„Tie keli upeliai yra rizikos, apie kurias visi viena ausimi yra girdėję: pasauliniai prekybos karai, netvarkingas „Brexitas“, Italijos skolos krizė, įtempta padėtis besivystančiose rinkose. Jei vienu metu daug šitų rizikų materializuosis, galimas tam tikras nuosmukis“, – neslepia R. Kuodis.
Viskas, kur reikia priimti sprendimus, yra ekonomika
„Atsimenu vieną gyvenimo būdo laidą – manęs paklausė, ką kolekcionuoju. Pasakiau – senas ekonomikos knygas, bet ne antikvarines, kurios kainuoja tūkstančius, o tas, kurias galima nusipirkti už eurą, nurašytas iš bibliotekų, nes jose išminties gerokai daugiau negu naujosiose.
Žurnalistei pasirodė neįdomu. Pasižiūrėjau laidą – vietoj manęs buvo kažkokia aukštuomenės dama, kolekcionuojanti muiliukus iš viešbučių. Pagalvojau – įdomus hobis... Gerai kad nekolekcionuoja kokių nors dušo galvučių iš viešbučių arba distancinių pultelių“, – šypsosi R. Kuodis.
Vis dėlto gyvenimo būdo laidose galime kalbėti ne tik apie muiliukus, bet ir apie užburiančius dalykus, kitokį požiūrį, galų gale – apie patį gyvenimą, kurį, anot R. Kuodžio, galima būtų prilyginti ekonomikai: „Viskas, kur reikia priimti sprendimus, yra ekonomika, o gyvenime tokių sprendimų reikia kiekvieną dieną ir ne po vieną.“
„Atėjau į universitetą nelabai žinodamas, ko noriu, juk 18 metų... Matau, ūžia minia. Prieinu, jie mano sako – čia prekybos ekonomika, didelis konkursas. Galvoju – na taip, deficito laikai, visi nori į prekybą: galėtum iš po prekystalio kažką pardavinėti ir turtingai gyventi. Pamaniau – na ir beprasmybė, pasibaigs kada nors tas deficitas.
Tada žiūriu – kažkokia ekonominė kibernetika. Nelabai supratau, kas tai, bet pamačiau, kad bus nemažai matematikos, kas man neblogai sekėsi. Galvoju – kodėl gi nepabandžius šito nežinomo mokslo? Nežinau, kokia apvaizda ten nuvedė, bet tai buvo turbūt geriausia, ką galėjau sugalvoti būdamas tokio amžiaus“, – pasakoja R. Kuodis.
Šalyje vyrauja „dzin budizmas“
Plačiajai visuomenei ekonomistas žinomas kaip vienas aršiausių LEO aferos ir atominės elektrinės statybų kritikų, laimės ekonomikos propaguotojas ir pirmasis, Lietuvos mokesčių sistemą prilyginęs George`o Orwello „Gyvulių ūkiui“. „Šalyje vyrauja „dzin budizmas“. [...] Visi eina pasroviui, visi šneka, niekas nieko nebeklauso, todėl šalis ir vargsta“, – mano R. Kuodis.
„Aš neieškau ramybės. Tai mano darbą daro kone pačiu geriausiu pasaulyje, nes jauti jo prasmingumą, matai, kad gali daryti įtaka keliems milijonams žmonių, padaryti, kad jie geriau gyventų, būtų laimingesni. Daug metų propaguoju laimės ekonomiką – gerą požiūrį į tai, kas šalyje vyksta“, – kalba R. Kuodis.
Nebus vieno didelio ekonomikos sprogimo
Asmeniniame gyvenime R. Kuodis taip pat gali pritaikyti ekonomikos dėsnius. Tačiau kalbėdamas apie santuoką su žmona Ieva neslepia, kad jų santykiuose jokio ekonomiškai pagrįsto išskaičiavimo nebuvo. Nors, mąstant apie santuokinį gyvenimą, viską pasverti yra naudinga.
„Tarkim, prieš 100 metų 6–7 metų vaikas nebuvo našta, nes jau galėjo padėti prie ūkio darbų. Šiais laikais vaiką, gimusį mieste, reikia auginti iki 18 metų, po to dar šelpti jį, kol jis baigs vienus mokslus, antrus. Žiūrėk – kokių 25–27 metų jis bandys tapti savarankiškas. Bet iki to, turėsite labai daug į jį investuoti, taigi jis yra pinigų rijikas. O, kaip sako ekonomistai, ekonominis išsivystymas yra geriausias kontraceptikas“, – juokauja R. Kuodis.
Jei manote, kad viską pasveriančio ekonomisto gyvenimas yra pilkas ir nuobodus, labai klystate –šeima daug keliauja, mėgsta muziką, todėl važiuoja į patinkančių grupių koncertus. Kai būna Lietuvoje, R. Kuodis žaidžia krepšinį ir lauko tenisą, o radęs laiko skuba į pajūrį buriuoti. Ir visa tai jis taip pat gali paaiškinti ekonomikos dėsniais: „Tu gali nuobodžiai nugyventi keleriais metais ilgiau, bet ne taip nuobodžiai – keleriais metais trumpiau. [...] Nemanau, kad verta 100 metų gyventi nuobodžiai – gal geriau aš 80 metų, bet turiningai, prasmingai, su daug draugų, su įvairiais pomėgiais“.
„Tie keli upeliai yra rizikos, apie kurias visi viena ausimi yra girdėję: pasauliniai prekybos karai, netvarkingas „Brexitas“, Italijos skolos krizė, įtempta padėtis besivystančiose rinkose. Jei vienu metu daug šitų rizikų materializuosis, galimas tam tikras nuosmukis“, – neslepia R. Kuodis.
Tačiau, pataria jis, svarbu išlikti ramiems ir keliauti į priekį: „Darykite kiekvienas sąžiningai savo darbą, tai jei ne šitoje žemėje, bent dangus jus apdovanos. Žinoma, dauguma žmonių sakys – ne ne, reikia dabar ir tuojau pat. Tik tas „dabar ir tuojau pat“ gali gerus pagrindus turinčią visuomenę paversti nelabai gera.
Jei visi plėšim, būsim vienas kitą apiplėšę. Bet biblinės tiesos sako – kam imti, jei gali duoti, o jei aš tau duosiu, tu man duosi – būsim vienas kitą apdovanoję“, – įsitikinęs R. Kuodis.
Parengė Jurgita Jasiūnienė.
