„Pats didžiausias progresas yra padarytas Baltijos šalyse. Baltijos šalys yra modelis toms euro zonos šalims, kuriose buvo krizė: šios šalys patyrė patyrė pakankamai gilią recesiją dėl kreditų bumo, tačiau vėliau buvo įgyvendintos ryžtingos fiskalinės ir struktūrinės reformos, o rezultatas – sparčiausias ekonomikos augimas, įskaitant ir Lietuvą“, - dėsto L. Balcerowiczius.
Ekonomistas įsitikinęs, jog svarbiausia – užtikrinti ekonominį augimą, nes tada mažėja ne tik važiuojančių į užsienį apsipirkti, bet ir emigruojančių.
„Mes kai kurių produktų pirkti važiuojame į Lietuvą, tai vadinama laisvąja rinka, pavyzdžiui, duonos, netgi dešros. Yra lenkiškos dešros, yra lietuviškos dešros, didėja dešrų įvairovė – tai laisvos rinkos privalumai, - sako jis. - Galbūt pas jus kai kuriems produktams yra didesni mokesčiai, tačiau svarbiausia yra ekonomikos augimas. Jeigu ekonomika auga, visi pragyvenimo standartai auga, o ekonominis augimas priklauso nuo ekonomikos politikos. Patirtis parodė, kad Baltijos šalys, Lietuva, ėmėsi išmintingų ir ryžtingų sprendimų dėl kurių jūs išėjote iš recesijos.“
L.Balcerowiczius mano, jog Lietuva ir Latvija netrukus taps ir euro zonos narėmis bei papildys stipriųjų jos narių, tai yra Vokietijos, Suomijos, Estijos gretas.
„Jūs beveik esate euro zonos narė, nes turite tokią monetarinę sistemą. Estija jau yra euro zonos nare, o ji yra modelis net kitoms Baltijos šalims“, - teigia jis, priduriantis, jog Baltijos šalys yra disciplinuotos bei Lietuva papildys tokių šalių gretas.
išsispręskite savo finansines problemas savarankiškai
Paklaustas, kaip valstybėms derėtų spręsti finansines problemas, jis pateikė Baltijos šalių pavyzdį.
„Jeigu yra rimtos problemos, valstybės skola labai didelė, tada negalima didinti skolos, pavyzdžiui, Graikijos atveju, todėl jiems reikia griežtesnės reformų politikos, - dėsto L.Balcerowiczius. - Tačiau Baltijos šalys jau labai daug padarė, padarė daugiau nei Graikijoje (padaryta – DELFI). Pas jus aplinka yra daug geresnė ir labai svarbu, kad jūs ją tokią išsaugotumėte, kad nebūtų staigių ekonominės politikos pokyčių, tai sudarytų problemų grįžimo riziką.“
Nėra europietiško sprendimo itališkoms problemoms, tačiau yra itališki sprendimai, taip pat nėra europietiško sprendimo ispaniškoms problemoms, tačiau jas turi išsispręsti pati Ispanija, o Lietuvai, kaip ir kitoms „BELLs“ (angl. santrumpa - Baltijos šalims ir Bulgarijai) šalims pakankamai neblogai sekėsi tvarkytis su krize, todėl nėra prasmės politikos keisti dabar, mano L. Balcerowiczius.
Pasak jo, paprastai sunkmečiu valstybės galėjo pasirinkti du sprendimus: arba reguliuojant valiutos kursą kilstelėti infliaciją, arba imtis reformų mažinant valstybės išlaidas ir taip sureguliuoti pinigų politiką. L. Balcerowiczius sako, kad Lietuva pasirinko tinkamą kryptį nedevalvuodama valiutos.
„Jūs esate nepakankamai dideli nepriklausimai valiutos politikai, priešingai nei Lenkija, tad nesutiksiu, kad tai buvo blogas pasirinkimas, o tai, ką jūs padarėte po paskolų (nekilnojamajam turtui - DELFI) burbulo sprogimo tapo pavyzdžiu, - dėsto L. Balcerowiczius. - Nematau jokių priežasčių grįžti atgal prie valiutos kurso svyravimo ir infliacijos. Manau, jūs esate euro zonoje, išskyrus vieną mažą žingsnelį.“
Ekonomistas dėsto, jog nedidelę vidaus vartojimo rinką turinčioms šalims kaip Baltijos valstybėms ar Bulgarijai yra prasmingiau sunkmečiu imtis fiskalinės disciplinos, nes jei būtų nuspręsta devalvuoti valiutą, šalys galėjo grimzti į infliaciją ir chaosą.
Be to, Lietuvos ekonomikos rodikliai rodo, jog sprendimai buvo tinkami - šalies skola yra mažesnė nei kai kurių euro zonos valstybių.
Valstybės kišimasis į verslą – grįžimas prie socializmo
L. Balcerowiczius nesutinka su nuomone, jog kai, jog dabar atėjo laikas valstybėms drąsiau skolintis ir išlaidauti bei taip paskatinti ekonomikos atsigavimą. Apie tai DELFI kalbėjo didžiausios Japonijos konsultacijų įmonės „Nomura Research Institute“ vyriausias ekonomistas Richardas C. Koo, manantis, jog vienintelis būdas greičiau išspręsti dabartinio sunkmečio problemas yra skolintis ir išlaidauti, tačiau ne didinant pensijas ar mažinant mokesčius, o investuojant į infrastruktūrą.
