Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė gavusi apie 4 tūkst. nustatytos formos pranešimų, kuriais gyventojai informavo apie grynaisiais pinigais gautas paskolas ir dovanas, kurios neprivalėjo būti deklaruojamos, o sandoriai nepatvirtinti notaro, ir kurios buvo ar bus panaudotos brangiam turtui įsigyti.
Apie 3 tūkst. gyventojų deklaravo beveik 76 mln. eurų dovanojimo būdu gautų pajamų, dar apie 1 tūkst. gyventojų deklaravo apie 48 mln. eurų pasiskolintų piniginių lėšų.
Bendra gautų grynųjų pinigų suma eurais – 124 mln., o litais 0,42 mlrd. – tai būtų 42 proc. nuo milijardo, kuris iš „šešėlio“ mėgino ištraukti ankstesnė Vyriausybė.
VMI primena, kad informaciją (t.y. PRC911 pranešimą) apie grynaisiais gautas paskolas ir dovanas gyventojai turi pateikti iki birželio 30 d. Ketinantys tai padaryti, kviečiami nelaukti paskutinės dienos ir suskubti jau dabar.
Teikdamas patikslintą pranešimą po minėtos dienos, mokesčių mokėtojas galės tik tikslinti informaciją, susijusią su jau nurodytais šaltiniais. Į tikslinantį pranešimą naujų pajamų šaltinių nebus galima įrašyti.
„Pranešimas naudingas tiek mokesčių mokėtojams, tiek mokesčių administratoriui. Gyventojams pateikus teisingus duomenis apie grynaisiais gautas paskolas ir dovanas ateityje kils mažiau rūpesčių pagrindžiant brangaus turto įsigijimo šaltinius. VMI galės tiksliau nustatyti rizikingus mokesčių mokėtojus, netrukdydama sąžiningiems“, – komentavo VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Jos teigimu, yra nemažai rizikingų mokesčių mokėtojų, dėl kurių pajamų teisėtumo VMI kilę klausimų. Iki šiol tokie gyventojai dažnai bandydavo įrodinėti, kad pinigus gavo įvairių paskolų ar dovanų forma, pateikdavo (neretai ir fiktyvius, notaro nepatvirtintus) įvairius paskolų ar dovanų raštelius.
Taigi neinformavęs apie anksčiau gautas sumas (t.y. nepateikęs PRC911 formos), gyventojas vėliau negalės mokesčių administratoriui įrodinėti paskolų ar dovanų rašteliais savo įgyto turto teisėtumo. Kitaip tariant, tokie rašteliai nebus laikomi įrodymu, pagrindžiančiu, kad pajamos, už kuriuos pirktas brangus turtas, gautos teisėtai.
Analizuodama gyventojų jau pateiktus pranešimus, VMI pastebėjo, jog daugiausiai paskolų ir dovanų gauta litais – atitinkamai 111,5 mln. ir 185 mln., antroji pagal populiarumą valiuta – eurai: gyventojai deklaravo per 12 mln. eurais gautų paskolų ir beveik 19 mln. eurų dovanojimo būdu gautų pajamų. Mažesnes sumas gyventojai dar deklaravo JAV doleriais, D. Britanijos svarais, Rusijos ir Baltarusijos rubliais, Vokietijos markėmis.
Pripažinti 50 šešėlio atspalvių
„Gyventojams buvo liepta deklaruoti paskolas ir dovanas gautas po 2004 m., jie taip ir padarė. Jei visiems Lietuvos gyventojams būtų liepta deklaruoti vestuvinius žiedus, susidarytų milijardas ar net daugiau. Bet tai nereiškia, kad žiedai finansuoti šešėlinių pajamų.
