Lietuvos moksleiviai tiksliųjų mokslų dalykus vertina kaip nuobodžius, per daug sudėtingus ir atitolusius nuo praktikos. Dėl menko susidomėjimo mokykloje, perspektyviausių sričių - gamtos mokslų, matematikos, technologijų ir informatikos – studijas renkasi labai mažai moksleivių, nors jau dabar darbo rinkoje jaučiamas šių specialistų trūkumas, kuris ateityje tik augs. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, 2020-aisiais metais numatoma 16 mln. laisvų darbo vietų tiksliųjų mokslų specialistams.
Perrašomos programos
Dauguma pažangių valstybių jau senokai ėmėsi tiksliųjų mokslų arba STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, maths) dalykų mokyklose atnaujinimo. Skirtingos šalys pasirinko skirtingus tiksliųjų dalykų ugdymo atnaujinimo sprendimus, tačiau visos vienareikšmiškai akcentuoja praktika grįsto (angl. inquiry-based learning) bei žaismingo, kūrybiško mokymosi svarbą.
Siekiant sudominti moksleivius tiksliaisiais mokslais, šiose valstybėse skatinamas mokyklų, verslo ir socialinių partnerių bendradarbiavimas, siekiama perteikti mokykloje dėstomus tiksliųjų mokslų dalykus per šioje srityje dirbančių žmonių patirtį ir praktinį mokymąsi. Tokios iniciatyvos padeda dirbantiems specialistams ateiti į mokyklą, o moksleiviams atvykti į darbo vietą ir pamatyti, kaip iš tiesų pritaikomos tiksliųjų mokslų specialybės. Pavyzdžiui, farmacijos pramonės mokslininkas gali pasikviesti moksleivius į savo įmonės laboratoriją bei praktiškai parodyti, kaip gaminami vaistai, skirti vėžio gydymui. Arba, pavyzdžiui, informatikos mokytojas gali pasikviesti IT specialistą į savo pamoką ir kartu su moksleiviais mokytis naujausių IT programavimo ar mobiliųjų telefonų programėlių kūrimo.
Siūloma diegti Lietuvoje
STEAM strategiją siekiama diegti ir Lietuvoje – artimiausiu metu Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) bus svarstoma STEAM koncepcija, kuri numato įvairias priemones ir finansavimo būdus, skirtus tiksliųjų mokslų populiarinimui mokyklose. Siūlomas STEAM tinklas – tai jungianti grandis tarp mokyklų, universitetų ir darbo rinkos. Mokykloms suteikiama galimybė pasiekti darbo vietas ir praktiškai „paliesti“ STEAM specialybes, o socialiai atsakingam verslui – pasiekti būsimus potencialius specialistus – moksleivius.
Ši programa veiktų dešimtyje Švietimo centrų, kurie telktų regionuose esančius žmogiškuosius resursus ir įtrauktų juos į bendradarbiavimo tinklą. Parengti Švietimo centrų konsultantai skatintų STEAM specialistų atvykimą į mokyklas, mokinių stažuotes įmonėse, mokslo įstaigose, informuotų apie vykstančias STEAM veiklas regionuose ir organizuotų įvairius STEAM ugdymo ir populiarinimo renginius.
Kuo STEAM sąvoka skiriasi nuo įprastos tiksliųjų mokslų sąvokos? Integruotu, žaismingu, praktiniu bei kūrybiškumą pabrėžiančiu požiūriu į tiksliųjų dalykų mokymą. Jei pažvelgtume į penkis šimtmečius visiems puikiai žinomo genijaus Leonardo da Vinci kūrinius, pamatytume, jog jau tuomet inovatyvūs išradimai buvo kuriami integruojant skirtingas tiksliųjų mokslų disciplinas. Šiuolaikinis lietuviškas STEAM pavyzdys – dizainerio Manto Palaimos sukurtas sulankstomas „Velorian“ dviratis, kuris atspindi inžinerijos ir dizaino derinį, atitinkantį šiuolaikinio vartotojo poreikius.
Efektyvumas – 90 proc.
Panaši STEAM tinklo praktika jau dešimt metų taikoma Didžiojoje Britanijoje (angl. STEMNET). Šio tinklo efektyvumas sudominti mokinius tiksliaisiais dalykais buvo įvertintas 90 proc. Kokybiniai tyrimai rodo, jog mokiniai, pabendravę su praktikais, geriau supranta dalykų pritaikymą, savo karjeros galimybes, noriau renkasi STEAM dalykus, be to, kyla jų mokytojų kvalifikacija.
STEMNET‘o patirtis Didžiojoje Britanijoje parodo, jog tiksliųjų mokslų specialistai ne tik sudomina mokinius STEAM dalykais, bet ir skatina geresnius mokymosi rezultatus, ugdo naujus gebėjimus: darbą grupėje, pasitikėjimą savimi ir kūrybiškumą. O tiksliųjų mokslų mokytojai gauna praktinę pagalbą sudominant ir ugdant mokinius. Ypač tokių „pamirštų“ disciplinų, kaip technologijų ar informatikos, mokytojai, pasinaudoję STEAM tinklu, sudomintų moksleivius parodydami, jog IT – tai ne tik Word‘o mokymasis, bet įdomus ir aktualus mobiliųjų telefonų programėlių ar video žaidimų kūrimas. O technologijos gali įtraukti inžinerinį projektavimą bei 3D spausdinimą.
Tik nereikėtų įžvelgti valstybinio sąmokslo manant, jog inicijuojamos valstybinės švietimo strategijos verčia moksleivius rinktis tik tiksliųjų mokslų specialybes. Jokiu būdu. Priešingai, valstybės atsakomybė – sudaryti sąlygas rinktis ir gauti kokybišką mokslą, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus jau mokykloje. Be to, polinkis profesijoms pradeda formuotis nuo 10-14 metų. O faktas, jog daugiau nei 46 proc. abiturientų renkasi socialinių mokslų specialybes ir tik 22 proc. – tiksliuosius mokslus, rodo egzistuojančią spragą tiksliųjų dalykų ugdyme mokyklose.