„Yra didelė sankaupa rizikos, kuri gali materializuotis. Net apie 15 proc. įmonių, ir tai ganėtinai nemažas skaičius, antro ketvirčio duomenimis, paskolų portfeliai performuoti: keisti mokėjimų grafikai ar kitos sąlygos“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Jo teigimu, dauguma bankų pripažįsta, kad riboja skolinimą viešbučių ir restoranų įmonėms, o dalis –ir nekilnojamojo turto įmonėms.
J. Markevičius teigė, kad šalies įmonės šiemet gavo 400 mln. eurų mažiau bankų paskolų nei pernai, tačiau šią netektį kompensavo valstybės parama krizės paveiktam ir nukentėjusiam verslui.
„Paskolų srautas šiemet sumažėjo apie 400 mln. eurų, lyginant su 2019 metais“, – teigė J. Markevičius.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sakė, kad bankai norėtų ir galėtų skolinti stabiliai veikiančiam verslui, tačiau trūksta paklausos.
„Bankai norėtų ir galėtų skolinti sveikam verslui, tačiau trūksta paklausos“, – komitete teigė ji.
Pasak LB atstovo, valstybės pagalba buvo teikiama per finansines „Invegos“ injekcijas, garantijas, įvairių formų subsidijas, mokesčių atidėjimą, ir tai padėjo spręsti trumpalaikio finansavimo poreikį.
„Mažino tą poreikį įliejant papildomai 2 mlrd. eurų“, – kalbėjo J. Markevičius.