Lukšinės g. 29 esančiame 2 hektarų žemės sklype šiandien galima rasti bendrojo lavinimo mokyklą su vaikų ir sporto žaidimų, automobilių stovėjimo aikštelėmis.
Trijų aukštų ir beveik 7,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastato statybos baigtos 2019 metais. Netrukus į naujas patalpas atsikraustė ir A. Landsbergienės valdomų švietimo įstaigų mokiniai.
Turėjo kitą pavadinimą
VMI tiriama „Knowledge investment“ anksčiau turėjo kitą pavadinimą ir savininką. 2016 metų sausio 26 dieną įsteigta įmonė iš pradžių vadinosi „Krajama“ ir priklausė apskaitos paslaugų įmonei „Management and Accounting Services“.
2017 metų liepos 10 dieną „Krajamos“ savininke tapo A. Landsbergienė, rodo Juridinių asmenų registro duomenys.
Kaip „Delfi“ pasakojo šiuo metu įmonę valdančio „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis, derybos dėl mokyklos Kalnėnuose statybų prasidėjo 2018 metų pradžioje.
„Sausį pas mus atėjo su paklausimu, ar galėtume pastatyti ir išnuomoti“, – pasakojo jis.
Pašnekovas prisiminė, kad tuo metu mokykla dar neturėjo baigto projekto.
„Su sąmata reikėjo skaičiuoti, suradome statybininkus, kurie galėtų. Buvo toks ilgas 8 mėnesių procesas, kurio metu baiginėjome techninį projektą. Turėjome pamažinti sąmatą, nes buvo prisiplanavę prabangių visokių dalykų. Vasarą užbaigėme techninį projektą. Tada gavome statybos leidimą, rugsėjį“, – dėstė Š. Stepukonis.
Šiuo metu „Knowledge investment“ (buvusią „Krajamą“) valdantis „BaltCap Infrastructure Fund“ registruotas Estijoje. Estijos registro duomenimis, investicinį fondą valdo Dagnis Dreimanis, Martinas Kodaras, Peeteris Saksas ir Simonas Gustainis.
Š. Stepukonis sakė, kad į „BaltCap Infrastructure Fund“ yra investavę Europos investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, pensijų fondai, gyvybės draudimo įmonės.
Seime vykdytame tyrime liudijęs Š. Stepukonis patikslino, kad į fondą yra investavę trijų Baltijos šalių pensijų fondai.
„Iš Estijos mes turime LHV banko pensijų fondus, turime „Swedbank“ ir turime SB bankus. Iš Latvijos mes turime SEB ir „Citadele“ bankus. Lietuvoje turime SEB ir „Swedbank“, – sakė jis.
Nupirko sklypą
A. Landsbergienei valdant „Krajamą“, įmonė įsigijo Lukšinės g. 29 esantį sklypą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sandoris užbaigtas 2018 metų birželio 28 dieną.
Š. Stepukonis sakė, kad sklypas įsigytas iš visą teritoriją Kalnėnuose vystančios įmonės „Pakrantės būstas“. Šios įmonės akcininkas – Tadas Vaičiulis.
„BaltCap“ partneris pastebėjo, kad preliminari sutartis dėl sklypo įsigijimo buvo pasirašyta kur kas anksčiau. „Kadangi vystytojas turėjo ir komunikacijas visokias atvesti, paskirtį sutvarkyti ir visa kita, tai tiesiog įsigijimas buvo ilgas“, – paaiškino jis.
Viskas vienu metu
2018 metų rugsėjo 13 dieną, ketvirtadienį, vienu metu pasirašytos iškart trys sutartys.
Pirmoji – tarp įmonės „Krajama“ ir Estijos kapitalo įmonės „Merko statyba“ dėl mokyklos Lukšinės g. 29 statybų.
Antroji – tarp „Krajamos“ ir A. Landsbergienės valdomos įmonės „Kibirkštis“ dėl Lukšinės g. 29 nuomos.
Trečioji – tarp A. Landsbergienės ir „BaltCap Infrastructure Fund“ dėl „Krajamos“ akcijų pardavimo.
Kaip paaiškino Š. Stepukonis, viskas padaryta vienu metu siekiant išvengti rizikų.
„Nuomos sutartis be statybos kontrakto keltų riziką; statybos kontraktas be nuomos irgi; akcijų mums irgi nereikia, jei nestatysime mokyklos“, – paaiškino jis.
2018 metų rugsėjo 20 dieną žiniasklaidoje pasirodė pranešimas apie „BaltCap“ ir A. Landsbergienės bendradarbiavimą.
