Kojinių detektyvas
Tikru kojinių detektyvu Nijolė Morkūnienė vadina jai nutikusią istoriją.
„Kojinės nė vienos, o sąskaitos – net kelios“, – pyko moteris.
Ji dar kovo mėnesį sulaukė telefono skambučio. Mielu balsu kalbėjusi mergina pasiūlė įsigyti natūralaus pluošto kojinių iš bambuko. Konsultantė prisistatė siūlanti „EcoChoice“ kompanijos gaminius.
„Mane patikino, kad kojines atsiųs paštu ir įmes į pašto dėžutę. Buvo aiškinama, jog pašto išlaidos nekainuos, teks sumokėti tik už kojines“, – aiškino N.Morkūnienė.
Moteris prisipažino besigailinti netikėtai tapusi kojinių mėgėjų klubo nare.
„Paaiškėjo, kad šias kojines įmonė toliau siųs automatiškai, tačiau jei nenorėsiu, galėsiu jų atsisakyti paskambinusi“, – aiškino klaipėdietė.
Gavusi kojines, moteris sumokėjo po 11 litų už porą. Lygiai tokias pat kojines ji išvydo gegužę Klaipėdoje surengtoje parodoje.
„Tokios kojinės tiek pat kainuoja uostamiestyje. Tik nereikia 9 litų už pašto paslaugas mokėti. Todėl iš karto jiems paskambinau ir paaiškinau, kad daugiau man nieko nebesiųstų“, – pasakojo klaipėdietė.
Skambino kelis kartus
„Tačiau gegužę gavau laišką, jog esu skolinga už tris poras kojinių. Skambinu vėl šiai kompanijai ir aiškinu, kad kojinių negavau. Už ką reikalauja iš manęs pinigų? Be to, aš juk pranešiau, jog jų nebenoriu“– piktinosi N.Morkūnienė.
Po to moteris vėl gavo laišką, kad jai atsiųstos kojinės ir už jas reikia susimokėti.
„Vėl ta pati dainelė. Vieną kartą neva siunčia moteriškas, paskui – vyriškas kojines, ir vėl gaunu sąskaitas. Aš kantriai tuo pačiu numeriu operatorei aiškinau, kad nenoriu kojinių ir net negavau jų“, – tikino klaipėdietė.
Bandė nervų tvirtumą
N.Morkūnienė stebėjosi – rimta kompanija tokiais metodais tikrai nedirbtų.
„Klientas bent turėtų pasirašyti, kad siuntinį gavo. Paklausta, kaip kompanija įsitikina, ar kojinės pasiekė klientus, darbuotoja patikino, jog kojinės yra apdraustos ir esą tai man neturėtų rūpėti“, – tvirtino moteris.
N.Morkūnienė dar po kurio laiko susisiekusi su šia įmone išgirdo, kad jai bus atsiųstas paslaugos atsisakymo dokumentas, kurį jai reiks pasirašyti ir kompanijai atsiųsti atgal.
„Buvau tiek įpykusi, kad paklausiau, o pašto ženklą jie man įdės? Kodėl turiu mokėti už pašto išlaidas tokiems dokumentams?“ – nervinosi klaipėdietė.
Nori išieškoti tariamas skolas
Tačiau bambukinių kojinių epopėja, prasidėjusi kovą, tęsėsi iki pat lapkričio.
„To atsisakymo laiško negavau. Tačiau lapkritį sulaukiau grasinimo, kad už neapmokėtą sąskaitą man pradėti skaičiuoti delspinigiai ir mano byla bus perduota skolų išieškojimo bendrovei. Aš net nustėrau“, – pasakojo N.Morkūnienė.
Moteris dar kartą paskambino kompanijai.
„Buvo pareikšta, kad kojines galbūt pasiėmė mano namiškiai, man nežinant. Iš kur šie prekeiviai žino, turiu ar ne kokių nors namiškių? Apvagino ne tik mane, bet ir mano šeimą“, – niršo klaipėdietė.
Operatorė net buvo prasitarusi, kad tai ne tokia jau didelė suma ir esą dėl šventos ramybės moteriai geriau būtų sumokėti.
„Tai ką, čia yra naujas biznelis – reketuoti, grasinti ir taip pelną susikrauti?“ – kraupo moteris.
Paskutinis klaipėdietės pokalbis su „EcoChoise“ atstovais vyko lapkričio viduryje. Tačiau net ir po savaitės, kai šia istorija pradėjo domėtis „Klaipėdos“ žurnalistai, N.Morkūnienė vis dar buvo įtraukta į juoduosius skolininkų sąrašus.
„Man ištampė nervus. Apvagino. Grasino skolų išieškojimo bendrovėmis. Tai paslaugą gavau!“ – pyko klaipėdietė.
Nesiunčia, jei klientas nenori?
Pasiteiravus, ar pagrįsti klaipėdietės kaltinimai „EcoChoise“ įmonei, kompanijos atstovas Remigijus Dinda aiškino, kad iš tiesų įmonė žino ir registravo N.Morkūnienės skambučius ir net juos įsirašinėjo, tačiau sutarties vis tiek nenutraukė.
