Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį 0,25 proc. punktais pakėlė visas palūkanų normas, kurios dabar siekia 3,75–4,50 proc. Tai devintasis iš eilės jų didinimas euro zonoje ir neatmetama galimybė, kad rudenį gali būti žengtas toks pat žingsnis, siekiant 2 proc. infliacijos euro regione. Birželį čia metinė infliacija siekė 5,5 proc.
Infliacija Lietuvoje ir kainų perspektyva
Lietuvoje išankstinis metinės infliacijos įvertis (liepą, palyginti su pernai liepa), apskaičiuotas pagal SVKI, siekia 7,1 proc., ketvirtadienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra. Vidutinės metinės infliacijos įvertis yra 16,1 proc. Mėnesinis (liepą palyginti su birželiu) vartotojų kainų pokytis siekia -0,3 proc. – taigi, trečią mėnesį iš eilės Lietuvoje fiksuojama defliacija.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad kol kas gerų žinių dėl kainų Lietuvoje nėra, o defliacijos rodikliai labai kuklūs, turint omenyje, kad kainos per metus augo daugiau nei penktadaliu, vien maistas brango 35 proc., ypač pieno produktai.
„Čia, deja, neturiu labai gerų naujienų ir prognozių (…) Tie labiausiai brangę produktai šiemet šiek tiek atpigo: matėme, kad nuo metų pradžios sumažėjo ir žaliavinio pieno supirkimo, ir gamintojų kainos, ir pieno produktų kainos parduotuvėse. Bet jos vis tiek išlieka gerokai aukštesnės negu prieš metus.
Ir šiuo metu, pavyzdžiui, vidutinės pieno produktų kainos yra 20 proc. didesnės negu Europos Sąjungos vidurkis, tai yra tikrai didžiulis ir sunkiai suvokiamas atotrūkis, kurio nepagrindžia nei darbo sąnaudos, nei kiti veiksniai“, – TV laidoje „DELFI Tema“ kalbėjo N. Mačiulis.
Bazinės palūkanų normos euro zonoje po naujausių ECB sprendimų:
Pasak jo, gyventojų perkamoji galia patyrė smūgį, po kurio atsigauti bus sunku.
„Net jeigu ir matysime šiek tiek sumažėjančias kai kurių produktų kainas, gyventojų perkamoji galia per šiuos metus nesugrįš ten, kur ji buvo 2022 metų pradžioje prieš tą didžiulį infliacijos šuolį“, – teigia jis.
Kita vertus, ekonomisto vertinimu, žvelgiant į vidutinio laikotarpio tendencijas, nevertėtų būgštauti, kad sparti infliacija nusistovės.
„Daugelis žaliavų atpigo, transportavimo kaštai sumažėjo, tiekimo grandinės sutvarkytos, pinigų politika griežtinama. Paklausa visoje Europoje ir visame pasaulyje yra labai atslūgusi ir tuomet, kai mažėja mažmeninė prekyba ar bent neauga, yra labai sudėtinga kelti kainas.
Dėl to matysime stagnuojančias kainas artimiausią pusmetį, artimiausius metus. Bet vėlgi, pasikartosiu, tai nėra labai džiugi naujiena, nes kainos į tą žemesnį lygį, kurį turėjome prieš pusantrų metų, jos nesugrįš“, – teigia N. Mačiulis.
„Kainų mažėjimo tikriausiai ilgalaikėje perspektyvoje tikėtis neverta. (Europos) Centrinis Bankas yra tam tikra prasme „demonizavęs“ defliaciją ir laiko ją visiškai nepageidaujamu reiškiniu. Jie nenori defliacijos ilgalaikėje perspektyvoje, jie nori infliacijos.
Ir kol bus tas 2 proc. tikslas, (…) – kainų mažėjimo gyventojai galbūt norėtų, tai visai sveika ekonomikai, atsigaunančiai perkamajai galiai, – centriniai bankai to nenorės, nepageidaus, nes jų tikslas yra skatinti ekonomiką būtent tokiu būdu, nuvertinant pinigus ir kartu auginant kainas (tai yra, palaikant tikslinio lygio infliaciją – red.)“, – laidoje kalbėjo L. Marcinkevičius.
Valstybės duomenų agentūros teigimu, palyginti su birželiu, gyventojai geriau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas, šiek tiek geriau – namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir jos pokyčius per praėjusius 12 mėn., tačiau didesniems pirkiniams ketino išleisti šiek tiek mažiau.
Nekilnojamasis turtas – kada gerės būsto įperkamumas?
Bazinių palūkanų normų didėjimas reiškia ir brangesnį būsto paskolų aptarnavimą Lietuvos gyventojams, jau ir taip praradusiems dalį perkamosios galios dėl infliacijos. Populiariausia šalyje – 6 mėnesių trukmės – tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“ (kuri su kredito įstaigos marža sudaro paskolos kainą) jau priartėjo prie 4 proc.
SEB banko užsakymu birželį atlikta gyventojų apklausa rodo, kad 43 proc. apklaustų gyventojų Lietuvoje prognozavo, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės. Ankstesnį ketvirtį taip manė 38 proc. apklaustųjų.
„Tai pirmas toks teigiamas lūkesčių pokytis po trijų iš eilės nuosmukio ketvirčių, rodantis, kad bent trumpam gyventojų lūkesčiai stabilizavosi. Tai turbūt susiję su tuo, kad būsto kainos daugiau negu pusmetį mažai kinta, o lauktos būsto kainų korekcijos vis dar nėra“, – pranešime cituojamas SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Kartu birželį 17 proc. respondentų teigė, kad būstas pigs, 33 proc. nesitikėjo didesnių pokyčių, o likę 7 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
„Gyventojų būsto kainų lūkesčiai trečią ketvirtį neturėtų labiau pagerėti. Būsto rinkoje sandorių skaičius nebus didesnis negu prieš metus. Kainos trečią ketvirtį veikiausiai truputį susitrauks. Palūkanų normos taip pat nesumažės.
Kita vertus, infliacija smunka, ir potencialiems būsto pirkėjams sutaupyti bus lengviau. Be to, trečią ketvirtį darbo rinkoje irgi dar didesnių neigiamų pokyčių neturėtų būti“, – teigia T. Povilauskas.
SEB pažymi, kad būsto rinkoje antras ketvirtis buvo vangus, kainos pakito mažai. Lietuvos banko (LB) pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas per ketvirtį minimaliai padidėjęs, o metinis pokytis birželį buvo apie 9 procentai.
LB pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas:
(Indekso metinio pokyčio kreivė rodo kainų augimo lėtėjimą, ne jų kritimą).
Tiesa, NT analitikas Arnoldas Antanavičius yra komentavęs „Delfi“, kad indekse nematyti „kokybinio momento, įrengimo lygio“. Anot jo, nėra aišku, ar pasikartojantis sandoris brangesnis dėl to, kad pakilo kaina rinkoje ir šiandien tie butai yra brangesni, ar per tą laikotarpį įvyko esminių turto pagerinimų.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis mano, kad dabar būsto įperkamumas šalyje yra smarkiai sumažėjęs, bet kitąmet galėtų gerėti.
„Būsto įperkamumą labai nuslopino ir į aukščiausią per beveik 15 metų lygį pakilusios palūkanų normos, ir pats nekilnojamojo turto brangimas, kurį mes stebėjome nuo šio dešimtmečio pradžios per visą pandemiją.
Mūsų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas yra žemiausio lygio nuo 2012 metų ir Vilniuje jis yra ties įperkamumo riba. Iš tiesų, vidutines pajamas gaunančiam vilniečiui, esant dabartinėms kainoms, yra sunku įsigyti būstą“, – „Delfi“ kalbėjo N. Mačiulis.