„Šis privačios partnerystės projektas – vienas Vilniaus švietimo infrastruktūros problemos sprendimo pavyzdys. Sostinės bendrajame plane numatyta 11 naujų švietimo įstaigų, o savivaldybė viešino planus pastatyti 5 mokyklas. Fondo strategija ir finansiniai ištekliai leidžia bent iš dalies prisidėti plėtojant reikalingą infrastruktūrą. Dar daugiau – viliamės, kad tai tik pirmasis iš daugelio Lietuvos mokyklų atnaujinimo ir statybos projektų, kadangi didžiosios šalies savivaldybės vis aktyviau siekia plėtoti tokius projektus, kuriuose gali būti pritrauktas privatus kapitalas“, – pranešime spaudai cituojamas Š. Stepukonis.
2018 metų rugsėjo 25 dieną Seime veiklą pradėjo laikinoji tyrimo komisija, kuriai vadovavo parlamentarė Agnė Širinskienė ir kurios viename posėdžių dėl minėtų sutarčių yra liudijęs ir Š. Stepukonis.
2018 metų spalio 16 dieną „Krajama“ pavadinimas pakeistas į „Knowledge investment“.
Pardavė už 1 eurą
2019 metų vasario 13 dieną Seime apklaustas Š. Stepukonis sakė, kad „BaltCap Infrastructure Fund“ į mokyklą Kalnėnuose investavo 2,5 mln. eurų iš fondo, o 5,5 mln. eurų skolinosi iš banko. Skelbta, kad „Merko statybos“ ir „Krajamos“ sutarties vertė yra per 7,4 mln. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).
„Banko paskolos sutartis tarp „Knowledge investment“ ir banko sudaryta 2018 metų gruodžio 20 dieną“, – „Delfi“ patikslino jis.
Š. Stepukonis Seimo nariams dar papasakojo, kad A. Landsbergienės „Kibirkštis“ per metus sumoka apie 920 tūkst. eurų.
„Nuo 2005 metų indeksuojame šį mokestį, iš tų 920 vėlgi valstybei sumokame PVM, mums lieka apytiksliai 766 tūkst., iš kurių atskaitome paskolos grąžinimą ir palūkanas bankui ir visą kitą dalį grąžiname fondams. Per visą 20 metų laikotarpį mes iš tų 2,5 mln. eurų gausime 4,6 kartų grąžą, tai apytiksliai grąžinsime fondams per 10 mln. eurų“, – sakė jis.
„Kibirkštis“ yra įsipareigojusi pastatą nuomotis iki 2039 metų lapkričio 29 dienos.
Š. Stepukonis dar sakė, kad jei A. Landsbergienės mokykla bankrutuotų, „BaltCap“ gautų 1,3 mln. eurų vertės sklypą, naują mokyklą ir visus sumokėtus avansus.
„BaltCap“ partneris komisijos posėdyje taip pat nurodė, kad „Krajamos“ akcijų sandorio tarp A. Landsbergienės ir „BaltCap“ vertė buvo 1 euras.
„Tas sandoris buvo deklaruotas, sandorio vertė yra 1 euras, nes žemės sklypą mes imame kaip avansą, jeigu netesėtų nuomos sutarčių, kad turėtume kaip padengti riziką“, – sakė jis.
Š. Stepukonis „Delfi“ paaiškino, kad „BaltCap“ perkant „Krajamą“, ji turėjo poros tūkstančių eurų neigiamą nuosavą kapitalą.
„Žemės įsigijimas buvo finansuotas paskolomis, tad bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis buvo lygus.
Tam, kad apsisaugotume nuo nuomos sutarties nutraukimo, nuomos sutartyje įtvirtinome nuostatas, jog nutraukus nuomos sutartį bus taikoma metinio mokesčio bauda bei papildomai atlyginti visi patirti nuostoliai.
Kadangi, tikėtina, jog nuomos sutartį nutrauksime jau tada kai nuomininkas būtų nemokus ir turėtume ribotas galimybes išsiieškoti galimus nuostolius, paskola suteikta žemės sklypui įsigyti yra ir bus laikoma kaip užstatas iki pat nuomos sutarties pabaigos“, – sakė jis.
Klaida deklaracijoje
Pastebėtina, kad A. Landsbergienės sutuoktinis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis savo privačių interesų deklaraciją pastarąjį kartą atnaujino 2019 metų rugsėjo 16 dieną.
Tuo metu A. Landsbergienė „Krajamos“ akcininke jau nebuvo. Tačiau dokumente nurodoma, kad G. Landsbergio sutuoktinė akcijas vis dar valdo. Deklaracijoje taip pat nėra duomenų apie kitus minėtus sandorius.
Konservatorių komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė pateikė tokį paaiškinimą: „Kaip teisingai pastebite, G. Landsbergio sutuoktinė A. Landsbergienė nebeturi minimos įmonės akcijų. Siekiant maksimalaus skaidrumo, įmonė G. Landsbergio deklaracijoje liko paminėta. Sutinkame, kad šią informaciją galima vertinti kaip perteklinę, tad neatmestina, kad tikslinant deklaraciją, šis įrašas nebūtinai išliks“.
