Kurjerių kasdienybė: vieni dirba po 60 val. per savaitę, kiti neuždirba net minimalios algos

Antradienį apie tai jis pasakojo Trišalės tarybos posėdyje. Savo ruožtu kai kurių platformų atstovai aiškino, kad darbuotojai yra laisvi žmonės ir gali patys rinktis, kur, kada ir kiek dirba.

Nori aiškumo

„Bolt Food“, „Wolt“ ir kitų platformų kurjerius vienijančios asociacijos, „Gegužės 1-osios profesinės sąjungos“ padalinio atstovas V. Vukotičius dėstė, kad įmonės mažas kainas vartotojui teikia savo darbuotojų sveikatos ir socialinės gerovės sąskaita.

„Kone visa verslo rizika užkrauta ant dirbančiųjų pečių, o mes norime išsiaiškinti tris dalykus“, – dėstė jis. – Pirma, teisinis aiškumas. Kai kurios platformos naudojasi teisinio reguliavimo vakuumu.
Kai kur nėra jokių sutarčių, kitur yra paslaugų sutartys, o dar kai kur yra darbo santykiai, bet tokių labai mažai.

Antra, manome, kad reikia drausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbo metu. Su tuo sutinka dauguma įmonių, pavyzdžiui, su „Wolt“ jau kalbame apie tai.

Trečia, svarbiausias punktas – kad platformos dalintųsi informacija. Dabar turime labai didelė informacijos asimetrija. Viskas laikoma verslo paslaptimi“, – kalbėjo pranešėjas.

V. Vukotičius teigė, kad dabar žmonės darbo laukia prie programėlių, kaip kažkada tai darydavo prie gamyklų.

„Negalima darbo laikyti loterija, turi būti pranešama, ar yra darbo, kada yra, o kada nėra. Beje, darbą paskiria algoritmai, tačiau jie nėra objektyvūs. Kartais jie yra labai diskriminacinio pobūdžio.

Pavyzdžiui, „Uber“ būtent dėl to atsidūrė Amsterdamo teisme, nes jų algoritmas baudžia žmones, kurie suserga. Jų rodiklis tampa blogu, nes jie nebuvo prisijungę kurį laiką“, – pasakojo „Kurjerių asociacijos“ atstovas.

Trišalei tarybai pateiktuose raštuose dar dėstoma, kad įmonės pasilieka sau teisę keisti įkainius, neatsiklausę savo partnerių sutikimo (pavyzdžiui, „Bolt“ maisto kurjerių darbo įkainiai keičiami kasdien, „Wolt” savo paslaugų sutartyje atvirai sako, kad įmonė gali vienašališkai nustatyti kainas ir nustoti siūlyti darbo tam tikram kurjeriui).

„Yra rizika, kad net pilnu etatu dirbantys žmonės (prisijungė prie platformos 40 val. per savaitę) neuždirbs minimalaus mėnesinio atlyginimo. „Bolt“ pasidalino informacija su mumis kad šiuo metu Lietuvoje apie 5 tūkst. žmonių yra pateikę prašymą dirbti „Bolt“ maisto kurjeriais ir laukia, kol jų užklausa bus patenkinta.

Žmogus gali dirbti visą parą, 7 dienas per savaitę, kas gali viršyti 60 val. maksimalaus darbo laiką. Patys dirbantieji neturi informacijos su kuo konkuruoja toje darbo rinkoje (kiek kitų žmonių tuo metų priiminėja užsakymus). Taip pat, algoritmo, kuris (ne)priskiria darbus, veikimo principai yra slapti, kas yra neužtikrintumo dėl uždirbio šaltinis. Algoritmo slaptumo problema keliama ir šiuo metu diskutuojamoje ES direktyvoje, kur siūloma šių įmonių algoritmus viešinti“, – rašoma pateiktoje informacijoje.

Dar pastebima, kad nemaža dalis darbuotojų yra socialiai pažeidžiamos grupės.

„Tai yra užsieniečiai (iš Ukrainos, Indijos, Baltarusijos, Afrikos šalių), kuriems ypatingai sunku rasti kitą darbą Lietuvoje. Šį darbą dirbančios moterys patiria priekabiavimo riziką. Taip pat, ypač pandemijos sąlygomis, šį darbą dirba vis daugiau žmonių, kurie netekę darbo, negali susirasti kitos apmokamos veiklos, todėl yra visiškai priklausomi nuo el. platformų“, – dėstoma asociacijos pareiškime.

Gali dirbti konkurentams

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pastebėjo, kad kitose šalyse teismai platformų kurjerius jau yra pripažinę darbuotojais.

„Yra ES direktyvos pasiūlymas, kad ši sritis būtų sureguliuota. Nekalba, kad jie turi tapti darbuotojais, bet turi būti sureguliuota. Tai mes galima palikti savieigai, nieko nedaryti ir tada nuspręs teismas arba ES. Arba imame iniciatyvą į savo rankas ir sprendžiame, kaip norime, kad būtų Lietuvoje“, – informavo jis.

Tuo metu posėdyje dalyvavęs „Wolt“ atstovas Julius Kalvaitis sakė, kad jų kurjeriai visiškai laisvai gali nuspręsti, kada, kur ir kiek vykdyti veiklą.

„Tai gali pasirinkti atidarydami arba uždarydami savo programėlę telefone. Jie paslaugas teikia visiškai savarankiškai, be kontrolės, be skubinimo ir kitų dalykų.

Jiems nereikia jokios patirties ar išsilavinimo reikalavimų. Neverčiame dirbti konkrečiomis valandomis, pamainomis, nenustatome minimalių ar maksimalių valandų, nes žmonės, vykdantis individualią veiklą, gali patys pasirinkti, kad tai daryti“, – aiškino jis.

J. Kalvaitis sakė, kad šiuo metu vidutinės „Wolt“ kurjerių pajamos siekia 9 eurus per valandą.

„Galima paslaugas teikti konkurentų įmonėms“, – pastebėjo jis.

„Bolt“ atstovas Andrius Pacevičius posėdyje sakė, kad žmogiškai supranta asociacijos išsakytas problemas.

„Bet norisi pabrėžti, kad darbas individualios veiklos pagrindu yra specifinis. Negali būti atsakingas vien verslas“, – sakė jis.

Tuo metu „Ziticity“ atstovas Vytautas Noreika dar pridūrė, kad platformos yra suinteresuotos jų sistemose dirbančių žmonių gerove ir pasitenkinimu.

„Jos tarpusavyje konkuruoja, o Vilniuje jų yra 7 ar 8 – kur kurjeriai gali gauti papildomų pajamų“, – sakė jis.