Į Lietuvą Kolumbijoje gimusį ir užaugusį vyrą į atginė meilė. Prieš tai vyras septynerius metus gyveno saulėtame Madride, Ispanijoje.
„Kai tau 43 metai, supranti, kad turi sustoti ir kurtis vienoje vietoje. Kol kas iš Lietuvos išvykti neplanuoju“, – pasakoja Vilniumi susižavėjęs užsienietis.
J. A. Serna būtų puikus pavyzdys daug kuo besiskundžiantiems lietuviams. Saulėtus kraštus į Lietuvą iškeitęs vyras pasakoja, kuo jį sužavėjo Baltijos šalis ir kodėl jis Vilniuje jaučiasi kaip Milane.
„Apie tokią šalį kaip Lietuva išgirdau per Antaną Mockų (buvęs Bogotos meras – red.). Vis girdėdavau apie jo šaknis Lietuvoje, tačiau tada galvodavau, kad ši šalis labai toli, kalbama visiškai nežinoma kalba“, – pasakojo kolumbietis.
Kolumbijoje J. A. Serna gyveno iki 35 metų. Kirpėju dirbantis ir filosofijos diplomą turintis vyras suprato, kad gimtinėje jis pasiekė, kiek norėjo, ir jam reikia naujų iššūkių. Sulaukęs pakvietimo dirbti Madride, kolumbietis nedvejojo – sėdo į lėktuvą ir pirmą kartą ir pirmą kartą atsidūrė kitoje Atlanto pusėje.
„Ispanija mane sužavėjo tuo, kad čia kalba ta pati, atrodė nuostabi šalis. Kai tik atvykau į Madridą galvojau – o siaubas, kaip čia nuostabu. Jau kitą dieną pradėjau dirbti, o žmonės stebėjosi, kai sakiau, kad aš ką tik atvykau į šią šalį. Visiems atrodė, kad aš čia jau seniai gyvenu“, – savo pirmaisiais įspūdžiais Ispanijoje dalijosi kolumbietis.
Į Ispaniją atvykęs vyras teigė radęs atvirus, pozityvius žmones, tačiau atėjusi krizė viską labai greitai pakeitė: „Žmonės pasikeitė: pasidarė liūdni, negatyvūs. Kai palyginu su Lietuva, čia man atrodo rojus – žmonės šypsosi, visi skirtingi, pilni idėjų“.
Plaukų stilistu sostinėje esančiame grožio salone „Sfinksas“ dirbančiam kolumbiečiui diena iš dienos tenka bendrauti su lietuviais, o šie jam atrodo daug atviresni nei ispanai.
Kolumbijoje nuo galvų plovimo savo karjerą pradėjęs vyras, persikraustęs į Madridą turėjo pradėti viską iš naujo: „Pasijaučiau kaip iš naujo gimęs. Iš pradžių niekas tavimi nepasitiki, naujos pažintys“.
Jaučiasi kaip Milane
Atsikrausęs į Lietuvą J. A. Sernai buvo šiek tiek lengviau. Jis iškart susirado Kolumbijoje užaugusį Jurgį Didžiulį, kuris labai padėjo užsieniečiui pasijausti jaukiai Lietuvoje, suprasti vidaus kultūrą.
„Gal lietuviai iš išorės gali atrodyti liūdni, tamsūs žmonės, bet kai tik pradeda kalbėti, pamatai, kad jei spindi visomis spalvomis. Jei palyginčiau lietuvius su ispanais, lietuviai daug atviresni, rafinuoti. Vaikščiodamas Vilniaus gatvėmis jaučiuosi kaip Milane“, – pasakojo kolumbietis.
Pasak pašnekovo, ispanai nemėgsta išsiskirti, dažnai grožio salonuose prašo įprastinės, nieko neišsiskiriančios šukuosenos, tuo metu lietuviai mėgsta ir nori eksperimentuoti.
