aA
Šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas susitrauks maždaug tiek pat, kaip ir 2009 metais, spėja ekonomistas Raimondas Kuodis ir sako, kad karantine praleistas laikas neišvengiamai pakeis tai, kaip gyventojai dirba, leidžia laisvalaikį, apsiperka ir pan.
Raimondas Kuodis
Raimondas Kuodis
© DELFI / Domantas Pipas

Komentuodamas Vyriausybės atsaką į naujojo koronaviruso (COVID-19) keliamą ekonomikos krizę R. Kuodis pastebėjo, jog išleisti pažadėtus 5 mlrd. eurų nėra taip paprasta, o didžiausia valdžios klaida pašnekovas įvardijo valdančiųjų norą situaciją išnaudoti savo perrinkimo tikimybių didinimui.

„Betrūksta to, kad viskas būtų perrišta žaliu kaspinu su gandriuko atvaizdu“, – interviu „Delfi“ sakė jis.

– Panašu, kad karantinas netrukus baigsis, o kaip su ekonomikos krize? Blogiausia jau buvo ar dar laukia?

– Ekonomistai kruopščiai išskiria riziką ir neapibrėžtumą. Rizika yra, kai žinai bent kažkokius baigčių variantus, gali priskirti jiems tikimybes, o su šiuo virusu dar labai daug neapibrėžtumo epidemiologinėje srityje. Pavyzdžiui, neaišku ar susidaro imunitetas. Gal tai bus kaip žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), kuris plis tarp mūsų.

Kai paaiškės šie dalykai, paaiškės ir ekonomikos perspektyvos. Ne kartą sakiau, kad ekonomiką skandina ne karantinas, o virusas. Virusas daro įtaką žmonių lūkesčiams, keičia jų elgseną į atsargumo pusę. Todėl net ir pasibaigus karantinui, vargu ar žmonės pasipils į kavines, į kokius nors masinius renginius. Jie bus atsargūs, be to, turės mažiau pajamų nei iki krizės.

Ne kartą sakiau, kad ekonomiką skandina ne karantinas, o virusas.
R. Kuodis

Galų gale ir požiūris bus pasikeitęs į tai, kas gyvenime būtina, o kas ne. Ekonomistai dabar daug spekuliuoja apie būsimą ekonomikos struktūrą, kurioje bus daugiau bazinių dalykų ir mažiau turizmo, skraidymo, pramogų, restoranų ir pan.

– Ar nuosmukis šiemet bus gilesnis nei 2009 metais?

– Didelio neapibrėžtumo laikais ekonomistai pereina iš prognozavimo į scenarijų režimą. Pavyzdžiui, taip jau padarė Europos centrinis bankas. Yra ekspertiniai metodai, kuriais „buriama“ dėl to, kas galėtų būti. Tada skirtumai tarp piešiamų ekonomikos augimo, nedarbo ir kitų trajektorijų yra didesni, nei modelinio prognozavimo atveju.

Europoje, kiek matau, rėžiai yra nuo 5 proc. (daug kam atrodo, kad tai jau neįmanomas scenarijus) iki keliolikos procentų kritimo šiais metais.

2009 metais Lietuvos ekonomika krito 15 proc. ir tai buvo gana didelis smūgis. Įtariu, kad gali būti gana panašiai ir šios krizės metu. Nes vienu metu veikia gausybė veiksnių, kurie smukdo ekonomiką: nuo eksporto smukimo, vidaus paklausos susitraukimo (ypač ne pirmo būtinumo sektoriuose) ir gamybos jungčių, vertės grandinės trūkinėjimo.

2009 metais Lietuvos ekonomika krito 15 proc. ir tai buvo gana didelis smūgis. Įtariu, kad gali būti gana panašiai ir šios krizės metu.
R. Kuodis

Nelabai yra teigiamų veiksnių, kurie bent iš dalies atsvertų neigiamus. Vienas jų buvo naftos kainų kritimas, kuris padeda naftą importuojančioms šalims. Europai šis dalykas padeda, o Jungtinėms Valstijoms kyla mišrūs jausmai, nes jie ir patys turi daug naftos pramonės dėl skalūnų revoliucijos. Nors prezidentas Donaldas Trumpas kovoja už naftos kainų kilimą, bandydamas įtikinti OPEC ir Rusiją kažką daryti su naftos rinkos griūtimi, tai JAV greičiausiai kenkia.

– Vyriausybė iki šiol yra skyrusi lėšų dirbantiems savarankiškai, subsidijoms už prastovas, paskolų ir kompensacijų galima kreiptis į „Invegą“. Tačiau verslas priekaištauja, kad viskas vyko per lėtai, o kaip jūs vertinate – ar pavyko suvaldyti tą pirminį šoką?

