aA
Lietuvos šeimų sąjūdis, feisbuko grupės ir netgi kai kurie politikai kviečia boikotuoti prekybos tinklus dėl vykdomų galimybių paso patikrų. Manoma, kad taip patys prekybos tinklai, kurie galimybių pasui anksčiau nepritarė, dabar pasipriešins stipriau ir privers Vyriausybę atsitraukti. Verslo atstovai sako, kad juos spardyti lengviausia, nors viskas, ką verslas daro – laikosi reikalavimų. Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis į šipulius daužo boikotuotojų argumentus – taip laisva, kaip Lietuvoje, Vakaruose praktiškai niekur nebėra.
Kvietimą boikotuoti prekybos tinklus sumalė į miltus: verslas tampa „atpirkimo ožiu“, o suvaržymai ir taip vieni švelniausių ES
© DELFI / Josvydas Elinskas

Protestų ir maršų organizatoriai, pavieniai politikai, kviečia boikotuoti didžiuosius prekybos tinklus.

„Kadangi didieji prekybos tinklai nusigręžė nuo savo pirkėjų, nuolankiai paklusę laikinai Lietuvos teritoriją administruojančių asmenų neteisėtam sprendimui segreguoti Lietuvos piliečius – „Lietuvos Šeimų Sąjūdis“ kviečia savo narius ir palaikančius bei remiančius žmones – atsakyti tuo pačiu“, – teigia sąjūdžio pirmininkas Raimondas Grinevičius.

Jam antrina parlamentaras Mindaugas Puidokas: „Kreipiuosi į visus, kam svarbios žmogaus teisės ir demokratija – neikite į prekybos tinklus bent savaitę (dar geriau – mėnesį), pirkite viską mažose parduotuvėse ir ūkininkų turgeliuose! Tinklai patys privers Vyriausybę atšaukti žmones segreguojantį (ne)galimybių pasą! Tikrai suveiks, nes panika kyla jau dabar! Drastiškai mažėja pirkėjų skaičius ir apyvarta. Finansai ir jų srautai yra Achilo kulnas, kurie rūpi valdžiai ir sistemai“.

Pastarasis „Delfi“ išdėstė tokią loginę seką: patyrę boikotą prekybos tinklai aršiau pasipriešins Vyriausybei, tada ši atšauks sprendimą dėl galimybių pasų. M. Puidokas regi gyvenimą kaip Švedijoje ar Vakarų Europoje, kur esą nėra segregacijos, ribojimai turėtų būti taikomi vienodi visiems, tuo pat metu pasirūpinant, kad visiems sergantiems pakaktų lovų ir personalo.

Dar daugiau, socialiniuose tinkluose platinamos nuotraukos, kuriose karpomos nuolaidų kortelės. Tiesa, plinta ir vaizdo įrašai, kuriuose boikotuotojai demonstruojasi prieš akciją gausiai apsipirkę parduotuvėse, kuriose žada nesilankyti.

Boikotuotojų vizijas į šipulius daužo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sakydamas, kad suvaržymai Lietuvoje dabar yra vieni mažiausių, kai, pvz., JAV jau yra valstijų, kuriose neskiepyti darbuotojai tiesiog priversti trauktis iš darbo.

„Tai, kas yra daroma Lietuvoje, kad ir kaip nepatiktų kai kuriems gyventojams ar politikams, beveik identiška forma kartojama kitose Vakarų Europos valstybėje, ir beveik visose ES valstybėse. Pvz., ta pati Švedija, į kurią dažnai pirštais rodo suvaržymų ir ekonomikos uždarymų ir kitokių reikalavimų nemėgstantys gyventojai, šiuo metu irgi taiko lygiai tokį patį principą – jei gyventojas yra pasiskiepijęs ir turi to įrodymą, jis gali naudotis visomis galimybėmis, eiti, lankytis kokiuose nori renginiuose ir parduotuvėse. Žmogus, kuris neturi skiepo, jo jau galimybės lankytis masinio susibūrimo vietose yra apribotos“, – sako N. Mačiulis.

