„Olandai neretai tampa svarbiausiais vokiečių ramsčiais, todėl jų vaidmuo žymiai svarbesnis nei galima būtų manyti, atsižvelgiant į jų ekonomiką“, - teigia netoli Amsterdamo esančio Tilburgo universiteto finansų ir ekonomikos profesorius Sylvesteris Eijffingeris. Vokietijai tai naudinga, nes „ji tiesiog nenori ir negali likti viena“, - teigia ekspertas.
Europos valstybių lyderiai daugiau nei dvejus metus bandė išbristi iš finansų krizės liūno. Tuo laikotarpiu Olandijos valdžia, vykdant diržų veržimo politiką ir siekiant centrinio banko nepriklausomybės, suartėjo su kaimynine Vokietija. Vokietijos ir Nyderlandų bendradarbiavimas dar pabrėžė Šiaurės ir Pietų Europos skirtumus ieškant bendrų sprendimų.
Nyderlandai, penkta pagal dydį ekonomika visame euro regione, 2010 metais į Vokietiją eksportavo prekių už 90 mlrd. eurų (311 mlrd. Lt). Tai sudarė beveik ketvirtadalį visų Nyderlandų eksporto apimčių. Į Prancūziją buvo eksportuota prekių tik už 32 mlrd. eurų (111 mlrd. eurų), teigia Nyderlandų statistikos agentūra CBS. Vokietijos ūkis didžiausias visoje Europos Sąjungoje, be to, Berlynas pagal eksporto apimtis užima antrąją vietą pasaulyje po Kinijos.
„Vokietijos ir Nyderlandų prekybos apimtys ne tik didelės, jos tiesiog milžiniškos“, - Berlyno Humboldto universitete gegužės 24 dieną sakė Nyderlandų finansų ministras Janas Keesas de Jageris.
„Prekyba klesti dėl vidaus rinkos ir euro. Jeigu yra dvi Europos monetarinės sąjungos šalys narės, galinčios laikytis kartu, tai tik Vokietija ir Nyderlandai“, - kalbėjo ministras.
Jeigu euro zona žlugtų, Nyderlandų eksporto apimtys kitais metais sumažėtų 25 proc., savo klientus gruodžio 6 dieną įspėjo „ING Groep NV“ ekonomistai Teunis Brosensas ir Dimitrijus Flemingas.
„Kaip prekyba besiverčianti šalis, turinti stiprių pensijų fondų ir tarptautiniu finansų sektorių, esame susieti su euro zona, todėl galime tapti valstybe, labai suinteresuota euro išlaikymu”, teigia ekspertai.
