„Pateiktais įstatymų projektais sprendžiami keli svarbūs uždaviniai: nustatoma kriptoturto paslaugų teikėjų veiklos reikalavimai, veiklos priežiūra bei paskiriama už jų priežiūrą atsakinga institucija – Lietuvos bankas. Taip pat įtvirtinami išsamesni pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai kriptoturto paslaugų teikėjams“, – pranešime spaudai cituojama finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
Anot ministerijos, įstatymų pakeitimai sukurs prielaidas tvariam kriproturto sektoriaus, kaip platesnės šalies „Fintech“ ekosistemos dalies, vystymuisi bei užtikrins didesnį šio sektoriaus skaidrumą ir aukštesnius kokybinius standartus. Pasak viceministrės, tai bus savotiškas rinkos išskaidrinimas: toms finansinių technologijų įmonėms, kurios laikosi tvaraus verslo modelio, naujas reguliavimas bus į naudą ir prisitaikyti nebus sudėtinga.
Įstatymų pataisos numato, kad už kriptoturto paslaugų teikėjų, su turtu susietų žetonų emitentų ir elektroninių pinigų žetonų emitentų priežiūrą bus atsakingas Lietuvos bankas. Tuo metu už kriptoturto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTF) priežiūrą atsakingos institucijos – Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Įgyvendinus europinio kriptoturto rinkų ( MiCA) ir lėšų pervedimo reglamentų (TRF) nuostatas, padidės su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos vykdymo teisinis tikrumas dėl veiklos sąlygų, o priežiūros institucijos gaus tinkamus įgaliojimus ir įrankius vykdyti priežiūrą bei geriau valdyti rizikas.
Juridinių asmenų registro tvarkytojo duomenimis, Lietuvoje veikiančių virtualiųjų valiutų veiklą vykdančių įmonių skaičius nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 4 d. padidėjo nuo 197 iki 536.