Jo žodžius patvirtina Oksfordo universiteto skaičiuojamas suvaržymų griežtumo indeksas – Lietuvos rodiklis daugiau nei dvigubai mažesnis nei Vokietijoje, Prancūzijoje ar Italijoje ir yra vienas mažiausių visoje Europoje. Griežčiau netgi Baltarusijoje, kurioje koronavirusą mėginta neigti.

Romanovskis: nieko nėra lengviau, nei spardyti verslą

Prekybininkai šįsyk nenorėjo komentuoti boikotuotojų motyvų. Akivaizdu tik tai, kad prekybos tinklai patys ilgai priešinosi naujajai tvarkai.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija anksčiau siuntė raštus Vyriausybei, kuriais siūlė nustatyti ne 1500 kv. metrų plotą, nuo kada pradedama reikalauti galimybių paso, o 10 tūkst. kv metrų. Vėliau siūlytas kompromisas – 5000 kv. metrų. Prekybininkai kalbėjo apie konkurencijos iškraipymą, kurį kuria tokios patikros.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis trumpai nusistebėjo: „Nieko nėra lengviau, negu spardyti verslą. Ką verslas visą laiką daro – tai tik laikosi teisės aktų reikalavimų ir maksimaliai investuoja, kad užtikrintų darbuotojų ir klientų saugumą. Tai vietoje to, kad politikai diskutuotų korektiškai tarpusavyje, vėl bando iš verslo padaryti atpirkimo ožį“.

Inga Ruginienė, Andrius Romanovskis, Birutė Miškinienė
Inga Ruginienė, Andrius Romanovskis, Birutė Miškinienė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Mačiulis paaiškino, kad boikotuotojai neteisingai supranta Švediją

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis mano, kad prekybos tinklų boikotas tėra parodomoji akcija, kuri nelabai gali ką pasiekti.

„Iš tiesų nepasitenkinimas nukreiptas ne visai ta kryptimi, kur reikėtų ieškoti atsakomybės. Nes patys prekybos centrai nėra patenkinti tokia tvarka – jiems tai papildoma administracinė našta, papildomos darbo sąnaudos, laiko sąnaudos, kuomet reikia patikrinti besilankančių gyventojų galimybių pasus. Čia nepasitenkinimas į prekybos tinklus yra nukreiptas tik dėl to, kad kitaip jau jo išreikšti turbūt nelabai kaip ir randa nepatenkinti gyventojai ir politikai“, – vertina N. Mačiulis.

Jis skaičiuoja, kad didelio poveikio pirkėjų srautams nebus: tik nedidelė visuomenės dalis iki šiol neturi galimybių paso, o be to, net ir neturint galimybių paso galimybės apsipirkti išlieka didelės. Mat gyventojai gali rinktis mažesnes to paties prekybos tinklo parduotuves.

Jis visiškai nesutiko su boikotuotojų argumentais ir tikino, kad Lietuvos ribojimai nėra originalūs.

„Tai, ką padarė Lietuvos Vyriausybė, tikrai nėra jos išradimas – tai yra tai, kas taikoma beveik visose Vakarų valstybėse ir kai kuriose valstybėse taikoma daug griežtesne forma. Pvz., JAV daugeliui viešojo sektoriaus, sveikatos apsaugos sistemos, švietimo sistemos darbuotojų net apskritai nebeleidžiama dirbti – jie turi išeiti iš darbo, jei yra nepasiskiepiję. Tai tikrai yra daug ekstremalesnių ir griežtesnių pavyzdžių“, – sako N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Kraštutiniai pavyzdžiai – Kinija, Australija ar Naujoji Zelandija, kur taikoma nulinės tolerancijos koronavirusui politika ir ten griežti karantinai įvedami jau pirminėse viruso plitimo stadijose.