– Reikalus komplikuoja tai, kad turime labai nedaug laiko iki rinkimų. Todėl daug, ką sako politikai vertinčiau šioje šviesoje. Natūralu, kad ponas Karbauskis ir ponas Šapoka pradėjo nuo labai skambių pareiškimų, bet išleisti pažadėtus 5 milijardus nėra taip paprasta, kai prieini prie techninių detalių ir pasimato butelio kakliukai „Invegose“, kitose institucijose, kuriems nebuvo pasiruošta.

Išleisti pažadėtus 5 milijardus nėra taip paprasta, kai prieini prie techninių detalių ir pasimato butelio kakliukai.
R. Kuodis

Be to, ryškiai matosi rytietiško kvapo polit-technologinio kalbėjimo tendencija. Ypač iš pono Karbauskio pusės, kai skelbiama „ne apie vieną“ ir „didesnio nei manėte“ dydžių paketus. Taip lyg ir orientuojant rinkėjus, kad jei jie balsuos teisingai, tada po rinkimų bus apipilti aukso dulkėmis.

Vienas ciniškiausių projektų buvo vienkartinė 200 eurų pakiša pensininkams rugpjūčio mėnesį, apsimetant neva neįmanoma to padaryti anksčiau, nes reikia kažkokio pasiruošimo ir milžiniško programavimo. Neįsivaizduoju paprastesnio veiksmo, kaip prie persiunčiamos pensijos kitą mėnesį pridėti kažkokį skaičių.

Tai toks populistinis mostas, kurį pasmerkė praktiškai visi politologai, kuriuos teko skaityti. Tačiau tai tik dalis platesnės tendencijos. Juk nuo pradžių matėsi, kad pagalbą norima savotiškai „personifikuoti“.

Raimondas Kuodis
Raimondas Kuodis
© DELFI / Domantas Pipas

Vietoje to, kad būtų naudojami taip vadinami automatiniai stabilizatoriai (jei žmogus mažiau uždirba ar praranda darbą, sumoka mažiau mokesčių; jei jis neturi darbo, jam mokamos bedarbio pašalpos), valdžia renkasi kitą, jiems palankesnį kelią – štai atskiras paketas žurnalistams, atskiras kelionių organizatoriams, atskiras nekilnojamojo turto nuomotojams, dabar ir studentams. Betrūksta to, kad viskas būtų perrišta žaliu kaspinu su gandriuko atvaizdu.

Tai jau matėme ir prieš prezidento rinkimus. Šis procesas yra ciniškas ir komplikuoja valstybės institucijų darbą, kurios yra pasiryžusios nuoširdžiai pasistengti, sukurti kažkokius naujus mechanizmus tokios neįprastos krizės metu. Bet kai jos mato, kad vienas didžiųjų laimėtojų iš to bus kažkokia polit-technologų vairuojama partija, natūralu, kad daug kam nusvyra rankos, nes nesinori dalyvauti korupciniame žaidime, kai už viešuosius išteklius didinamos privačios perrinkimo tikimybės.

Neįsivaizduoju paprastesnio veiksmo, kaip prie persiunčiamos pensijos kitą mėnesį pridėti kažkokį skaičių.
R. Kuodis

– Kokia buvo didžiausia Lietuvos valdžios padaryta klaida per šią krizę?

– Santykinai neblogai pavyko sustabdyti pandemiją. Gana anksti paskelbta nepaprastoji padėtis, įvestas karantinas. Bet buvo ir klaidų, viena kurių tai, jog didžioji dalis atvejų buvo atvežtiniai, ir jų buvo galima išvengti. Valdžia, įvesdama ekstremalią padėtį, nesugebėjo aiškiai užfiksuoti, kad, tarkime, už savaitės nebebus galima išskristi iš šalies bent jau į viruso židinius. Valdžia tokiais būdais prailgino karantiną ir pabrangino krizės įveikimą.

Ačiū Dievui, pavyko su gana mažomis aukomis iš to išeiti. Aišku, tai nėra visiškai valdžios nuopelnas. Lietuva yra smarkiai ištuštėjusi ir išretėjusi, o mūsų didieji miestai yra išsitampę. Tokie natūralūs ir istoriniai faktoriai atliko nemažą dalį darbo, nes jei Lietuva būtų kaip Niujorkas, tai turbūt būtume turėję panašią tragediją kaip ten.

Vis dėlto, ta didžiąja klaida laikau minėtą polit-technologinę dimensiją. Tai – nešvarus žaidimas, kurio normalioje demokratijoje neturi būti.

– Netrukus planuojama atnaujinti skrydžius, pamažu atidaromos valstybės sienos. Ar ne per anksti?

– Sienos ir nebuvo pilnai uždarytos, vyko krovinių vežimas. Netgi buvo palikta landa keltui iš Kylio, ir keliolika tūkstančių žmonių ja pasinaudojo. Karantinavimo politika taip pat nebuvo efektyvi – matėme skandalą su lėktuvų keleiviais viešbučiuose, bet ta tvarka išsilaikė tik dvi dienas.

