Šią savaitę parlamente surengtuose klausymuose diskusijų sukėlė įstatymo projekto nuostata, numatanti, kad mokesčiai būtų mokami už vartotojams parduotas prekes.
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Andra Černevičiūtė teigė nežinanti efektyvaus būdo, kaip reikėtų atskirti vartojimui pirktas prekes nuo tų, kurios būtų pirktos komercinei veiklai.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovas teisės klausimais Arkadijus Freidenzonas teigė, kad prekybininkai šiuo metu neveda apskaitos apie pardavimus vartojimo tikslais.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė prognozuoja, kad siekdami išvengti mokesčio gyventojai pardavėjų prašys PVM sąskaitų faktūrų.
„Gyventojai tiesiog pradės žaisti tokiu žaidimu: prašys išrašyti jiems sąskaitą faktūrą. Jeigu bus išrašoma sąskaita faktūra, prekė nebus apmokestinama. Todėl net ir bobutės pensininkės žinos kelių įmonių duomenis. Ir prekybininkas joms pritaikys nuolaidą – netaikys papildomo antkainio“, – kalbėjo D. Čibirienė.
Valdantieji „valstiečiai“ siūlo apmokestinti stambiųjų prekybos tinklų apyvartą, mokestį mokėtų daugiau kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartą (be PVM) pasiekę mažmenininkai. „Valstiečiai“ siūlo šį mokestį įvesti nuo 2020 metų, iniciatoriai skaičiuoja, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 32 mln. eurų per metus.
2017 metais Lietuvoje veikė 83 prekybos įmonės, kurių metinė apyvarta siekė arba viršijo 24 mln. eurų.
Įstatymo rengėjai sako, kad remiasi Lenkijos patirtimi. Mokesčio poreikį jie aiškina „ypač didelę rinkos galią turinčių stambios prekybos įmonių veikla“ ir „poreikiu skatinti smulkaus verslo plėtrą“.