A. Landsbergienė yra „Kibirkšties“, kuriai priklauso 11 vaikų darželių valdanti įmonė „Vaikystės sodas“ ir dvi mokyklas valdanti „Karalienės Mortos mokykla“, savininkė.
A. Landsbergienė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai yra deklaravusi 2019 metų rugpjūčio 20 dienos sandorį, kuriuo „Kibirkšties“ įstatinis kapitalas padidintas pasirašytų akcijų verte 12 633 000 eurų.
Naujausioje A. Landsbergienės turto deklaracijoje nurodoma, kad ji valdo akcijų už 12 855 319 eurų. T. y. 222 319 eurais daugiau nei deklaruota VTEK.
Pasiteiravus, kas lemia šį skirtumą, „Kibirkšties“ komunikacijos vadovė Rita Meilūnaitė sakė, kad kaip numatyta teisės aktuose, metinėje turto deklaracijoje asmuo turi deklaruoti visus turimus vertybinius popierius.
„Vadinasi dr. Austėjos Landsbergienės turto deklaracijoje yra nurodyta visų turimų vertybinių popierių suma, tarp jų ir „Kibirkšties“ akcijos“, – sakė ji.
VMI duomenimis, A. Landsbergienė 2019 metais Lietuvoje turėjo žemės sklypų už 2159 eurus, kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 2896 eurus.
2019 metais sumažėjo A. Landsbergienės kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma. 2018 metais suma siekė 448 402 eurus, o 2019 – 111 314 eurų, t. y. 337 088 eurais mažiau.
2019 metais A. Landsbergienė nebeturėjo 2018 metais deklaruotos pasiskolintų ir negrąžintų lėšų sumos už 51 323 eurus.
Bendrai 2019 metais A. Landsbergienė turėjo turto už beveik 13 mln. eurų.
VMI tyrimas
Lukšinės g. 29 pastato priėmimo-perdavimo aktas sudarytas 2019 metų lapkričio 29 dieną. Tada prasidėjo 20 metų nuomos terminas. Apie tai, kad mokykla atidaryta paskelbta 2020 metų sausį.
Tuo metu 2020 metų gegužės 14 dieną Seimas patvirtino A. Širinskienės vykdyto tyrimo išvadas. Jose yra pavedimas VMI „atlikti mokestinį tyrimą bei įvertinti, ar 1 euro kainos „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandoriui nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei“.
Kaip skelbė 15min.lt, iš pradžių VMI tokį tyrimą vykdyti atsisakė, bet vėliau apsigalvojo.
„VMI pradėjo mokestinį „Knowldege investment“ tyrimą. Šios įmonės mokestinis tyrimas yra atliekamas pirmą kartą“, – liepos 22 dieną nurodė VMI atstovė spaudai Rūta Asadauskaitė.
Pažymėtina, kad birželio 12 dieną Konstitucinis teismas paskelbė, kad A. Širinskienės tyrimo komisija buvo sudaryta pažeidžiant Konstituciją ir jos išvados yra neteisėtos.
Š. Stepukonis „Delfi“ sakė, kad VMI tyrimas yra pati švelniausi „patikrinimo“ forma.
„Tai nėra patikrinimas. Patikrinimas, kai yra įtariamas koks nors nusižengimas. Gali būti kokios nors sankcijos, priemonės, o tyrime – ne. Tai dokumentų pasižiūrėjimo forma, kur realiai aišku dėl ko tai daro... Susirinko visus dokumentus, kurių norėjo. Davėme, kad nebūtų kažkokių papildomų paklausimų ir kad greičiau užbaigtų tą procedūrą“, – sakė jis.
Abipusė nauda
Š. Stepukonis taip pat paaiškino, kad verslo santykiai tarp A. Landsbergienės ir „Baltcap“ naudingi abiem pusėms.
„Mes investuojame pinigus, kad generuotume grąžą. Tai nuompinigiai, kurie per 20 metų sugrąžins tą investiciją. Mokyklai nauda, nes anksčiau jie nuomojosi (kaip ir visos privačios) mokyklai nepritaikytas biurų patalpas“, – sakė jis.
Š. Stepukonis dėstė, kad dabar Karalienės Mortos mokykla turi ir sporto aikštyną, joje laikomasi visų higienos normų, pastatas turi A+ energinio efektyvumo klasę.
„Nes anksčiau ten eidavo į mokyklą, tai nei vedinimo normalaus, karšta, prakaituoja. Dabar normaliu mikroklimatu dirba“, – sakė „BaltCap“ partneris.
Jo teigimu, dabar mokykla Kalnėnuose yra pavyzdys.
„Iš visos Lietuvos važiuoja, žiūri, kaip moderni mokykla turi atrodyti. Išplanavimo prasme – klasių sprendimai, kur gali pritaikyti mažai klasei, sieną praverti, pasidaryti didesnę klasę-auditoriją. Dabar tokios mokyklos ir turėtų gimti“, – sakė Š. Stepukonis.
