„Pasaulinės finansų krizės metu Lietuva neteko prieigos prie Europos kapitalo rinkos. Turėjome kreiptis į JAV investuotojus, kad galėtume finansuoti gerokai išaugusį biudžeto deficitą. Šiandien esame euro zonos nariai ir skolinamės beveik 9 kartus pigiau, nei anuomet mokėjome už šiandien išperkamą emisiją. Tai, kad galime pigiau refinansuoti skolą, t. y. taupyti valstybės skolos aptarnavimo išlaidas, leidžia daugiau lėšų skirti kitų šalies sričių finansavimui“, – teigia finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
Pasaulinės finansų krizės metu, 2012 m. vasario 2 d., Lietuva tarptautinėse rinkose pasiskolino išleisdama 1,5 mlrd. JAV dolerių nominalios vertės euroobligacijų emisiją. Tuometis didelis neapibrėžtumas dėl ekonominės ateities lėmė gana aukštų 6,625 proc. metinių palūkanų mokėjimą.
Lietuvai tapus euro zonos nare, Europos centriniam bankui vykdant ekspansinę monetarinę politiką, lėmusią žemas palūkanų normas, net dabartinės pandemijos metu susidarė palankios finansinės sąlygos mažinti valstybės skolos kaštus. 2021 m. prisiimtų skolinių įsipareigojimų vidutinis pelningumas sudarė apie 0,1 proc., todėl ši situacija leidžia senas, brangias euroobligacijų emisijas refinansuoti pigesnėmis ir taip reikšmingai taupyti valstybės skolos aptarnavimo kaštus ilguoju laikotarpiu.
Artėjant didelės vertės euroobligacijų išpirkimo terminui, Finansų ministerija sukaupė lėšų rezervą, taip mažindama perfinansavimo riziką. Šiandien išpirktai emisijai reikalingas lėšas Finansų ministerija iš dalies užsitikrino 2021 m., tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolinusi 750 mln. eurų. Už pastarąją emisiją valstybė mokės 0,75 proc. metinių palūkanų – beveik 9 kartus mažiau nei už išpirktąją euroobligacijų emisiją. Išpirktos emisijos refinansavimas leis sumažinti valstybės skolos aptarnavimo išlaidas apie 75 mln. eurų per metus.
Artimiausią kitą euroobligacijų emisiją (2014 m. išleistą 500 mln. eurų emisiją, už kurią mokamos 3,375 proc. metinės palūkanos) Lietuva išpirks 2024 m. sausį.
