yra svarstoma, jog tie patys pramonininkai galėtų pabandyti įsukti ekonomikos variklį, pavyzdžiui, mažindami kainas ir taip priversdami vartotojus vėl pradėti vartoti, vis dėlto, ekonomisto teigimu, kainos nemažės ir taip yra dėl to, jog nemažėja žmonių pajamos.
„Čia yra esminis dalykas. Pajamos visą laiką didėja, kainos didėja ir mes turėsime labai gerą laiką. Labai tikėtina, kad Lietuvoje pajamos didėja greičiausiu tempu Europos Sąjungoje ir tos pajamos leis mums nusipirkti daugiau prekių, kurių mes norėtume. Bet kokiu atveju, tiesiog reikia sekti ir stengtis, kad tos mūsų pajamos augtų ir, kad turėtume jų daugiau“, – teigė M. Dubnikovas.
Nuotaikos Lietuvos versle
Pasak ekonomisto M. Dubnikovo, šiuo metu Lietuvoje su didžiausiais sunkumais susiduria baldų pramonė.
„Nepamirškime, kad mūsų didžiausia pramonės dalis yra baldų pramonė, kuri susijusi su Skandinavija. Skandinavijoje mes turime iš tiesų didelę nekilnojamojo turto krizę, kur nekilnojamojo turto kainos krito 15-17 procentų, kai kuriais atvejais netgi daugiau, ir baldų pramonė turi didžiausią problemą“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, natūralu, jog, jei niekas neperka nekilnojamojo turto – baldo pramonės užsakymai taip pat krenta.
„Lietuviai niekada neišveš lietuvių baldų pramonės taip, kaip galėtų, pavyzdžiui, užsienio užsakovai ir tol, kol ten neatsistatys, mes nematysime atsigavimo. Čia didžiausia problema“, – teigė jis.
M. Dubnikovo teigimu, geriausiai šiuo metu sekasi tiems, kurie yra patys lengviausi.
„Tai lengviausi yra IT sektorius, paslaugų sektorius ir, šiuo atveju, Lietuva tikrai turi subalansuotą ekonomiką, bet, atsigavus baldų pramonei, manau, kad po kelerių metų mes turėsime vėl ekonominį augimą, kuris bus viršijantis Europos Sąjungos vidurkį“, – teigė ekonomistas.
Visą reportažą rasite LNK portale:
