Lietuvos bankų asociacijos (LBA) kvietimu Vilniuje viešintis lenkų ekonomistas, Lenkijos bankų asociacijos ekonominio reguliavimo skyriaus vadovas dr. Mariusz Zygierewicz pristatė Lenkijoje 2016-aisiais įvesto bankų mokesčio ilgalaikio poveikio analizę. Anot jo, bankų sektorius niekada nebuvo prieš mokesčius, suprato savo pareigas ir prisidėjimą prie šalies. Tačiau tuo pačiu sakoma, kad bankų mokestis Lenkijoje atnešė nuostolius tiek bankams, tiek klientams, tiek ekonomikai. Mat problema ne pačiame mokestyje, o tame kad mokestis yra taikomas bankų aktyvams.
„Dauguma bankų turėjo susijungti, nes neišgyveno. Lenkijoje buvo 38 bankai, dabar 31. Viena pagrindinių priežasčių – bankų mokestis. Aktyvių bankų skaičius žemesnis, nes neišdavinėja paskolų. Bankams Lenkijoje praktiškai neįmanoma išleisti naujų akcijų akcijų biržoje“, – žurnalistams surengtoje konferencijoje pasakojo M. Zygierewicz ir pridėjo, kad klientus labiausiai palietęs bankų žingsnis buvo palūkanų didinimas.
Dr. M. Zygierewicz teigia, kad Lenkijos žmonėms tampa vis sunkiau gauti paskolas, ypač – būstui įsigyti ir verslui plėtoti. Paskolų marža augo nuo 2,24 proc. 2015 metais iki 2,68 proc. 2017 metais. Būsto paskolų zlotais palūkanos šalyje šiuo metu siekia 4,3 proc. (palūkanos Lietuvoje – 2,38 proc.). Įvedus mokestį, paskolų portfelis nustojo augti, padaugėjo ekonomikai nenaudingų paskolų, taip pat augo valstybės obligacijų dalis – bankai noriau pradėjo skolinti valstybei nei žmonėms.
Taip pat teigiama, kad mokesčio našta palietė ir indėlininkus. Šiems už indėlius gaunamos palūkanos sumažėjo nuo 1,5 ptroc. iki 1,1 proc.
M. Zygierewicz pasakoja, kad įvedant naują mokestį buvo tikėtasi, kad tai paskatins mažųjų rinkos dalyvių plėtrą, padidės konkurencija. Buvo įvestas 0,0366 proc. mėnesinis mokestis, išimtis taikoma tiems, kurių turtas mažesnis nei 4 mlrd. zlotų. Anot ekonomisto, visgi po mokesčio įvedimo finansų paslaugų rinkos koncentracija išaugo, susilpnėjo maži ir vidutinio dydžio bankai.
„Didesni bankai darosi stipresni, mažesni – silpnesni“, – kalbėjo ekonomistas.
Skaičiuojama, kad mažų bankų pelnai per keturis metus sumažėjo nuo 4,7 mlrd. zlotų iki 2,3 mlrd. zlotų.
Pasak jo didesni bankai yra geresnėje pozicijoje, nes gali labiau sumažinti savo kitas išlaidas. Taip pat teigiama, kad ypač silpnoje padėtyje – vidutinio dydžio bankai, jie arba parduoda verslus, arba yra ant bankroto ribos.
Ekonomistas pastebi, kad patys bankai vis mažiau investuoja į atsinaujinimą ir naujas paslaugas.
„Bankai labai modernūs, teikia paslaugas, inovatyvius sprendimus, bet dabar galimybė padidinti investicijas naujiems produktams, kurie būtų patrauklūs klientams, yra vis sudėtingesnė“, – paminėjo ekonomistas pridėjęs, kad tai turi įtakos ir duomenų apsaugos stiprinimui.
Teigiama, kad užsienio kapitalas traukiasi iš Lenkijos bankų sektoriaus. Kai kurie užsienio kapitalo bankai apskritai atsisako padalinių bei filialų Lenkijoje, ir didžiajam šalies verslui skolina tiesiogiai iš motininių bankų užsienyje, šitaip apeidami mokestį. O pačių Lenkijos bankų plėtra į užsienį tokiomis sąlygomis tampa vis sunkiau įmanoma.
Ekonomistas pataria, kad jeigu bus imamasi bankų mokesčio Lietuvoje, geriau reiktų žvelgti į kitą šalį nei Lenkija. Anot jo, mokestis Lietuvoje galėtų turėti panašias pasekmes – jei išlaidos bus didžiulės, gali būti priimami sprendimai parduoti bankus arba padidinti kainas klientams.
Jis taip pat pridėjo, kad Lenkijoje kol kas nėra daugiau diskusijų dėl mokesčio koregavimo, nes atkreipiamas dėmesys tik į tai, kad į valstybės biudžetą pavyksta surinkti daugiau lėšų.
DELFI primena, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos inicijuotame siūlyme numatyta apmokestinti kredito įstaigas, kurių turto vertė viršija 300 mln. Eur, 0,03 proc. mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu. Skaičiuojama, kad iš šio mokesčio į 2020 metų biudžetą papildomai būtų surinkta apie 52 mln. Eur.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, skubotai inicijuotas mokestis gali reikšmingai pabranginti paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas. Teigiama, kad naujas mokestis atsilieptų būsto paskolų kainoms: palūkanos gali kilti iki 2,8–3,2 proc. LBA tikina, kad ilgalaikė žala ekonomikai gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 50 mln. eurų, šalies ūkis netektų iki 200 mln. eurų.
Teisės ekspertai diskutuoja, ar naujasis įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijai.