R.Dinda iš pradžių mėgino aiškinti, kad kol klientas negauna prekės, jis nėra už ją atsakingas.
„Apie tai, kad prekės buvo išsiųstos, klientas informuojamas laišku“, – aiškino R.Dinda.
Viešųjų ryšių specialistas iš pradžių patikino, kad kompanijos duomenų bazėje matyti, jog moteriai buvo išsiųstos dvi poros kojinių ir ji už jas sumokėjo.
„Yra informacija, kad klientė gegužės 27-ąją teiravosi, kodėl jai siunčiami laiškai su sąskaita, nors nieko negavo. Išsiuntėme laišką, kad ji parašytų atsisakymą, bet ji ir jo negavo“, – aiškino R.Dinda.
Tačiau po kurio laiko atstovas duomenų bazėje atrado, kad klaipėdietei kovo 29-ąją yra išsiųstos dar trys poros kojinių. Dar viena siunta iš Vilniaus į Klaipėdą esą iškeliavo balandžio 13-ąją.
„Balandžio 28 dieną išsiuntėme laišką. Matau, kad prekių siuntimas šiai klientei buvo sustabdytas. Ką reiškia, kodėl mes jai vis tiek siuntėme kojines? Nesiunčiame, jei žmogus praneša, kad nenori “, – pats savo teiginiams prieštaravo R.Dinda.
Klausinėja, kiek turi kojinių
Kompanijos atstovas pats pripažino, jog įmonei buvo žinoma, kad klientė su ja nenori turėti reikalų, tačiau vėliau R.Dinda ėmė aiškinti, jog įmonė teisėtai reikalavo pinigų už nežinia kur prapuolusias kojines, nors klientas esą už jas ir nėra atsakingas.
„Antra siunta negauta? Tokiais atvejais mes paklausiame, o kiekgi klientas turi kojinių? Galima sužinoti, kad jis gavo ne vieną, o tris poras kojinių. Tai reiškia, jog žmogus tiesiog nenori mokėti“, – tikino R.Dinda.
Jau po minutės vyriškis aiškino, kad pagal Civilinį kodeksą žmogus nėra atsakingas už siuntas, kurių negavo. Kompanijos atstovas leido suprasti, jog dauguma klientų esą išsisukinėja ir nenori susimokėti.
Tačiau pokalbio pabaigoje R.Dinda vis dėlto prasitarė, jog klientei neturėjo būti siunčiami grasinantys laiškai, kad jos įsiskolinimu užsiims antstoliai. Kompanijos darbuotojas galų gale pareiškė išbraukęs moterį iš skolininkų sąrašų.
Komentarai
Aivaras Velutis, Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras
Civilinis kodeksas numato, kad sandoriai laikomi sudaryti nuo to momento, kai išreikšta šalių valia. Sandoriai dažniausiai sudaromi raštu, tačiau daug jų sudaroma ir žodžiu. Klausimas, ar moteris pasirašė kokią nors sutartį? Reikia išsiaiškinti, kokia ji. Joje turi būti apibrėžta, koks numatytas atsiskaitymas už prekę. Gal numatyta, kad iš pradžių pinigai, o po to kojinės? Tačiau jei nustatyta, kad pirmiausia atsiunčiamos kojinės, o už jas sumokama vėliau, negavus prekės, prievolė už ją mokėti panaikinama. Paprastai sandoris nutraukiamas tokiu pačiu būdu, kaip jis buvo sudarytas. Jei kompanija jau įsirašinėjo klientės pokalbius ir žinojo, kad ji aiškiai išreiškė savo valią sandorį nutraukti, ją turėjo ir gerbti. Dažnai telefoninės prekybos sutartys turi nesąžiningų sąlygų, o klientui panorus sutartį nutraukti, neretai atsiranda apsunkinančios prievolės tai padaryti. O tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad prekybininkai dažnai kelia nesąžiningas sąlygas.
Milda Deimantė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informuoja, kad prekės vartotojams turėtų būti tiekiamos tik esant aiškiai išreikštam vartotojo prašymui ar informacija paremtam sutikimui gauti nuolatines prekių siuntas, o ne vienkartinį siuntinį. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatyta, jog nesąžininga komercine veikla laikomas reikalavimas sumokėti už komercinės veiklos subjekto pateiktus produktus arba reikalavimas tokius produktus grąžinti ar saugoti, kai vartotojas jų neužsakė. Atsižvelgiant į tai, vartotojai neturėtų skubėti apmokėti sąskaitų už siuntas, kurių jie neužsakė, taip pat sąskaitų, kurių pagrįstumo jas pateikusi bendrovė nėra įrodžiusi. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pirmiausia siūlo vartotojams kreiptis į bendrovę ir bandyti išspręsti kilusį ginčą taikiu būdu, o nepavykus išsiaiškinti su bendrove, kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
