„Mes patys nesielgiame su bankais taip, kaip elgiamės turguje su braškėmis. Jeigu mes perkame braškes, mes pardavėjui pasakysime, kad jo kaimynas pigiau parduoda arba jo gražesnės, tačiau į banką atėję mes sau to neleidžiame, esame per drovūs, neleidžiame atsipalaiduoti ir bendrauti su banku taip, kaip su bet kokiu kitu paslaugų teikėju“, - laidoje „Ryto espresso“ sakė R. Paukštė.
Antra priežastis, kodėl paskolos žmonės kreipiasi tik į vieną finansinę įstaigą, anot jo, yra ta, kad patys bankai savo klientus nori pririšti ir neleisti jiems rinktis.
„Visai neseniai bankai net neskelbdavo savo sutarčių viešai, sutartį galėdavome pamatyti tik praėję labai ilgą kelią, o praėjęs labai ilgą kelią ir sugaišęs daug laiko, nebeturi laiko kitam bankui, nebegali pasirinkti. Šiuo metu situacija yra geresnė – bankų sutartys yra viešos ir skelbiamos“, - kalbėjo R. Paukštė.
Jis pastebi, kad lietuvių konservatyvus skolinimasis kartais ir pakiša koją, tačiau nurodo, kad taisyklė „jei gali nesiskolinti – nesiskolink“ išliks tol, kol bankai nepradės savo klientų vertinti maloniai ir švelniai – taip, kaip kitų paslaugų pardavėjai.
Pagal statistiką, Lietuvos būsto paskolų portfelių ir metinių namų ūkio pajamų santykis yra maždaug 28 proc., Latvijoje – 35 proc. Estijoje – 69 proc., euro zonoje – 71 proc.
Visą laidos „Ryto espresso“ įrašą klausykite čia.