„Lietuva šiuo metu yra viena mažiausiai apribojimų taikančių valstybių pasaulyje. Tai rodo Oksfordo universiteto skaičiuojamas indeksas. Tie, kurie dažnai teikia selektyvius pavyzdžius, juos cituoja netiksliai ar net apskritai neteisingai. Iš tiesų daugelis ES valstybių eina lygiai tuo pačiu keliu kaip ir Lietuva – tik Lietuva čia seka kitas valstybes, taikant tikslinius sektorinius suvaržymus, naudojant žalius pasus, galimybių pasus, ir tokiu būdu skatinant kuo didesnę dalį visuomenės pasiskiepyti“, – sako N. Mačiulis.

Jis vertina, kad Vakarų valstybėse, kur didžioji dalis visuomenės jau yra pasiskiepijusi, nebereikės skelbti naujų karantinų ir uždaryti ekonomikos.

„Pasiskiepijusiųjų mirtingumas ir kritinių ligos atvejų skaičius yra mažesnis nei nepasiskiepijusių žmonių, tai net ir stebint didelę viruso plitimo bangą, galima išgyventi ją be rimtesnių ekonomikos ir gyventojų mobilumo suvaržymų“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Pricer.lt vadovas: naujoji tvarka ir taip diskriminuoja dideles parduotuves

Mažmenines kainas sekančio portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas vertina, kad Vyriausybės sprendimas tikrinti galimybių pasus nubaudė didžiuosius prekybos tinklus ir tarp jų sukūrė nelygias sąlygas.

„Šiai dienai tokie tinklai kaip „Iki“, „Maxima“, „Rimi“ ar „Norfa“ dažnu atveju yra baudžiami – jiems reikia reikalauti galimybių paso, tuo metu „Lidl“, man regis, vos vieną kitą parduotuvę turi, viršijančią ploto ribą dėl galimybių paso reikalavimo. Karoliniškių „Maximoje“ žmonės, kurie tikrina galimybių pasą, sėdi ant kėdutės, tuo metu Karoliniškių „Lidl“ – pilna žmonių. Net nežinau, ką čia boikotuoti. Kas turi galimybių pasą, gali patekti visur, o tas, kuris neturi, jis gali patekti į mažesnes parduotuves, aišku, jų truputį mažiau. Nėra problemų įsigyti maisto ar kitų produktų internetu. Mano nuomone, čia keliama problema – audra vandens stiklinėje“, – vertino A. Vizickas.

Arūnas Vizickas
Arūnas Vizickas
© DELFI / Karolina Pansevič

Tačiau jis kritikavo Vyriausybės patvirtintą tvarką dėl to, kad parduotuvės, kurios didesnės nei 1500 kv. metrų, privalo tikrinti galimybių pasą.

„Tai diskriminuoja daugelį parduotuvių, daug prekybos tinklų. Diskriminuojami tie, kurie dirba prekybos centruose, kaip „Akropolis“ ar „Mada“. Po šiuo grėbliu patenka ir vaistinės. Kad patektum, turi turėti galimybių pasą. Tokie dalykai yra blogis, nes dažnu atveju prekybos centrai šiandien suteikia patogumą, kad atėjus į vieną vietą, visas paslaugas ir gauni vienoje vietoje“, – kalbėjo A. Vizickas.

Ministerija: kas neš atsakomybę už mirusiuosius?

Sveikatos apsaugos ministro patarėja ryšiams su visuomene Aistė Šuksta sako, kad galimybių pasas yra tik viena iš priemonių, valdant pandemiją, o šiuo metu tų priemonių reikia.

Antradienį per vieną parą nustatyti 1298 susirgimų COVID-19 atvejai, mirė 16 asmenų, 13 iš jų – nepasiskiepiję.

„Mes visi esame atsakingi už saugios aplinkos kūrimą. Kas neš atsakomybę už tai, kad sunkiai susirgs ar net mirs žmonės, kurie negali pasiskiepyti? O jei dėl COVID-19 ligonių kiekio gydymo įstaigose vėl reikės stabdyti planinių paslaugų teikimą, jei verslai turės nutraukti veiklas – ar to siekiama? Mums, Lietuvos žmonėms, reikia, kad aplinka būtų saugi. Ne Vyriausybei, ne verslams atskirai. Visiems mums.