„Pastebėjau, kad čia jaunimas daug labiau rūpinasi plaukais, tačiau Ispanijoje pensininkai sau gali leisti daugiau grožio salonuose. Čia atrodo, kad pensininkai neturi pinigų plaukų priežiūrai, bet kitaip yra su jaunais žmonėmis, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas. - Madride daugiau dirbau mechaniškai, o čia kiekvienas klientas – skirtingas, nori save išreikšti“.
Susirasti darbą kolumbiečiui Vilniuje nebuvo sunku. Nors ispaniškai visą gyvenimą prakalbėjęs vyras atvyko į Lietuvą mokėdamas tik anglų kalbos pradžiamokslį, darbą jis gavo parodęs, ką moka daryti su plaukais.
„Susitikau su meistru, nelabai supratau, ką kalbėjo, bet jis sako – parodyk, ką moki. Parodžiau, jam tiko ir jau kitą dieną pradėjau dirbti“, – prisiminė J. A. Serna.
Dėl meilės į Lietuvą atvykęs kolumbietis tiki, kad Lietuvoje pasiliks ilgam: filosofijos diplomą turinti vyras netgi turi svajonių atidaryti plaukų akademiją sostinėje.
Paklaustas, ar nesusiduria sunkumais dėl kainų ir atlyginimų lygio Lietuvoje, kolumbietis atviravo: „Kai gyveni Madride, tau būtinai reikia 1-2 tūkst. eurų. Kai atvykau čia, šiek tiek bijojau. Turėjau šiek tiek santaupų, bet vėliau supranti išlaidų ir pajamų pusiausvyrą. Ispanijoje uždirbdavau 2 tūkst. eurų ir viską išleisdavau, čia uždirbu perpus mažiau, bet dar pavyksta susitaupyti. Ispanijoje turėjau dirbti nuo pirmadienio iki sekmadienio, čia daug geriau. Galiu kvėpuoti, rasti laiko sau“.
Pietų Amerikoje užaugusio vyro negąsdina ir lietingas Lietuvos oras. Vienintelis dalykas, ko J. A. Serna pasigenda iš gimtinės – šviežiai spaustos sultys.
„Žinoma, pasiilgstu ir šeimos, bet su dabartinėmis technologijomis galima tai išspręsti, – prisipažino vyras. – Kaip jautiesi, priklauso tik nuo tavęs. Kolumbijoje irgi yra žmonių, kurie skundžiasi, kad kažkas negerai, oras nepatinka. Bet man tiek Kolumbija nuostabi, tiek Ispanija, tiek Lietuva“.
Stebisi klientų norais
Savo filosofija plaukų stilistas dalijasi ir su į saloną užsukančiais klientais.
„Kartais ateina klientų suirzusių, liūdnų. Kartais nori tik pašnekėti. Sakau, atsipalaiduok, išplausiu galvą, padarysiu galvos masažą, uždėsime plaukams kaukę. Išsišnekame ir klientas sako, kad pasijaučia geriau. Kartais darbe jaučiuosi kaip psichologas“, – prisipažino pašnekovas.
A. J. Serna pasakojo, kad jį šiek tiek stebina lietuvių noras ekstremaliai keisti plaukų spalvą. Vyras stengiasi visada įspėti dėl kardinalaus plaukų spalvos pakeitimo.
„Ateina klientės, kurios nori turėti ilgus, blondinės plaukus. Bet reikėtų stengtis išlaikyti kuo natūralesnę spalvą. Tada ir plaukas švytės ir atrodys stipresnis. Kardinaliai pakeitus plaukų spalvą reikia turėti daug pinigų ir niekada labai ilgų plaukų neturėsi, nes vis reikės nusilpusius galus nukirpti. Tokioms klientėms sakau, kad turi pasirinkti – arba nori būti blondinės, arba turėti ilgus plaukus“, – kalbėjo kolumbietis.
Kitas kraštutinumas, stebinantis ilgus metus Ispanijoje dirbusį kirpėją, – visiškai juodi plaukai.
„Įspėju, kad jei nudažysiu visiškai juodai, spalvos nebus galima išimti iš plauko. Vis vien nori, nudažau, o po kurio laiko grįžta, nes nori vėl šviesintis“, – pridėjo J. A. Serna.
