Gamintojai savo ruožtu pradėjo siūlyti vartotojams naujų prekių, pagamintų iš pigesnių ingredientų, rašo newsru.com.
Kaip teigia Maisto prekių gamintojų ir tiekėjų asociacijos „Rusprodsojuz“ plėtros direktorius Dmitrijus Vostrikovas, bendrovės sukasi iš padėties kaip tik išmano: mažina prekės kainą panaudodami pigesnes ir mažiau kokybiškas žaliavas ar mažindami pakuotės dydį. Kiti tiekėjai ėmėsi naujų mažiau kainuojančių produktų gamybos.
Pavyzdžiui, arbatos gamintojai pradėjo naudoti pigesnę žaliavą ir sumažino arbatos pakelio svorį. Kai kurie šokolado gamintojai pradėjo naudoti rapsų ar palmių aliejų.
Į baklažanų ikrus imta dėti miltų ir kitų užpildų, o pomidorų pastą ir vėl pradėta tirštinti krakmolu.
Mažėja brangesnių makaronų paklausa ir auga pačių pigiausių makaronų paklausa. Taigi daugelis gamintojų pradėjo naudoti būtent šiuos pigius miltus savo produkcijai pagal mažmenininkų užsakymą gaminti.
Rinką užtvindė produktų klastotės
Rusijos vartotojų teisių apsaugos agentūros „Rospotrebnadzor“ pateikiamais duomenimis, 2014 m. reikšmingai augo per patikrinimus nustatytų netinkamų produktų kiekis.
24 kartus išaugo nekokybiškų importuotos konditerijos gaminių, 13 kartų - uogų, beveik 6,5 kartus – importuotos žuvies kiekis. Inspektoriai pripažino netinkamais keturis kartus daugiau importuotų pieno produktų ir tris kartus – iš užsienio atvežtų daržovių ir vaisių.
Daugiau problemų kyla ir dėl Rusijoje gaminamos produkcijos. Kelis kartus išaugo netinkamais pripažintų konditerijos gaminių, žuvies ir mėsos produktų kiekis.
Bendrovės „Romir“ atliktas tyrimas rodo, kad pirkėjų požiūris į produktus taip pat pasikeitė. Taigi 28 proc. respondentų patikino dabar perkantys mažiau produktų, parduotuvėse jie renkasi tik būtiniausias prekes. 24 proc. tyrimo dalyvių patikino ieškantys parduotuvių lentynose pačių pigiausių prekių ir stengiasi rinktis prekes su nuolaidomis. 22 proc. respondentų dažniau perka prekes parduotuvėse, kur siūlomas itin platus pigesnių prekių asortimentas, o 10 proc. apklaustųjų tiesiog rečiau lankosi parduotuvėje.
Gamintojai savo ruožtu ėmė siūlyti daugybę produktų sumažintose pakuotėse: ant parduotuvių lentynų dabar galima rasti 900 ml pieno pakuočių ir po 900 g supakuotų bakalėjos prekių.
Konditerijos gamintojai šokolado plytelių svorį sumažino nuo 100 g iki 80-90 g. Visų šių priemonių imtasi tam, kad pirkėjams būtų sudaryta nepasikeitusių ikikrizinių kainų iliuzija.
Pastebimai išaugo ir padirbtų produktų kiekis. Šie produktai neatitinka būtinųjų reikalavimų ir techninių reglamentų, ant šių produktų pakuotės nurodyta sudėtis neatitinka turinio.
„Rospotrebnadzor“ pateikiama informacija, daugiausia neatitikimų pasitaiko konditerijos gaminių, žuvies ir pieno produktų kategorijose.
27 proc. šaldytų žuvies, žuvies gaminių ir jūros gėrybių viršijamas ledo kiekis arba naudojamos pigesnės žaliavos. 20 proc. patikrinto sviesto, 13 proc. varškės ir 10 proc. sūrio gyvulinės kilmės riebalai pakeisti augalinės kilmės riebalais, taigi šie produktai turėtų vadintis sviesto, varškės ir sūrio produktais.
Dėl „importo pakeitimo“ nukentėjo varškės ir sūrio kokybė
Rusijos pieno produktų gamintojų sąjungos valdybos pirmininkas Andrejus Danilenka pripažįsta, kad pieno produktų „importo pakeitimas“ rinkoje susijęs su reikšmingu šių produktų kokybės pablogėjimu.
Didele problema tapo sudėtyje pieno turinčių produktų iš Ukrainos ir Baltarusijos importavimas. Šie produktai buvo supakuojami Rusijoje ir parduodami sūrio, sviesto ir kt. produktų pavidalu.
Uždraudus pieno produktų importavimą iš Ukrainos situacija nė kiek nepagerėjo, nes importuojama produkcija ir toliau į Rusiją atgabenama tranzitu per Kazachstaną ir kitas Rusijos kaimynines šalis.
Produktų padirbinėjimo nevengia ir rusų gamintojai. Įmonių grupės „Ekoniva“ prezidento Stefano Durro teigimu, gamintojai augalinių riebalų deda į sūrį, jogurtą, varškę.
Padirbtų produktų kiekis šiais metais nemažėja, nes baudos už produktų padirbinėjimą yra juokingos ir visiškai neatitinka nesąžiningų gamintojų gaunamų pajamų. Dažniausiai „Rospotrebnadzor“ nusižengusiesiems skiria baudą už techninių reglamentų reikalavimų pažeidimą. Ši bauda juridiniams asmenims gali siekti iki 300 tūkst. rublių (4845 eurus).
