Ekonomistė siūlo keisti darbo mokesčius, o į bedarbių padėtį nežiūrėti tik per sausus skaičius. Ar dar beliko dirbančių ir, ar atėmus išmokas, darbo rinka vėl bus pilna darbuotojų?
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva LNK žinioms aiškino, kad nedarbo spąstai, t. y. rodiklis, kurį skaičiuoja LLRI, parodo, kad šiandien nedaug uždirbančiam žmogui labiau apsimoka gyventi iš bedarbio ir įvairių kitų pašalpų.
Šis Lietuvos rodiklis – didžiausias ES.
„Šis rodiklis viršijo 100 proc. Tai reiškia, kad žmogus, kuris pradėtų dirbti, realiai gautų mažiau pajamų nei tuomet, kai jis bedarbis. Smagu, kad Vyriausybė ėmėsi tam tikrų veiksmų. Žmonės dabar skirstome į bedarbius ir tuos, kurie nepasirengę dirbti. Tokiems žmonėms bus skiriama ypatinga pagalba, kad jie taptų pasirengę dirbti.
Tai paaiškina, kodėl mes turime tokią situaciją darbo rinkoje, nes pvz., Lenkijoje nedarbo spąstai – tik 60 proc. Vadinasi, žmogus, kuris pradėtų dirbti, ten gautų praktiškai dvigubai daugiau. Tai – jau rimta motyvacija dirbti“, – pasakoja ekonomistė.
Ko galima pasimokyti iš lenkų?
„Ten yra mažiau pašalpų. Svarbiausia – žmogus, kuris vieną kartą netenka darbo, kad jis netaptų ilgalaikiu bedarbiu, nes tada atsiranda nauji įpročiai, nauja socialinė aplinka, nemaža dalis žmonių įsitraukia į šešėlinę veiklą. Tuomet bedarbio ir kitos pašalpos yra smagus priedas prie kitų pajamų“, – pažymi E. Leontjeva.
„Matome, kad jei tokie žmonės ilgai nepradeda dirbti legaliai, tai atsigręžia prieš juos pačius, kaip asmenybes“, – priduria ji.
Situacija darbo rinkoje esą priklauso nuo valdžios skiriamų įvairių išmokų.
„Tiek piniginių, tiek nepiniginių kompensacijų išmokėjimas. Taip pat ir nuo mokesčių labai priklauso, nes jei žmogus įsidarbina už nedidelį atlyginimą, jam skaičiuojamas mažesnis mokestis, jo nedarbo spąstai iškart sumažėja, motyvacija dirbti iškart padidėja. Todėl kalbame, kad ir NPD turėtų būti prilygintas minimaliai algai, tuomet atotrūkis žmonėms būtų mažesnis“, – dėsto ekonomistė.
Ji sutinka, kad išmokų reikėtų išvis atsisakyti, viską esą galima sureguliuoti per mokestinę aplinką.
„Žmonėms, kurie atsiduria nelaimėje, reikia padėti, bet svarbu, kad žmonės nebūtų įkalinti bedarbystėje, kad pagalba būtų tikslinė. Kartais reikia ne tik piniginės pagalbos, bet ir socialinių įgūdžių, kvalifikacijos įgijimo“, – atkreipia dėmesį ji.
Visas LNK reportažas:
