Interviu „Delfi“ G. Skaistė taip pat atsakė į klausimą, ar laukti krizės.
„Tikrai gali būti ketvirčių, kai ekonomika atrodys lėčiau“, – sutiko ji.
Pašnekovė papasakojo, kokiomis nuotaikomis gyvena su nesibaigiančiomis krizėmis susidurianti Vyriausybė, ir priminė, kad visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio idėja dar nemirusi.
„Laiko diskutuoti dar tikrai bus“, – sakė ministrė ir pridūrė, kad Seimą pasiekti galėtų ir daugiau „mokesčių pakeitimų krepšelio“ turinio. Tiesa, tam reikia platesnio koalicijos partnerių palaikymo.
– Praėjusią savaitę Seimui pateikėte antrą Jūsų vadovaujamos ministerijos parengtą biudžeto projektą. Kurio ruošimas buvo sudėtingesnis – rengto pernai, vyraujant pandemijai, ar dabartinio, vykstant karui?
– Sakyčiau, kad neapibrėžtumas yra didesnis dabartiniu laikotarpiu. Kadangi ankstesnis biudžetas buvo rengiamas pandemijai jau įsibėgėjus, buvo šiek tiek patirties. O karinė situacija, energetikos kainos daugiau iššūkių kelia dabar. Ir ekonominė situacija sudėtingesnė negu praėjusiais metais.
– Jums labai svarbu, kad būtų galima tiksliai prognozuoti, kas laukia kitais metais?
– Norint suplanuoti, kiek reikės energetikos kainų kompensacijų, teko sulaukti pastarojo meto, kada ateinančių metų tendencijos pradėjo ryškėti aiškiau. Tai padeda tiksliau suplanuoti biudžeto poreikius ir pajamas. Matome, kad ekonominė situacija tampa įtemptesnė, bendra situacija Europos Sąjungoje sudėtingesnė, ekonomika lėtėja, – tai turės poveikį Lietuvai. Manome, kad tai atspindės ir mūsų biudžeto pajamos. Taigi tikslus planavimas reikalauja šiek tiek laiko.
– Pastarosiomis dienomis matome, kad energetikos kainos mažėja – tiek dujų, tiek elektros. Pavyzdžiui, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba anksčiau prognozavo 64 centų už kilovatvalandę kainą kitais metais, dabar numatoma vos ne dvigubai mažiau, 33 centai. Tai geros naujienos Jums?
– Natūralu, kad jeigu poreikiai bus mažesni, tai ir biudžeto deficitas galų gale bus mažesnis. Tačiau planuojant tendencijos fiksuojamos pagal sandorius, kurie buvo sudaryti ankstesniais laikotarpiais. Todėl, tikėtina, kad jeigu kainos ir keisis, tai ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.
– Kaip Jūs pati ir visa Vyriausybė šiuo metu (jei galima taip paklausti) jaučiatės? Krizės eina viena paskui kitą – ar nesate pervargę?
– Turbūt pripranti ir prie sudėtingų situacijų. Pradėjome darbą pandemijos laikotarpiu, vėliau buvo nelegaliai atgabentų migrantų ataka prie sienos, sudėtingos sankcijų taikymo situacijos. Karas Ukrainoje, akivaizdu, daro poveikį, energetikos sektoriuje matome Rusijos įtaką ir rankas. Tiesiog pripranti prie tų nuolatinių pokyčių, prie to, kad reikia biudžetus adaptuoti ne tik prie reformų įgyvendinimo, bet ir prie sudėtingų situacijų. Sakyčiau, esame pripratę.
– Ar prieš tapdama finansų ministre galvojote, kad gali laukti tiek darbo?
– Tikrai neplanavau, kad bus šitiek sudėtingų situacijų. Noras buvo labiau koncentruotis į reformas ir reikalingus įgyvendinti sprendimus, reformų finansavimą. Bet akivaizdu, kad situacija tokia, jog nereaguoti negali, ir tam tikrus sprendimus reikia adaptuoti prie jos. Pokyčių darbotvarkėje tikrai buvo.
– Pamenu nusiteikimą – „laukiame, kol pasibaigs pandemija, ir tada galėsime imtis reformų“. Bet vietoje pandemijos dabar turime vykstantį karą.
– Akivaizdu, kad daugeliu atvejų laukti nebėra ko. Tos reformos, kurios galėjo būti įgyvendinamos ir tokioje situacijoje, tikrai važiuoja. Vyksta tiek sveikatos apsaugos, tiek švietimo reformos. Taip pat ir energetinė transformacija – ne tik vyksta, bet ir yra paspartinta. Daugelis su reformomis susijusių darbų važiuoja. Galbūt yra tam tikrų sprendimų, nuo kurių galima susilaikyti ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu. Dalis sprendimų atidėta.
