Jie skundžiasi, kad net pradėjus rūšiuoti atliekas į savivaldybės išdalytus konteinerius, atliekų išvežimas jiems neatpigo. Mat nustatytos atliekų normos liko nepakeistos.
Tačiau jau kitąmet už atliekų išvežimą gali tekti mokėti dar daugiau nei dabar.
Išauginti atliekų tvarkymo išlaidas grasina Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centre (PRATC) įdiegti šiuolaikiški atliekų rūšiavimo ir apdorojimo metodai, o labiausiai – valstybės nuo 2016 metų įvedamas naujas 21,2 Eur už toną atliekų šalinimo sąvartyne mokestis.
Ši suma bus įskaičiuota į atliekų tvarkymo sąnaudas, kurias turės padengti eiliniai gyventojai. Skaičiuojama, kad atliekų tvarkymas jiems gali brangti 16–20 proc.
Kad yra didelė tikimybė, jog atliekų tvarkymas brangs, pripažįsta ir Regionų atliekų tvarkymo centrų asociacija (RATCA), ir savivaldybės. Pasak jų, šiandien aišku viena, kad už atliekų tvarkymą turėsime mokėti brangiau, tačiau kol kas nežinia, kokia tai bus suma.
Jeigu Seimas nepritars Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino pasiūlymui vadinamąjį sąvartyno mokestį nuo 21,72 euro sumažinti iki 3 eurų, laukia drastiškas atliekų tvarkymo kainų šuolis.
A. Salamakinas teigia, kad atliekų tvarkymas pabrangs apie 20 proc., RATCA vadovas Algirdas Reipas kalba apie 16 proc. brangimą.
„Mes, regioniniai atliekų tvarkymo centrai, už Europos Sąjungos pinigus pasistatome modernius įrenginius, kad galėtume civilizuotai, t. y. saugodami aplinką, tvarkyti atliekas, pagerinti paslaugas gyventojams. Tačiau bėda, kad nebus kur dėti ir kaip panaudoti tais įrenginiais išrūšiuotų ir apdorotų degiosios frakcijos atliekų, kurias galima paversti šiluma.
Lietuvoje nėra pastatyta tokių atliekų deginimo gamyklų. Neturint kur jų deginti, jos grįš į sąvartyną mokant įvestą naują didelį mokestį. Tai išaugins visų atliekų tvarkymo sąnaudas. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai tampa savotiškais netobulos sistemos įkaitais. Esame pirmose linijose, neturime už ko pasislėpti – turėsime atlaikyti savivaldybių, gyventojų nepasitenkinimą“, – „Sekundei“ teigė A. Reipas, kuris yra ir Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro direktorius.
Viliasi, jog bus sumažintas
Atliekų tvarkymo mokestis nebuvo staigmena. Pernai rudenį Seimas, motyvuodamas siekiu skatinti atliekų rūšiavimą ir mažinti sąvartyne šalinamų atliekų kiekį, priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimus. Jais vadovaujantis, nuo 2016 metų sausio 1 dienos įvestas mokestis už atliekų šalinimą sąvartyne.
Nuspręsta, kad nuo kitų metų turėtų įsigalioti 21,72 euro už toną tarifas, kuris kasmet augtų ir 2020-aisiais pasiektų 44,89 euro. Šį mokestį turės mokėti sąvartyno operatorius. Jis bus mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį sąvartyne pašalintų atliekų kiekį. Teigiama, kad toks mokestis galioja beveik visoje Europoje.
Lietuva taip pat siekia, kad atliekų šalinimas būtų kraštutinė atliekų tvarkymo priemonė, kitaip sakant, sąvartyne turi būti šalinamos tik tos atliekos, kurių neįmanoma panaudoti antrą kartą.