Žvelgdamas į artimiausius metus jis mato teigiamų tendencijų dėl dviejų priežasčių: atlyginimų augimas nesustojo, o NT nebrangsta.
„Natūralu, kai atlyginimai didėja vis dar gana sparčiai, o nekilnojamojo turto kainos nedidėja: net joms ir nekrentant, įperkamumas pamažu gerėja“, – argumentuoja ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, „Euribor“ jau veikiausiai yra arti savo piko arba pasieks jį per artimiausius kelis mėnesius.
Vis dėlto, pasak jo, didelė dalis rinkos dalyvių ir ekonomistai tikisi, kad kitų metų antrą pusmetį nebebus priežasčių laikyti taip aukštai palūkanų normas ir jos bus mažinamos.
„Tai reiškia, kad šis veiksnys kitais metais irgi prisidės prie būsto įperkamumo didėjimo“, – teigia jis.
Eksperto manymu, jeigu to neužteks, kad atsigautų aktyvumas būsto rinkoje (kuris dabar ypač žemas), tada padėtų, jeigu rastųsi teigiamų gyventojų lūkesčių.
„Dabar dalis gyventojų nepriima sprendimo pirkti būstą, nes turi lūkesčių, kad kainos gali sumažėti. Kai susiformuos lūkesčiai, kad kainos neturi, kur kristi, tuomet galima matyti ir atsigavimą būsto rinkose“, – svarsto N. Mačiulis.
„Euribor“ (3 ir 6 mėn. trukmės) prognozės pagal „Chatham Financial“:
N. Mačiulis vis dėlto neatmeta galimybės, kad ECB sumažins palūkanas anksčiau – jau pirmąjį kitų metų pusmetį.
„Manau, kad jau kitais metais, ir turbūt netgi kitų metų metų pirmąjį pusmetį Europos Centrinis Bankas gali pradėti mažinti palūkanas. Aišku, tai yra vienas svarbiausių ir įdomiausių klausimų tiems, kas turi būsto paskolas ir tiems, kas planuoja įsigyti būstą“, – teigia N. Mačiulis.
„Dramblys kambaryje“: ECB veiksmai ir NT rinka
LLRI ekspertas L. Marcinkevičius mano, kad reikia pabrėžti vieną aplinkybę: Europos Centrinio Banko veiksmai, jeigu ne visada veda iki vartojimo kainų išaugimo, jie vis tiek turi labai reikšmingą įtaką infliacijai ir pinigų nuvertėjimui.
„Apie dramblį kambaryje reikia vis dėlto pakalbėti. Nes kai kalbame apie infliaciją, daugiausia turime mintyje vartojimo kainas. Bet ką reikia pasakyti, kad tie „nauji“ pinigai, kuriuos, sakykime, atspausdino Europos Centrinis Bankas, gali nusėsti ne į vartojimo prekes ir paslaugas, o į tą patį nekilnojamąjį turtą, ką ir matėme, į akcijų rinką“, – komentavo L. Marcinkevičius.
„Tačiau reikia kalbėti ne tik apie vartojimo kainų augimą, bet apie tą patį nekilnojamąjį turtą, kurio (kainų – red.) augimą skatino centrinio banko politika, tų pačių akcijų rinkų išpūtimą, „burbuliavimą“, kurį lėmė pigių pinigų politika. Tai tą reikia pasakyti“, – teigia pašnekovas.
Jo vertinimu, čia ir slypi atsakymas, kaip negrįžti prie pakartotinio poreikio valdyti tokią infliaciją ateityje.
„Kai kitą kartą susidursime su ekonominiais sunkumais, ekonominėmis problemomis, – atsiminti, kad pinigų spausdinimas ekonominės gerovės nesukuria, jis sukuria tik iliuziją ir problemas nukelia į ateitį arba jos pasireiškia kita forma: vietoje ekonomikos susitraukimo tiesiog turime dviženklę infliaciją“, – sako LLRI ekspertas.