– Pateikusi biudžetą Seimui išvykote į Vašingtoną, kur vyko Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko susitikimai. Gal galite papasakoti, kokios nuotaikos ten vyrauja? Ar laukia krizė?
– Esminė tema yra Ukraina. Karas Ukrainoje ir kaip padėti Ukrainai dabartinėje kovoje. Visi supranta, kad jeigu Ukraina negalės atsilaikyti šioje situacijoje, poveikis tikrai bus daug didesnis negu formuojant tam tikrus pagalbos paketus, padedant tiek karine technika, tiek finansinėmis priemonėmis.
Kartu aptariamas energetikos sektorius, infliacija. Infliacijos rodikliai visame pasaulyje yra nustebinę daugelį ekonomistų, mat ji pasirodė kaip reiškinys, kuris yra ilgesnio laikotarpio, negu buvo galima prognozuoti pačioje pradžioje. Akivaizdu, kad ir centriniai bankai reaguoja. Be to, kalbama, kad valstybių valdoma fiskalinė politika turėtų bendradarbiauti su centrinių bankų monetarine politika, o šiuo metu, sakyčiau, pinigų politika formuojama griežtesnė negu vyriausybių.
Pokalbis buvo apie tai, kad žmonėms dėl infliacijos padedančios priemonės turėtų būti laikinos ir kiek įmanoma taiklesnės.
– Ar mums laukti krizės?
– Matomas ekonomikos lėtėjimas, yra atlikta įvairių prognozių skirtingoms šalims. Sakyčiau, kad Lietuvai tiek tarptautinės institucijos, tiek ir Lietuvos bankas, Finansų ministerija prognozuoja vidutinį metinį augimą.
Tikrai gali būti ketvirčių, kai ekonomika atrodys lėtesnė. Tačiau centrinis scenarijus toks, kad Lietuva išliks augimo kelyje. Matome, kad kai kurioms ES valstybėms prognozuojamas augimas, bet yra ir tokių (ta pati Vokietija), kurioms prognozės atsargesnės.
– Grįžkime prie biudžeto. Žinoma, sulaukiate labai daug prašymų tiek iš ministerijų, tiek iš biudžetinių įstaigų, savivaldybių. Ar sunku pasakyti „ne“?
– Ne tiek „ne“ ar „taip“. Planas yra sudėlioti prioritetus tokia tvarka, kad, kiek biudžeto galimybės leidžia, tiek tie prioritetai būtų atliepti. Lūkesčių visada būdavo ir visada bus daugiau, negu biudžete yra galimybių. Tą reikia suprasti.
Tačiau pirmiausia reikia susidėlioti prioritetus. Šių metų biudžeto prioritetas – sušvelninti energetikos kainų poveikį, didinti žmonių pajamas, kad būtų galima išsaugoti perkamąją galią, taip pat – energetinė transformacija ir saugumas. Manau, šie prioritetai biudžete yra atliepti.
– Vis tiek yra ministerijų ar net atskirų politikų, kurie net ir išgirdę „ne“ nesusitaiko su tuo. Pavyzdžiui, šiuo metu viešojoje erdvėje diskutuojama dėl PVM lengvatos maitinimo, kultūros, poilsio, sporto ir atlikėjų paslaugoms. Kaip buvo apsistota prie Vyriausybės pozicijos palikti ją pusei metų?
– Tai kompromisinis sprendimas. Aš manau, kad tiek šis sektorius, tiek visi kiti sektoriai nuo energetinės krizės nukentėję vienodai. Taigi turėtų būti taikomos horizontalios priemonės. Jos pasiūlytos verslo pakete: elektros kainų kompensavimas, mokesčių atidėjimai, lengvatinės paskolos.
Tačiau buvo išsakoma argumentų, kad šis sektorius visgi turi prisitaikyti tiek prie padidėjusios minimalios mėnesinės algos, tiek prie išaugusių energetikos kainų. Galbūt šis laikotarpis, kuomet yra šildymo sezono vidurys, nėra pats tinkamiausias metas pereiti prie normalaus tarifo.
Dėl to buvo pasiūlytas kompromisinis sprendimas – kai sezonas įsibėgėja, daugiau žmonių lanko kavines, renginius, o šildymo sezonas jau pasibaigęs, pabaigti taikyti lengvatą būtų paprasčiau.
– Taigi sprendimas buvo priimamas per teisingumo prizmę? Tai buvo kriterijus, o ne kiek galite tam skirti pinigų?
– Pati lengvata atsirado kaip parama verslui. Ji susijusi su situacija, kai pandemijos metu kavinės buvo uždarytos. Vyriausybės pagalbos priemonė pasiūlyta kaip lengvata, kad verslas galėtų užsidirbti ir sugrąžinti skolas per lengvatos taikymo laikotarpį.