Kvietimą boikotuoti prekybos tinklus sumalė į miltus: verslas tampa „atpirkimo ožiu“, o suvaržymai ir taip vieni švelniausių ES
© DELFI / Kiril Čachovskij

Galimybių pasas yra tik viena iš priemonių, valdant pandemiją. Kodėl jų reikia Prekybos centruose? Didžiausia užsikrėtimo rizika yra uždarose erdvėse, kur susirenka didelis skaičius žmonių. Tai puiki erdvė plisti virusui, o paskui jį parsinešti ir namo, į darbo kolektyvus. Galimybių pasas maksimaliai sumažina šias rizikas“, – paaiškino A. Šuksta.

M. Puidokas: tai labai realus planas

Parlamentaras Mindaugas Puidokas savo paskelbtą kvietimą boikotuoti prekybos tinklus vadina realiu planu tikslams pasiekti.

„Kvietimas yra labai realus planas žmonėms tam, kad pasiektų rezultatą ir būtų nustota naudoti diskriminuojančias ir žmones segreguojančias tvarką, tai yra, naudoti galimybių pasus tam, kad žmonės galėtų pateikti į prekybos vietas. Vyriausybė labai aiškiai per pastaruosius mėnesius parodė, kad ji žmonių negirdi, kad nenori kalbėtis, kad jokie mitingai ir protesto akcijos nedavė rezultato, nei premjerė, nei nė vienas ministras, nei Seimo pirmininkė neišėjo pasikalbėti su žmonėmis ir jie nebuvo išgirsti“, – įsitikinęs M. Puidokas.

Jis prekybos tinklus vadina didžiule finansine galia, kurią Vyriausybė girdės, ir jei juose sumažės pirkėjų, kaip fiksuota pirmadienį, situacija keisis.

„Patys prekybos tinklai privers Vyriausybę atšaukti neteisėtą galimybių paso naudojimo tvarką, nes akivaizdu, kad jai naudoti nėra nei medicininės, nei teisinės logikos. (…) Prekybos tinklai, kaip didelis ir finansinę galią turintis žaidėjas Lietuvos rinkoje, pakankamai nepasipriešino šiems Vyriausybės siūlymams, ir akivaizdu, kad dabar jie išgirdę žmones turės galimybę tą padaryti. Nes būtent prekybos tinklus Vyriausybė girdi“, – kalbėjo M. Puidokas ir argumentavo, esą prekybos tinklai rėmė valdančiąją daugumą per rinkimus.

Mindaugas Puidokas
Mindaugas Puidokas
© DELFI / Domantas Pipas

Jis vardijo ir naudas, esą boikotas bus naudingas smulkiajam ir vidutiniam verslui, paskatins žmones pirkti internetu, lankytis ūkininkų turgeliuose.

„Aš pats galėčiau išsiimti galimybių pasą, bet sąmoningai to nedarau ir solidarizuojuosi su žmonėmis dėl to, kad laikau šią tvarką labai negera, ydinga, ir skaldančia visuomenę“, – tikino parlamentaras.

Kol kritikavo, kad didelėse parduotuvėse visiems būtų saugiau, nes žmonės pasiskirstytų didesniame plote, jis kvietė lankytis dar mažesnėse parduotuvėse, nei leidžiama šiuo metu.

„Šiuo atveju mes turime įvairius pasirinkimo variantus: tai yra ir ūkininkų turgeliai, kur viskas vyksta lauke. Taip pat yra mažesnės parduotuvės, kurios taip pat, tikiu, kad stengsis labai aiškiai pirkėjams įvardyti, koks kiekis jų gali būti vienu metu. Ir žmonės tikrai bus, aš tikiu, kad sąmoningi ir nesusigrūs per daug vienu metu parduotuvėje“, – paaiškino M. Puidokas ir vylėsi, kad ydinga tvarka bus kuo greičiau atšaukta.