„Visų pirma, valstybės skola turėtų būti maža ir Lietuvą reikėtų paskatinti, kad šalies skola siekia apie 40 proc. BVP ir yra mažesnė nei Lenkijoje bei žymiai mažesnė nei Portugalijoje ir Graikijoje. Tai yra labai sveika, nes Graikijos pavyzdys rodo, kas nutinka, kai valstybės skola pasidaro labai aukšta, - sako L.Balcerowiczius. - Privačiajam sektoriui reikia nuspręsti kada investuoti, o tai iki tam tikro lygio yra paremta kreditavimu, nes įmonės paprastai būdamos privačios ir nepolitizuotos daro geresnius pasirinkimus, o dėl to šalis gali judėti į priekį, taigi svarbu sukurti gerą klimatą investicijoms.“
Pasak jo, pavyzdžiu, kaip pabloginti verslo sąlygas yra minimalaus mėnesinio atlyginimo staigus didinimas: „jeigu labai stipriai būtų padidintas minimalus atlyginimas, pelnai ir investicijos sumažėtų, o jauni žmonės netektų darbo“
Grįždamas prie Japonijos „prarastojo dešimtmečio“ pamokos L. Balcerowiczius teigia, jog iš šio laikotarpio kaip tik išmokta laikytis finansinės drausmės.
„Japonija turėjo milžinišką turto burbulą, jis sprogo ir tuomet monetarinė politika buvo tokia laisva, kad bankai nerestruktūrizavo savo skolų. Tad Japonijos pamoka nėra, jog valstybė turėtų išlaidauti daugiau, bet pakankamai priešinga“, - mano L. Balcerowiczius.
Ekonomistas teigia, jog prognozuojamas šiemetinis Lietuvos ekonomikos augimas bus artimas iki kriziniam lygiui, o tai rodo, jog pritaikyta ekonomikos politika veikia. L. Balcerowiczius kitąmet ekonomikos augimo tikisi Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, šiek tiek lėtesnio – ir Vokietijoje.
„Tačiau šalys, kurios atidėjo prisitaikymo, kitais žodžiais tariant, gydymo terapiją, kaip Graikija, vis dar smunka, ne auga. Taigi pamoka yra labai aiški, remkite gerą gydymą, - dėsto L. Balcerowiczius. - Stagnacija yra kai kuriose (Europos Sąjungos – DELFI) šalyse, ne visose. Stagnacija arba neigiamas augimas yra tose šalyse, kur buvo kaupiama daug problemų, tuomet, pavyzdžiui, prarandamas konkurencingumas ir nesiseka eksportuoti. Bet kodėl šalys praranda konkurencingumą? Nes algos auga sparčiau nei konkurencingumas arba produktyvumas yra lėtas, nes nėra konkurencijos rinkoje. Situacija Europoje yra skirtinga ir tose šalyse, kur imtasi reformų, ji yra daug geresnė, pavyzdžiui, Švedijoje. Ji išgyveno sunkmetį ankstyvais devyniasdešimtaisiais, ėmėsi reformų ir laikėsi fiskalinės drausmės, tai yra vienas iš sektinų išsivysčiusių šalių modelių.“
Anot L. Balcerowicziaus, verslas pats žino geriausiai, kada jam investuoti, o kada nuo investicijų susilaikyti, tačiau valstybės vaidmuo - užtikrinti sąlygas sąžiningo verslo plėtrai.
„Leiskite verslui nuspręsti, tai yra laisva rinka. Socializmo metu politikai ir valstybė nuspręsdavo ir mes žinome, kad tai baigėsi katastrofa. Tad leiskite verslui, turiu mintyje sąžiningiems verslininkams, priimti sprendimus“, - mano jis. - Aš suprantu (valstybės investicijas – DELFI), jei statote kelius ar autostradas iki tam tikro lygio, tačiau jei valstybė kišasi į kitus sektorius, tai yra grįžimas prie socializmo, prie kažko, kas beveik visada lemdavo katastrofą. Žmonės neturėtų tikėti tokiais šūkiais ir pažadais, kad tai išspręs problemas, tai sukurs problemas ilguoju laikotarpiu.“
Paklaustas, kaip vertina valstybių galimybes skolintis ir investuoti į infrastruktūrą, L. Balcerowiczius sako, jog valstybės skola turi būti labai maža, kad ji sau galėtų leisti skolintis.
„Jei valstybės skola yra labai maža, gali būti vietos manevrams, tačiau sakydamas „labai maža“ turiu omenyje apie 20 proc. BVP, kaip Bulgarijoje, kur šis rodiklis yra dar žemesnis. Tačiau kas skolintų Graikijai? Tai visiškai teorinis klausimas. Niekas. Apskritai, geriausia yra turėti subalansuotą biudžetą. Nes karts nuo karto į valdžią ateina blogos vyriausybės, kas yra labai blogai gyventojams, nes jos skolinasi ir švaisto pinigus, tad geriau turėti subalansuotą biudžetą ir neleisti vyriausybei švaistyti jūsų pinigų“, - pataria L. Balcerowiczius.
L. Balcerowiczius pirmadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute skaitė paskaitą „Euro zonos krizės sprendimo būdai ir euro zonai nepriklausančių ES šalių interesai“.
L.Balcerowiczius 1989-1991 m. buvo Lenkijos Finansų ministru, o 2001-2007 m. Lenkijos centrinio banko vadovas. Prieš keletą savaičių prof. Balcerowiczių kaip svarstytiną kandidatą į Anglijos centrinio banko vadovo poziciją pasiūlė savaitraštis „The Economist“.
Lankydamasis Lietuvoje prof. Balcerowiczius taip pat susitiks su Lietuvos Premjeru Andriumi Kubilium, Finansų ministre Ingrida Šimonyte, Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku, skaitys pranešimą „Swedbank“.