Šitoje vietoje reikia pripažinti 50 šešėlio atspalvių. Aš neteisėto praturtėjimą matyčiau labiau kaip situacijas kai lėšos gautos nelegaliai, neteisėtais būdais, pvz., kyšis. Juk jei nuo kyšio kažkas sumokėtų mokesčius, kyšis netaptų teisėtu. Todėl ir ši prievolė deklaruoti turtą man labiau siejasi ne su kova su šešėliu, o kova su nusikalstama veikla. Mano galva, tai skirtingi dalykai“, – DELFI komentavo jis.
Buhalterines paslaugas teikiančios bendrovės „Vilniaus buhalterių grupės“ direktorius Nerijus Ramanauskas teigiamai vertino VMI pasiūlytą priemonę pranešti apie senas paskolas ir dovanas grynaisiais pinigais.
„Nei mūsų klientams, nei mums tai nesudarys jokių papildomų rūpesčio. Techniškai pateikti tuos duomenis taip pat nieko sudėtingo, nereikalauja didesnių laiko sąnaudų. Viską galima padaryti internetu“, – DELFI sakė jis ir pridūrė, kad įmonė turi klientų, kurie jau pateikė reikalaujamą formą.
Kita vertus, jo teigimu, tokios vienkartinės priemonės nesprendžia kai kurių svarbesnių problemų.
„Kartais neaiškūs kriterijai, pagal kuriuos VMI atsirenka tikrinti vieną ar kitą mokesčių mokėtoją. Gali būti, kad pateikdamas duomenis žmogus suklydo. Dėl nepiktybinės klaidos jam gali tekti ilgai aiškintis su VMI. Tačiau yra daug nesąžiningų asmenų, kurie iš viso niekada neteikia jokios informacijos VMI ir dėl to nepakliūna į jos akiratį. Manau, tai nėra gerai“, – svarstė pašnekovas.
Taigi, jo įsitikinimu, vertėtų svarstyti visuotinį pajamų ir turto deklaravimą. Jeigu jis būtų įvestas, tuomet bent jau teoriškai kiekvienas galėtų būti patikrintas pagal tokius pačius kriterijus.
Dabar nieko nedeklaruojantys nesąžiningi gyventojai galėtų būti lengviau išaiškinami. Visuotinis pajamų ir turto deklaravimas nereikalautų daug investicijų, nes daugelis duomenų yra ir dabar teikiami. Tačiau šiai visuotinei prievolei esą trūksta politinės valios.
Kas turėtų susirūpinti
VMI primena, kad tikrindama gyventojų pajamas, gali analizuoti ir kitų žmonių, iš kurių gautos paskolos ar dovanos, finansinę būklę, t.y. aiškintis, ar tie žmonės turėjo pakankamai pinigų dovanoms ir paskoloms teikti.
Dėl to tikisi, kad mokesčių mokėtojai pateiks teisingą informaciją apie paskolas ir dovanas, o ne fiktyvius duomenis, bandant formaliai „pasiskiepyti“ nuo galimų rūpesčių dėl įsigyto turto iš neapmokestintų pajamų.
Vienkartinį pranešimą PRC911 apie dovanas ir paskolas, gautas po 2004 m., pateikti reikia iki šių metų birželio 30 d. tik tuo atveju, jeigu gyventojas atitinka visas 5 sąlygas:
- gautos iš nuolatinių Lietuvos gyventojų, užsienio fizinių asmenų arba užsienio juridinių asmenų;
- pačiam mokesčių mokėtojui nebuvo privaloma šaltinių deklaruoti Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje, Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešime apie sudarytus sandorius arba Privačių interesų deklaracijoje;
- paskolos ir / ar dovanos yra panaudotos (arba numatoma panaudoti) turtui, kurio įsigijimo vertė viršija 15 000 eurų (iki 2014-12-31 – 50 000 litų), įsigyti nuo 2011 m. sausio 1 d.;
- sandoriai nėra notarinės formos;
- paskolos ir dovanos yra gautos grynaisiais pinigais.
Pranešimą galima pateikti per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) arba pristatyti į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Jį gali pateikti pats mokesčių mokėtojas ar jo įgaliotas asmuo.