Kvietimą boikotuoti prekybos tinklus sumalė į miltus: verslas tampa „atpirkimo ožiu“, o suvaržymai ir taip vieni švelniausių ES
© DELFI / Josvydas Elinskas

Ką darytų kitaip – užtikrintų pakankamai lovų, testų ir „kokybiškų kaukių“

Paklaustas, kokiomis priemonėmis reikėtų pandemiją valdyti atšaukus esamus apribojimus, M. Puidokas paaiškino, kad pasiskiepiję platiną virusą taip pat kaip ir nesiskiepiję, tik keliomis dienomis trumpiau, todėl ribojimai visiems turėtų būti taikomi vienodi.

„Ne, aš nekalbu apie visuotinį karantiną. Aš kalbu apie tai, kad mes turėtume eiti Švedijos keliu, Skandinavijos šalių keliu ir kad turėtų visų pirma būti galvojama mediciniškai, kaip apsaugoti rizikos grupes, sudėtingiausius šalutinius susirgimus turinčius asmenis. Tas vyresnio amžiaus žmonių grupes, kuriose mirtingumas yra didžiausias – kalbame apie skiepus. Bet tikrai jokiu būdu netaikyti priverstinės vakcinacijos visiems žmonėms, kai tai yra individuali situacija, ir mes puikiai žinome, kad amžiaus grupėje iki 20 metų mirusių žmonių yra 0“, – aiškino M. Puidokas.

Sparčiai blogėjant pandeminei situacijai jis siūlytų kitokią strategiją.

„Jei tie susirgimai toliau augs, riboti tam tikrą žmonių tankį, kurie vienu metu būna prekybos plote – šitoje vietoje yra sprendimas. Galime kalbėti apie kokybiškų kaukių dėvėjimą žmonėms tam, kad virusas plistų mažiau. Tai yra būtent tos priemonės, kurios duodą rezultatą. Galime kalbėti ir apie testavimą, jei jis Vyriausybės kompensuojamas, kad žmonės būtų testuojami ir pasiskiepiję, ir ne, nes dabar, kaip matome iš duomenų, virusą sėkmingai platina pasiskiepiję žmonės, ypač tie, kaip įvardija medicinos ekspertai, kurie serga su labai mažais simptomais, arba beveik jokių simptomų nejaučia“, – vardijo M. Puidokas.

Kvietimą boikotuoti prekybos tinklus sumalė į miltus: verslas tampa „atpirkimo ožiu“, o suvaržymai ir taip vieni švelniausių ES
© DELFI / Josvydas Elinskas

Dar reikėtų negrasinti žmonėms „kažkokiais baubais, o galvoti kaip testus kompensuoti“, o darbus ir veiklas, kuriuos galima atlikti nuotoliniu būdu, taip ir atlikti, vengti perteklinių kontaktų.

„Pagrindinis sprendimas, kuris iki dabar nebuvo atliktas – priimti visus tuos studentus, kurie nori, į rezidentūrą, kad turėtume pakankamą medikų skaičių ir neprarastume tų jaunų žmonių, kurie nori būti gydytojais ir įsilieti į sveikatos apsaugos sistemą. Taip pat parengti pakankamą lovų skaičių, kam, vėlgi, turėjome daugybę laiko. Kalbame, kad trūksta ligoninėse lovų, bet nieko nedarome – reikia investicijų ir sprendimų, tiek į medikų ir personalo skaičiaus didinimą, tiek į lovų skaičiaus didinimą gydymo įstaigose“, – kalbėjo M. Puidokas.

Tuomet sveikatos apsaugos sistema galėtų priimti didesnes apkrovas ir aptarnauti visus pacientus, net ir tuos, kurie serga kitomis ligomis, ne tik COVID-19, argumentavo politikas.