Baigiantis 2015-iesiems susizgribta, kad 21,72 euro už toną sąvartyne šalinamų atliekų, kol nėra pastatyta degiosios frakcijos atliekų deginimo gamyklų ir apskritai neišspręsti kiti svarbūs atliekų šalinimo klausimai, smarkiai išaugins atliekų tvarkymo sąnaudas.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas įregistravo įstatymo pataisą, kuria siūlo minėtą mokestį ateinančiais metais sumažinti iki 3 eurų už toną.
Vyriausybė kol kas taip ir nepateikė savo nuomonės dėl minėto siūlymo. Vakar A. Salamakinas sakė, kad Seimas šį klausimą ketina svarstyti ketvirtadienį, nelaukdamas Vyriausybės išvadų.
Investavo 11 mln. eurų
Šiandien Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centre oficialiai atidaromi mechaninio rūšiavimo ir biologinio bioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginiai.
Naujai pastatytuose įrenginiuose per metus bus apdorojama apie 80 tonų Panevėžio regione susidarančių atliekų, į kaupą pateks 30–35 proc.
PRATC direktorius Gintautas Ulys teigia, kad į Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą per kelerius metus investuota 11 mln. eurų, 10 mln. kainavo minėti įrenginiai ir pastatų, kuriuose jie stovi, statyba. 85 proc. lėšų yra Europos Sąjungos.
PRATC yra pasirašęs sutartį su bendrove „Ekoatliekos“ dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo ir priežiūros. Bendrovė per pastaruosius kelis mėnesius jau įdarbino 30 darbuotojų, dar kelis ketina įdarbinti.
„Viską modernizavus atliekų tvarkymas negali atpigti. Juolab kad įvedamas naujas mokestis už aplinkos teršimą“, – G. Ulys neneigia, kad už šiuolaikišką atliekų tvarkymą teks sumokėti gyventojams.
„Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės direktorius Valentas Bakšys iš pokalbio su PRATV vadovais susidarė nuomonę, jog atliekų tvarkymo įkainius gali tekti didinti nuo liepos mėnesio.
Pasak jo, nereikia tikėtis, kad aukštesnio lygio atliekų tvarkymo būdas kainuos tiek pat arba pigiau. Kaina priklausys ir nuo PRATC ir bendrovės „Ekoatliekos“ sutarties niuansų.
„Perspektyvoje atliekų tvarkymas galbūt ir pigs arba bent nebrangs, bet ne dabar“, – mano direktorius. V. Bakšys tvirtina, kad gyventojus aprūpinus rūšiavimo konteineriais ir jiems pradėjus aktyviau rūšiuoti atliekas, bus peržiūrėtos atliekų normos, tačiau tam reikia laiko.
Važiuoti mersedesu brangiau
Utenos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Mindaugas Bobelis nemato reikalo nuo gyventojų slėpti, kad atliekų tvarkymą pabrangins vien modernių atliekų rūšiavimo ir apdorojimo įrenginių įdiegimas, nekalbant apie naujai įvedamą sąvartyno mokestį.
„Tikrai brangs. Juk įrenginių eksploatacija kainuos – juos teks prižiūrėti. Viskas, kas pažangu, turi savo kainą. Juk važiuoti žiguliais pigiau nei mersedesu. Arba gyventi pamiškėje palapinėje be šviesos, vandens ir kanalizacijos pigiau nei name su patogumais“, – kalbėjo jis.
M. Bobelio teigimu, turime dėkoti Europos Sąjungai, kad ji davė pinigų apsišluoti kiemui ir gyventi švariau.
Rajonas turės apsispręsti
Panevėžio rajono vyriausioji ekologė Sigita Biveinienė sako, jog kitais metais Savivaldybei teks apsispręsti, ar už atliekų tvarkymą nustatyti atitinkamo dydžio rinkliavas, ar tarifą.
Ir viena, ir kita turi savų minusų ir pliusų. Jos nuomone, nustatyta metinė ar mėnesinė rinkliava būtų efektyvesnė tuo atžvilgiu, kad gyventojai turėtų mažiau galimybių jos išvengti.