Karantinas buvo taip vadinama „kūjo“ stadija, o dabar žengiame į vadinamąją „šokio“ stadiją. Ji nereiškia, kad sienos atidaromos neribotoms daugiausiai elito kelionėms. Tai taip pat nereiškia, kad bus galima rengti masinius renginius – Jonines ar Jūros šventes. Tai reiškia, kad dar bus tam tikrų protrūkių lokaliose vietose – bus įvežtinių atvejų, bus „mini-nemenčinių“. „Šokio“ stadija reiškia didelį atsargumą iš žmonių pusės ir didelį atsargumą iš valdžios.

Geriau suklysti į pasisaugojimo pusę, negu leisti įsibėgėti antrai ar trečiai bangai, kuri kirstų per žmonių pasitikėjimą ateitimi, per verslo lūkesčius. Tai verslui būtų prastesnė dinamika už susitvarkymą, bet su kiek didesniu pradiniu nuosmukiu.

Geriau suklysti į pasisaugojimo pusę, negu leisti įsibėgėti antrai ar trečiai bangai, kuri kirstų per žmonių pasitikėjimą ateitimi, per verslo lūkesčius.
R. Kuodis

– Aptarėme tai, kas nuo Lietuvos ar mūsų pačių priklauso, o kokių poveikių galima tikėtis iš išorės? Kokios šiuo metu yra prognozės mūsų eksporto rinkoms? Kokius rodiklius jūs pats stebite?

– Orientyru gali būti prognozės dėl Europos ekonomikos šiems metams. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas spėja, kad susitraukimas bus maždaug 7,5 proc. Šis skaičius yra maždaug tai, kas gali nutikti su mūsų eksportu.

Nereiškia, kad taip ir bus, nes Lietuva sugebėdavo didinti savo rinkos dalį net ir tada, kai Europa augo prastai. Lietuviai ką nors išstumdavo iš ten. Tačiau verslui reikės orientuotis į tokio lygio paklausos kritimą. Vargu, ar dabar galime turėti detalesnę analizę nei šie scenarijai. Aukšto dažnio duomenys, kaip elektros suvartojimas, kol kas rodo apie 10 proc. ekonomikos susitraukimą.

– Kaip vertinate tai, kaip koronaviruso krizės metu atrodo Europos Sąjunga? Ar veikia viršnacionalinė koordinacija, solidarumo principas ir pan.?

– Ši krizė parodė seną istorinį dalyką, kad kuo sistema sudėtingesnė, tuo ji yra trapesnė. Tai matėme ir Romos imperijos laikais, kai didelis darinys nebesusitvarkė nei su savo sienomis, nei su ekonomika. Tą rodo ir kalbos apie labai sudėtingos šiuolaikinės sistemos – globalizacijos – susitraukimą.

Kuo sistema sudėtingesnė, tuo ji yra trapesnė. Tai matėme ir Romos imperijos laikais.
R. Kuodis

Lyg problemų būtų mažai, Europoje turime dar vieną papildomą sudėtingumo dimensiją – sprendimų priėmimo procesą. Kadangi prie stalo sėdi daug sprendimų priėmėjų, visos ES šalys, labai sunku susitarti dėl greitų ir netradicinių priemonių, pavyzdžiui, koronaobligacijų. Tai Europą paverčia sunkiai pasukamu tanklaiviu.

Bet kartais tą tanklaivį reikia sukti labai staigiai, o jo inercija ar nesutarimas prie šturvalo dėl krypties daro Europą labai pažeidžiama. Tai matome dar nuo praėjusios, 2008 metų krizės laikų – visas likęs pasaulis nuėjo į priekį, o Europa liko vieninteliu regionu, kuris iš jos pilnai neišsikapstė.

Dabar Europoje matome Šiaurę su savo skirtingais interesais ir nuosmukiu, kai Pietūs (Italija, Ispanija, net Prancūzija) – vėl smarkiai nukentėję. Natūralu, kad šioms šalims reikia neproporcingai daug pagalbos, bet Italija turi vieną didžiausių skolų pasaulyje, o Šiaurėje yra daug politikų, kurie padėti nenori.

– Per pastaruosius 2 mėnesius spėjome susiformuoti naujų įpročių. Kaip manote, ar tai turės įtakos tam, kaip gyventojai dirba, leidžia laisvalaikį, apsiperka ir pan.?

– Neabejotinai turės. Tai dar viena pamoka tiems, kurie sieja gilų nuosmukį vien tik su karantinu. Pasaulyje buvo keli netvarūs procesai, kurie būtų pasibaigę anksčiau ar vėliau ir be viruso – tai buvo tik laiko klausimas.