„Aš vis tik galvoju, kad mes turėtume analizuoti situaciją kitose šalyse. Lietuvos visuomenė negyvena atribota nuo kitų šalių negyvenamoje saloje, puikiai matome situaciją kitose ES šalyse ir jos puikiai sprendžia su COVID-19 susijusius iššūkius ir problemas, ir tikrai nei viena dabar valstybė faktiškai nepriiminėja dramatiškų sprendimų, kad uždarinėtų visą visuomenę karantinui. Nes akivaizdu, kad tai duoda labai žalingas pasekmes tiek vaikams, tiek visai visuomenės sveikatai ir psichinei sveikatai“, – tikina M. Puidokas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(182 žmonės įvertino)
2.4121

Siūloma nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą daugiabučių pastatų renovacijai (4)

Daugiabučių pastatų renovacijai siūloma nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.

Raminta Rakauskė | D+

Metalo supirkinėtojai tokių kainų nebuvo matę nuo 2009-ųjų: gyventojai nešė viską, ką galėjo (2)

Kol dalies pramoninių metalų kainos po truputį sminga žemyn, kai kurių vis dar skaičiuoja...

Verslininką stebina netvarka „Regitroje“: pirko 20 automobilių ir 20 kartų varstė paštomato dureles (27)

Verslininką Modestą Tamutį apėmė nuostaba, kai įmonei nupirkus 20 automobilių, jų...

Šią savaitę biržoje vyravo smukimo tendencijos

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje šią savaitę kainos judėjo žemyn, o aktyvia prekyba išsiskyrė...

Vietoj policijos pastato Vilniaus senamiestyje – biurai ir prekybos vietos

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“, už beveik 2,4 mln....

Top naujienos

Iš gėdos neturėjo kur slėpti akių: pareigūnai kaliniui atsiuntė laišką apie „kūno ertmių naudojimą pagal paskirtį“ (39)

Techninė klaida ar noras pasityčioti? Toks klausimas iškilo, kai dėl seksualinės prievartos,...

Dailius Dargis | D+

Karpavičiaus valdomos imperijos vyrai atskleidė neskaidrius verslo sandorius ir kyšius: pateikė slaptus garso įrašus I dalis

Paskutiniu metu žiniasklaidoje plačiai aptariamos prieš dvejus metus kapuose atgulusio Lietuvos...

Jei Rusija suktų eskalacijos keliu: už uždarų durų NATO rengia planą, kuris dramatiškai pakeistų situaciją (388)

Chaotiškas pasitraukimas iš Afganistano, vėliau, dūris prancūzams į nugarą užkulisinėse...

Rimvydas Valatka. Gyvenimas po klevu (161)

Iš dangoraižio į Vilnių žiūrinčio mero linksmas raginimas per patį pandemijos piką visiems...

Mokslininkai mano priartėję prie COVID-19 kilmės nustatymo: yra akivaizdi rizika ateičiai (217)

Paaiškėjo, kad šikšnosparniai, gyvenantys klinčių urvuose šiauriniame Laose, platina...

Gausi Žvagulių šeima įsiamžino šiltoje fotosesijoje: užfiksuotas neeilinis Žilvino ir anūkų ryšys

Dainininkas ir scenos vilkas Žilvinas Žvagulis neatsidžiaugia senelio pareigomis. Jo tvirtas...

Priežastys, kodėl dažnai keičiasi jūsų partneriai: surasti tą vienintelį trukdo ne tik per aukšti standartai, bet ir per greitas seksas

Jūsų žvilgsnis susitiko, širdis suvirpėjo, o pilve ėmė skraidžioti drugeliai. Esate tikra, kad...

„Tesla“ užpatentavo neįtikėtinus automobilio „valytuvus“: nešvarumus tiesiog nudegins (2)

„ Tesla “ tai padarė – elektromobilių gamintojas gavo naujos valytuvų technologijos patentą....

Po širdies tyrimų Janinai atrado vėžį: per metus auglys užaugo iki 4 centimetrų (10)

„Praeitų metų sausio 13 dieną man buvo darytas plaučių rentgenas, jis nieko neparodė. Po metų...

Apklausa: Vokietijos rinkimuose – konservatorių ir socialdemokratų lygiosios nuolat atnaujinama (103)

Sekmadienį vokiečiai renka naują parlamentą – kova dėl to, kas pakeis ilgai dirbusią kanclerę...