– Kaip kainas Lenkijos parduotuvėse pačioje pradžioje pakeitė nuo vasario 1 dienos įvestas nulinis PVM maisto produktams? Kiek procentų vidutiniškai sumažėjo maisto produktų kainos?
– Dauguma pagrindinių maisto produktų kainų nurodytos su mažu, raudonu 0 proc. PVM ženklu. Priimtas sprendimas, visų pirma, davė informacinį ir labai didelį poveikį. Visi apie tai kalbėjo: rašo žiniasklaida, aptaria žmonės. Bet tai produktų kainų rimtai nepaveikė. Net jei sakytume, kad prekybos tinklai nepakėlė kainų prieš jas sumažindami dėl nulinio PVM, tai kainos krito tik 5 procentais. Didžiuosiuose Lenkijos prekybos centrų tinkluose: „Lidl“, „Auchan“ ir kituose, labai dažnai vyksta įvairios akcijos; taikomos 20, 30 procentų, o kartais ir didesnės nuolaidos, tai 5 procentų kainos sumažinimas dėl nulinio PVM nėra labai pastebimas. Mokesčių sumažinimas labiausiai pastebimas degalinėse – degalų kainos akivaizdžiai sumažėjo.
– Ekonomikos diletanto klausimas: kainos sumažinimas dėl PVM panaikinimo turi būti kažkaip kompensuotas, antraip, kad ir ką besakytume, Lenkijos biudžetas patirs nuostolių?
– Neabejotinai, bet metinio biudžeto sumažinimas iki deficitinio – visiškai normali ir priimtina praktika. Daugelyje šalių net vidutinės trukmės ar ilgais laikotarpiais biudžetas būna deficitinis. Tai reiškia, kad biudžeto pajamos yra sąmoningai mažesnės nei biudžeto išlaidos. Šis deficitas padengiamas įvairiais būdais – per skolos finansavimo šaltinius. Tai ekonomikos skatinimo priemonė. Taigi, jei dėl PVM sumažinimo biudžetas patirs nuostolių, tai nebus šokas ar kažkas neįprasto. Tačiau verta atminti ir tai, kad sprendimas įvesti nulinį PVM yra laikinas – šešiems mėnesiams.
– Ką vyriausybė galvojo, priimdama sprendimą dėl nulinio PVM, koks to tikslas? Padidinti Lenkijos piliečių perkamąją galią, pritraukti pirkėjų iš Lietuvos, Čekijos ir kitų pasienio regionų?
– Mano manymu, pagrindinis tikslas, kuris, vėlgi, mano nuomone, buvo labai sėkmingai įgyvendintas – informacinis. Žiūriu į diagramas – visi verslo veiklos indeksai, žinoma, kilo aukštyn. Kalbu apie Lenkijos verslą ir akcijų biržą.
Bet svarbiausia, ką po kurio laiko parodys, pavyzdžiui, verslininkų ir gyventojų apklausos, kaip jie vertina ekonominę situaciją. Ir dėl tokio žingsnio kaip laikinas PVM mažinimas, manau, kad visi šie vertinimai pasitarnaus kaip labai geras, teigiamas impulsas. Jeigu kalbėtume apie ekonomiką, apie infliaciją, tai Lenkijoje infliacija siekia nerimą keliančias aukštumas – dviženklį skaičių. Vasarį, įvairiais skaičiavimais, ji siekė nuo 8 iki 10 procentų. Kalbant apie infliacijos valdymą, vyriausybė ir finansų institucijos daro viską, ką, mano nuomone, reikia daryti. Žinoma, jie kritikuojami, bet kritikuojami ne dėl koncepcijos, o dėl taktikos. Pavyzdžiui, dėl tam tikro delsimo imtis priemonių, vėluojamų spausdinti pinigų ir delsimo kelti palūkanas. O šie veiksniai turi daug didesnę įtaką infliacijos stabdymui nei PVM mažinimas, nors ir ši priemonė padeda.