Pirmas procesas yra vartojimas skolon. Vadinamoji „finansializacija“, kai žmonės vietoje algų „valgo“ kreditą.

Antra, apribojimai dėl biofizinių procesų – klimato kaita, tarša apskritai. Koronaviruso krizė parodė, kad skrydžių pramonė buvo išpūsta pernelyg netvariai.

Matėme, kiek keliauja visokie įmonių vadovai, kai kada į verslo susitikimus skrisdami 200 kilometrų. Kiek keliauja biurokratai į visokius europinius forumus. Pasirodo, viso to galima išvengti, naudojant seniai egzistuojančias telekomunikacines technologijas.

Kaip sakė popiežius, virusas buvo lyg planetos ženklas mums, kad šiek tiek sustotume ir pažiūrėtume aplink. Būdami tokiais žmonėmis-kormoranais, kiek esame „pridarę“ ant tos planetos.

Manau, kad skrydžių pramonė neatsistatys į buvusius lygius bent per artimiausius 10 metų. Dėl to, kad bus ir požiūris pasikeitęs, ir naujus įgūdžius bendrauti nuotoliniu būdu žmonės bus įgiję. Be to, po krizės pas žmones bus mažiau laisvų pinigų ne pirmo būtinumo dalykams, kaip savaitgaliniai skraidymai verslo ir biurokratiniais tikslais.

To ir galime pasimokyti iš krizės – kad žmonės grįš arčiau biblinių tiesų, pradės labiau vertinti gamtinę aplinką, mažiau gyvens skolon. Matome, kaip greitai kai kur atsigavo gamta, kaip sumažėjo miestų užterštumas. Reiktų išnaudoti progą ir susitvarkyti tas senas problemas, kurios žmoniją vedė į labai rimtus nemalonumus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(219 žmonių įvertino)
4.5936

Lietuvos bankas: per sutelktinio finansavimo platformas finansuota suma išaugo beveik 2,4 karto

Lietuvos banko duomenimis, sutelktinio finansavimo platformų operatorių (SPFO) rinka pernai ir...

Darbo kodekso pakeitimai: „mamadienis“, algos, nuotolinis darbas, mobingas (9)

Antradienį įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai ketina pateikti Seimui Darbo kodekso...

Lietuvos pašto vadovė: siuntų skirstymas šiuo metu normalizuotas (5)

Valstybės valdomas Lietuvos paštas iki balandžio vidurio buvo numatęs normalizuoti siuntų iš...

Duris atvėrė didžiųjų prekybos centrų parduotuvės: prie kai kurių pirkėjai lūkuriavo nuo pat ryto (63)

Pirmadienį po 4 mėnesių pertraukos lankytojams duris atveria didžiuosiuose prekybos centruose...

Šių metų e. varžytinių ir aukcionų laimikiai – viešbutis, raštinė ir kepimo cechas parduota turto už 30,5 mln. eurų

Elektroniniai aukcionai ir varžytinės šiemet išlaiko savo populiarumą – Registrų centro...

Top naujienos

VESK: dažniausiai COVID-19 protrūkiai fiksuojami trijose srityse (41)

Šiandien posėdžiavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (toliau – VESK) aptarė...

Landsbergis: Rusija dar kartą parodo, kad yra valstybė, kuri remia terorizmą (176)

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES)...

Silvija Skvernelė: jautėmės įžeisti, įskaudinti (303)

Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio sutuoktinė Silvija Skvernelė teigia, kad jai net nekilo...

Duris atvėrė didžiųjų prekybos centrų parduotuvės: prie kai kurių pirkėjai lūkuriavo nuo pat ryto (63)

Pirmadienį po 4 mėnesių pertraukos lankytojams duris atveria didžiuosiuose prekybos centruose...

Linas Kojala. Futbolas tik išrinktiesiems

Kai 2019 metais nuvykau į Liverpulį stebėti šio miesto tituluočiausios komandos rungtynių,...

KT sprendimas nubraukė tiesioginius merų rinkimus: pasipylė reakcijos (467)

Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl tiesioginių merų rinkimų, pasipylė politikų reakcijos....

Darbo kodekso pakeitimai: „mamadienis“, algos, nuotolinis darbas, mobingas (9)

Antradienį įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai ketina pateikti Seimui Darbo kodekso...

„AstraZenecos“ iš Danijos nori ne tik Lietuva: jau rikiuojasi eilė (1)

Tuo metu, kai kylantis susirūpinimas dėl saugumo verčia Vakarų Europos valstybes riboti „...

The Economist | D+

Bidenas nori kalbėtis, bet iš rankų nepaleidžia ir lazdos: siekia bausti Rusiją

Joe Bidenui praeitą lapkritį laimėjus JAV prezidento rinkimus, dalis politikos žinovų spėjo,...