„Eurobarometro“ specialistai pastebi, kad nuo 2009 m. Lietuvoje vis labiau norima susikurti sau darbo vietą, o ne dirbti kitų valdomame versle. Žiūrint į ES vidurkį, daugiau europiečių nori karjeros kelią klotis jau sukurtame versle, nei patys jį grįsti.
Apklausos metu respondentų Lietuvoje paklausus, kodėl jie norėtų susikurti darbo vietą, dažniausiai atsakyta, kad dėl asmeninės laisvės ir savęs realizavimo (59 proc.). Daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) sakė, kad paties susikurtas darbas vilioja dėl galimybės pasirinkti darbo laiką ir vietą (ES vidurkis – 30 proc.). 29 proc. respondentų teigia, kad juos žavi atlyginimo galimybės (ES vidurkis – 16 proc.).
Lėšų trūkumas ir bankroto baimė
Norinčiųjų kurti savo verslą pasiteiravus, ar tikėtina, kad per artimiausius penkerius metus jie pradės dirbti sau, savo jėgomis pasitikėjo 37 proc., teigdami, kad tikėtina. 10 proc. atsakė, kad labai tikėtina, o 27 proc. - mažai tikėtina.
Skeptiškai nusiteikę gyventojai sakė, kad duris į nuosavą verslą jiems užkirs lėšų stygius (18 proc.), nepalanki ekonominė situacija (13 proc.), kas šeštas teigė neturintis pakankamai reikalingų įgūdžių savarankiškam verslui kurti. Taip pat kaip priežastys įvardyta verslo idėjos neturėjimas, nuosavo verslo suderinamumas su šeima, baimė, kad nepasiseks.
48 proc. teigė, kad įkūrus nuosavą verslą labiausiai bijotų bankroto, 43 proc. - prarasti savo namus ar kitą nuosavybę, 22 proc. - prarasti pastovias pajamas. Taip pat bijoma neturėti užtikrintos darbo vietos, asmeninės nesėkmės baime ar, kad teks paaukoti per daug jėgų nuosavam verslui.
Žiūrint į bendrus Europos duomenis, matyti, kad Lietuvoje yra daugiausia gyventojų, norinčių dirbti sau (58 proc.), nedaug atsilieka ir Graikija (50 proc.). Mažiausiai norinčių dirbti savame versle yra Švedijoje (22 proc.) ir Suomijoje (24 proc.).
Labiausiai dirbti įmonėse trokšta Švedijos gyventojai (74 proc.) ir Suomijos (73 proc.). Mažiausiai – lietuviai (32 proc.) ir bulgarai (40 proc.).
Išdrįstančių daugėja
„Viena dalis žmonių pamatė, kad turi įgūdžius ir gali verstis kaip smulkieji verslininkai ar amatininkai, tiesiog neradę darbo. Esu įsitikinęs, kad nemažai daliai pasisekė. Kiti gi žmonės natūraliai iš verslo, nepasitenkindami pajamomis gaunamomis, tiesiog save „perkvalifikavo“ į smulkiuosius verslininkus ar amatininkus. Trečia dalis žmonių teikia paslaugas kitiems didesniems subjektas - „organiškai“ tapo verslininkais“, - kalbėjo jis.
D. Varkulevičus neigė prielaidas, kad gyventojai mieliau dirbtų sau nei įmonėse dėl nepasitikėjimo verslu: „Nedrįsčiau teigti, kad žmonės yra nusivylę įmonėmis. Žmonės labiau pradėjo pasitikėti savo jėgomis. Jie suprato, kad įmonės savininkas, akcininkas negali taip gerai jais pasirūpinti, kaip jie patys. Be to, krizės metu sprendimai priimami lengviau, tai natūraliai paskatino smulkiųjų verslininkų augimą“.
Pasiteiravus, kodėl Švedijos gyventojai daug skeptiškiau žiūri į nuosavo verslo kūrimą nei lietuviai, pašnekovas teigė, kad tai lemia dideli mokesčiai bei galimybės.
„Švedijoje labai paplitę didžiosios korporacijos ir jie mieliau renkasi karjerą tokioje įmonėje nei eina į smulkų verslą, - kalbėjo „Versli Lietuva“ atstovas. - Mes esame ryžtingesni ir alkanesni dėl labai paprastų dalykų – dėl socialinės gerovės sistemos. Žiūrint į socialinę apsaugą, Švedijoje emigrantų šeimos gali sau leisti nesimokyti švedų kalbos ir normaliai gyventi. Čia tokių galimybių nėra: neturėdamas darbo žmogus tam tikrą laiką gaus pašalpą ir anksčiau ar vėliau turės pradėti užsiimti profesine veikla. Mūsų socialinė sistema yra iš dalies geriau orientuota, nes skatina gyventojus užsiimti smulkiu verslu ir steigti sau darbo vietą, nepasitenkinama vien gaunama pašalpa“.
D. Varkulevičius taip pat teigė, kad Lietuvoje yra pakankamai geros sąlygos kurti savo verslą: „Kalbant apie verslą, esame viršutiniame dešimtuke Europos Sąjungoje ir pasaulyje neblogai atrodome. Sąlygas turime labai geras, pradedame nebeatsilikti nuo tokių valstybių kaip Jungtinė Karalystė, Olandija. Mes turime mažesnę mokestinę bazę ir konkurencingesnę darbo jėgos kainą“.
Per daug biurokratinių suvaržymų
„Prie tendencijų galėtų prisidėti ir netikrumas rinkoje, kuomet nežinome, kaip ta rinka vystysis ateityje, kokie verslai bus sėkmingi, kurie – ne. Gal žmonės nori išbandyti įvairias galimybes ar galimybė išbandyti save nuosavame versle yra atsakas į tą netikrumą, nežinojimą, ar bus darbo vietų“, - kalbėjo prodekanė.
Pasiteiravus, kokios kliūtys visgi trukdo Lietuvos gyventojams kurti darbo vietas sau, ISM atstovė teigė, kad vis dar daug biurokratizmo. „Oficialiai teigiama, kad sąlygos gerėja, jos vis lengvesnės, pavyzdžiui, įmonę galima įsteigti internetu, bet įsteigimu įmonės veikla nesibaigia, o tik prasideda. Toliau seka įvairūs apribojimai, mokestinė bazė uždeda solidžią naštą“, - nuomonę išsakė verslumo specialistė.