– Minėjote, kad nulinio PVM įvedimas yra labiau informacinio pobūdžio. Ar galime dėti lygybės ženklą tarp „informacinio“ ir „populistinio“? Ar sprendimą įvesti nulinį PVM galima vadinti populistiniu?
– Kalbėdamas apie informacinį pobūdį norėjau pasakyti, kad vyriausybės pasitelktoms atsakomosioms priemonėms, pavyzdžiui, kovojant su tokiais reiškiniais, kaip infliacija, labai svarbų vaidmenį – tiek teoriškai, tiek praktiškai – atlieka ūkio subjektų lūkesčiai. Ir dažnai šie lūkesčiai atlieka net didesnį vaidmenį nei kokie nors realūs pakeitimai. Todėl jei valdžia sumažino PVM, tai pats šis veiksmas ar PVM sumažinimo dydis situaciją paveikia mažiau nei gerų pokyčių lūkesčiai, kuriuos turės gyventojai. Todėl ir užsiminiau apie informacinę sprendimo reikšmę.
– Ar tarp Lenkijos politikų yra kritikuojančių sprendimą mažinti PVM, ir kokie jų argumentai?
– Taip, visada yra kitokių nuomonių – ir ne viena. Žinoma, kai kurie ekonomistai, tarp jų ir vyriausybiniai, PVM mažinimą vadina veikiau infliaciją skatinančia priemone. Jei atvirai, aš nežinau, kuo jie vadovaujasi. Galbūt asmenine patirtimi, nes žvelgiant iš ekonominės ar makroekonominės pusės, ši priemonė skirta infliacijos mažinimui.
– Ar PVM mažinimas sušvelnins infliacijos padarinius?
– Manau, kad ši priemonė yra papildoma ir, kaip jau minėjau, ji labiau paveikia lūkesčius. Lūkesčiai – labai svarbus veiksnys, darantis įtaką infliacijai. Ir konkretesnės priemonės, labiau apčiuopiamos, kurių jau imtasi, o ne tik šių priemonių lūkesčiai. Tai, visų pirma, daro įtaką pinigų srauto į ekonomiką sulėtėjimui, kuris labai aiškiai matomas grafikuose. Pavyzdžiui, per pastarąjį maždaug penkerių metų laikotarpį, tai gana ilgas laikotarpis iki koronaviruso – 2020 m., vidutinis pajamų augimo tempas Lenkijoje kai kuriais laikotarpiais siekė apie 10 – 12 procentų.
Tuo tarpu nuo koronaviruso pandemijos pradžios, siekiant palaikyti ekonomiką, pinigų augimas piko metu siekė beveik 40 procentų, tiksliau – 38 procentus.
Žinoma, tokia suma negalėjo sukelti infliacijos. Be pinigų kiekio labai padidintas ir jų prieinamumas. Turiu omenyje bazinės palūkanų normos sumažinimą iki 0,01 procento – tai labai arti nulio.
Pradėjus ryškėti infliacijos grėsmei, palūkanų norma buvo padidinta ir toliau kyla. Šiuo metu siekia 2,25 procento. Pinigų augimo tempas grįžo į ankstesnes vertes. Ir aš manau, kad tai yra pagrindinės priemonės, kurių reikėjo imtis. PVM mažinimas – taip pat svarbus sprendimas, bet, kartoju, tai veikiau turi informacinį poveikį, kuris turi įnešti savą indėlį.
– Lietuvos prekybos tinklai reagavo į nulinį PVM maisto produktams Lenkijoje. Daugelis pradėjo dažniau skelbti akcijas ir skelbia žinią „kam gaišti laiką kelyje, kai Lietuvoje galite apsipirkti su didelėmis nuolaidomis, o laiką skirti poilsiui, šeimai ir t. t.“. Tai reiškia, kad rinka veikia. Kalbant apie konkurenciją, Lenkijoje priimtas sprendimas pasirodė naudingas ir Lietuvos pirkėjams?
