„Lietuva griežtai prieštarauja naujų nuosavų išmetamųjų teršalų leidimais grindžiamų išteklių įvedimui. Pažymėtina, kad Lietuvos atveju visos pajamos, gautos iš apyvartinių taršos leidimų pardavimą aukcionuose, yra tiesiogiai pervedamos į nacionalinę klimato kaitos programą, kuri yra skirta finansuoti klimato švelninimo ir prisitaikymo projektus visuose Lietuvos ūkio sektoriuose“, – BNS komentavo Klimato politikos grupės vyresnysis patarėjas Tomas Aukštinaitis.
Pasak jo, 2020 metais Klimato kaitos programos sąmatą sudaro 20 skirtingų priemonių, o iš ATL pardavimų planuojama surinkti apie 80 mln. eurų. Vertinant ATL kainos kilimo prognozes ateityje surenkamų lėšų dalis turėtų augti.
„Pagal Europos komisijos pateiktą pasiūlymą Lietuvai surenkamų lėšų įplaukos būtų apribotos iki 45 mln. eurų. Visos kitos lėšos būtų pervedamos į bendrą ES biudžetą. Preliminariai vertinant Lietuva netektų mažiausiai pusę planuojamų į Klimato kaitos programą surinkti lėšų (priklausomai nuo ATL kainos rinkoje), todėl būtų ženkliai apribotos nacionalinės galimybės tiesiogiai finansuoti klimato švelninimo ir prisitaikymo projektus nacionaliniu lygiu“, – komentuoja T. Aukštinaitis.
Jis pridūrė, kad tokios iniciatyvos taip pat sukeltų didelę kliūtį įgyvendinti Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nurodytas priemones.
Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi diplomatiniais šaltinais pranešė, kad rytinės Europos Sąjungos narės – Lietuva, Estija, Lenkija, Čekija ir Bulgarija – priešinasi Europos Komisijai pasiūlytam Gaivinimo fondo finansavimui iš anglies dvideginio emisijų.
Europos Komisija gegužės pabaigoje pasiūlė įsteigti 750 mlrd. eurų atsigavimo fondą, kuris turėtų padėti koronaviruso pandemijos paralyžiuotai Europos Ekonomikai.
Lietuvos deleguotas aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius yra sakęs, kad teigė, kad iš fondo Lietuva galėtų pretenduoti į maždaug 6,3 mlrd. eurų.
Jei pritars valstybės narės, fondas bus finansuojamas Europos Komisijos pasiskolintomis lėšomis. Pinigai subsidijomis ir paskolomis šalis pasiektų per porą metų, o skola būtų atiduota 2027-2058 metais.
Briuselyje svarstoma, kad pajamos skolai grąžinti gali būti surinktos sutarus dėl bendro plastiko mokesčio, įplaukų iš anglies dioksido prekybos sistemos ar bendrai apmokestinant dideles įmones, skaitmeninį sektorių.
Tačiau iki šiol valstybės nerodė didelio entuziazmo įvesti bendrus mokesčius, ir lieka didelė tikimybė, kad nesusitarus ateityje šalys turėtų padidinti savo įnašą arba būtų mažiau finansuojamos bendros programos.
Europos Sąjungos 27 valstybių lyderiai liepos 17 dieną susirinks Briuselyje aptarti ekonomikos gaivinimo priemonių paketo.