Pramonė bijo paralyžiaus konkurencingumo lenktynėse
Po naujausio ECB sprendimo Lietuvos pramonės atstovai teigia, kad jau pasiektas arba beveik pasiektas palūkanų didinimo pikas, o jo mažėjimo galima būtų preliminariai tikėtis kitų metų pavasarį.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad net ir pradėjus mažėti palūkanų normoms, jos iki kitų metų pabaigos nenukris žemiau 3 proc. ribos, tad „ropštis iš recesijos gniaužtų“ ir Lietuvos verslui, ir gyventojams kol kas bus labai sunku.
„Taigi, kokiomis sąlygomis turėsime gyventi visus ateinančius 12 mėnesių? Kol kas nėra skelbiami ES ekonomikos augimo II ketvirčio duomenys, tačiau preliminarūs skaičiavimai rodo, kad ES ekonomikos privatus sektorius susitraukė, ypač, kas blogiausia, traukėsi būtent pramonės dalis (Vokietijos pramonės pasitikėjimo indeksai pasiekė žemiausią per paskutinius 38 mėn. lygį).
Mažėja optimizmo ir paslaugų sektoriuje. Gerų ekonomikos žinių nėra ir daugelyje kitų ES ir euro zonos šalių“, – pranešime teigia V. Janulevičius.
„Todėl dabar kaip niekada reikalingi koordinuoti, efektyvūs valdžios žingsniai – įvairios priemonės (finansinės ir ne finansinės), kad mūsų verslas neliktų paralyžiuotas konkurencingumo lenktynėse.
Augančios palūkanos nėra vien paskolas turinčių gyventojų problema – Lietuvos verslas labai kenčia dėl riboto kapitalo pasiekiamumo“, – sako konfederacijos prezidentas.
Duomenų analitikos bendrovė „Scorify“ šią savaitę skelbė įmonių apžvalgą, kuri rodo, kad birželį įmonių rizika, pateikus finansines ataskaitas, pagėrėjo 1 proc. punktu, palyginti su metų pradžia. Darbuotojų skaičius vis dar auga, o antrą ketvirtį pradėtų bankrotų skaičius toks pat, kaip ir pernai.
Palyginti su metų pradžia visi sektoriai išlaikė savo rizikos lygį arba jį gerino.
„Pozityvios praėjusių metų įmonių finansų tendencijos – augusios apyvartos ir pelnai – pagerino įmonių riziką ir indikuoja jų pasiruošimą sudėtingesniam ekonominiam laikotarpiui“, – sako „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė.
Pasak jos, kelia nerimą nuo metų pradžios 14 proc. išaugęs įmonių, skolingų „Sodrai“, skaičius.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis, paklaustas, koks laukia pusmečio ar metų laikotarpis, teigia, kad situacija bus panaši į dabartinę.
Aišku, čia visuomet yra nežinomųjų, gali būti daug aštresni geopolitiniai konfliktai tarp Kinijos ir Vakarų valstybių, gali būti kitų šokų, kurie galėtų labai destabilizuoti lūkesčius, dar labiau prislopinti investicijas, gyventojų norą vartoti. Kol kas tai yra tiesiog stagnacija“, – sako ekonomistas.
Tiesa, kreditavimo padėtis yra sunkoka ir tai yra viena iš nemalonių aplinkybių. Anot jo, „tikrai negalime tikėtis ekonomikos atsigavimo antrą šių metų pusmetį“.
„Kiek įmonių ir gyventojų nori skolintis, kad investuotų į gamybos plėtrą, į naujas gamyklas ar į paslaugų centrus, ar į nekilnojamą turtą – šie rodikliai atrodo labai prastai“, – teigia ekspertas.
Jis taip pat mano, kad daugiausia problemų dabar yra pramonės sektoriuje, tačiau labai tikėtina, kad problemų matys ir paslaugų sritis.
„Tai bus svarbus veiksnys, kuris sustabdys Europos Centrinį Banką nuo tolesnių palūkanų normų kėlimo“, – teigia N. Mačiulis.