– Taip. Manau, kad Lenkijoje priimti sprendimai prisideda prie tam tikros pusiausvyros. Įvedus nulinį PVM ir šiek tiek sumažinus kainas (geriausiu atveju 5 procentais), jei prekybos tinklai iš lėto to nekompensuos didindami kainas, man rodos, kad (prognozuoju, kad netolimoje ateityje taip ir nutiks) Lenkijos prekybos tinklai sumažins įvairių akcijų ir išpardavimų skaičių. Todėl situacija turi būti subalansuota.
– Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė vasario pradžioje teigė, kad Lenkija aplenkė Europos Komisiją, nes artimiausiu metu Europos Komisijos lygmeniu turėtų būti priimtas sprendimas, leidžiantis nustatyti nulinį PVM maistui, tačiau iki šiol šis sprendimas nėra priimtas, o Lenkija šiek tiek sugudravo. Ką galite pasakyti apie tai?
– Žvelgiant iš Lenkijos perspektyvos, situacija atrodo kiek kitaip. Bent šiuo metu. Kadangi centrinis bankas, kuris, visų pirma, atsakingas už infliaciją, labiausiai kritikuojamas dėl vėlavimo, nes palūkanų normos buvo pradėtos kelti daug vėliau nei kaimyninėse šalyse, o tai leido infliacijai Lenkijoje nevaldomai įsibėgėti. Visa kritika nukreipta į pavėluotus sprendimus. Jei iš šono atrodo, kad Lenkija paskubėjo priimti sprendimą dėl nulinio PVM, na, tai gali subalansuoti kritiką. Po kurio laiko sakysime: arba viskas gerai, normalu, arba savo centriniam bankui pasakysime, kad dabar jūs skubate. Nežinau. Esant tokioms palūkanų normoms, kurios taip pat daro įtaką infliacijai, manau, kad Lenkijos centrinis bankas galėjo veikti šiek tiek greičiau, nors JAV paskelbė apie dar didesnį palūkanų normų kėlimą.
– Kaip manote, ar įmanoma, remiantis Europos teisės aktais, Lietuvai priimti valstybinį sprendimą ir sušvelninti patirtą smūgį dėl Lietuvoje sumažėjusio pirkėjų skaičiaus, kai pasienio rajonų gyventojai masiškai keliauja apsipirkti į Lenkiją?
– Mano nuomone, tokios kelionės neturėtų tapti masinėmis, nes teisingai pažymima, kad pirkėjai daugiausia atvyksta iš pasienio rajonų. Norint, kad atsipirktų kelionė dėl sugaišto laiko, sunaudotų degalų ir, tiesą pasakius, transporto priemonės nusidėvėjimo, ar yra naudinga apsipirkti pusmečiui? Man atrodo, kad šis reiškinys ribotas – važinės tik pasienio gyventojai, bet ne iš toliau.
– Pasienio rajonų gyventojai keliavo ir anksčiau. Dabar, kiek galima spręsti iš Lietuvos žiniasklaidoje pateikiamos informacijos ir diskusijų socialiniuose tinkluose, žmonės jau pradeda važinėti iš Kauno ir Vilniaus, ypač po nulinio PVM įvedimo. Jau minėjote apie PVM mažinimo informacinį poveikį. Jis taikomas ir Lietuvos žmonėms?
– Man atrodo, kad, pasikliaujant rinkos mechanizmais, ir tuo, kad rinkos dalyviai patys ją reguliuoja, šią situaciją reikia tik stebėti ir nieko daugiau. Tai atsitinka idealioje rinkos ekonomikoje, veikiant paklausai, pasiūlai ir laisvai besikeičiančioms kainoms be papildomo valstybės reguliavimo.
Jei dėl kokių nors priežasčių situacija pakliūva į aklavietę, tuomet verta pagalvoti apie valstybinius reguliavimo metodus, nes yra daug ne tik ekonominių, bet ir administracinių metodų. Bet, mano nuomone, tai kraštutinis žingsnis. Labai tikiuosi, kad to neprireiks.