Šiuo metu jokie ribojimai sektoriui nėra taikomi. Manau, kad paramos priemonė turėjo pasibaigti tuomet, kai pasibaigė pandemija. Tuo metu šioje situacijoje buvo bandoma rasti sprendimą, kuris tenkintų didesnę dalį Vyriausybės narių. Tai kolegialus sprendimas.
– Matyt, tai puikus įrodymas, kad labai sunku panaikinti mokestines lengvatas.
– Absoliučiai taip, nes žmonės pripranta prie esamos situacijos.
– Pats rašiau apie kai kurių ministerijų pinigų prašymą skrydžiams skatinti. Gal vis dėlto pavyktų rasti apie 6 mln. eurų, kad sulauktumėte tvirtesnio viso biudžeto palaikymo Seime?
– Pirmiausia, reikia suprasti, kad ministerijos gauna savo maksimalius asignavimų limitus ir prioritetus susidėlioja pačios. Tik tuomet prasideda diskusijos dėl tam tikrų konkrečių sprendinių. Jeigu ministerijos į savo prioritetinius klausimus nerado noro įsirašyti, tarkim, skrydžių skatinimo tuo metu, kai buvo formuojama biudžeto didžioji dalis, tai yra jų pačių apsisprendimas.
– Ministerija vis dar gali pati pasitikslinti, kaip nori išleisti jai paskirtą biudžetą?
– Ministerijos pačios nusistato prioritetus, turėdamos savo asignavimų ribas. Jeigu matytų, kad tam tikras prioritetas svarbesnis už kitus, tikrai tą sprendimą gali padaryti. Šiuo metu biudžetą esame pateikę Seimui.
Mano lūkestis – jeigu yra siūloma kitokių priemonių, kurių nėra biudžete, kad jos būtų vietoje ko nors, kas jau yra, – tam, kad būtų galima išlaikyti tą patį biudžeto deficitą, kuris yra šiandien.
– Gal dar galėtumėte plačiau papasakoti apie situaciją su geležinkeliais? Dabar biudžete yra numatyta galimybė skolintis – ką tai reiškia? Tikitės, kad pati įmonė kažkaip sugebės susitvarkyti su iššūkiais užsivėrus Rytų rinkoms?
– Tai pirmiausia yra europinio projekto kofinansavimas. Geležinkeliai įgyvendina elektrifikavimo projektą, jiems reikalingas kofinansavimas jam įgyvendinti. Tikimės, kad įmonė galės pasiskolinti šiam projektui kofinansuoti. Matysime, jei tokių galimybių nėra, ieškosime kitokių sprendimų, kad valstybė galėtų padėti. Tai įgyvendinimo klausimas.
– Gal dar buvo pasiūlymų, kurių reikėjo atsisakyti?
– Jų visada yra, ir už labai daug milijardų. Daugelio dalykų įgyvendinti tiesiog neįmanoma, nes biudžetas neauga kartais. Dažniausiai auga nuo 5 iki 10 proc. Geresniais laikais daugiau, prastesniais laikais mažiau. Taigi visų ambicingų projektų įgyvendinti neįmanoma.
– Kaip buvo apsispręsta dėl pagalbos verslui? Iš pradžių Vyriausybės pozicija – „neaišku, ar mes jums padėsime“. Ar sprendimas padėti buvo priimtas po to, kai panašus į dabar siūlomą paramos modelis priimtas Latvijoje?
– Tame pakete yra ne tik elektros kainų kompensavimas. Yra ir lengvatinių paskolų dalis, kuri pristatyta ir suderinta su Europos Komisija buvo gerokai seniau. Verslas jau gali pretenduoti į lengvatines paskolas.
Viešumoje matėme diskusijų dėl mokestinių atidėjimų. Buvo identifikuota, kad priemonė rengiama. Tas verslas, kuris imlus energetikai (kaštai – bent 10 proc. energetikos), galės naudotis.
Kalbant apie kompensacijas, iki tol diskusijose buvo sakyta, kad tokios pačios kompensacijos, kurios taikomos gyventojams, negali būti taikomos verslui, nes tai būtų pernelyg didelė našta biudžetui. Šios nuomonės neatsižadu: tai būtų labai brangu – verslas sunaudoja apie 70 proc. elektros energijos.
Tačiau suprantame, kad kitoms šalims taikant priemones, kompensuojant dalį kainos mūsų konkurencingumas nukenčia. Man tai vienas esminių rodiklių, nes verslas konkuruoja tarpusavyje. Jei šalia esančios šalies įmonės turės geresnes sąlygas vien dėlto, kad valstybė taiko tam tikras priemones, o mes ne, tai yra konkurencingumo pažeidimas.
Taigi reaguojame į tai, kas dedasi aplink. Labai norėtųsi, kad ne tik šalys narės būtų paliktos reaguoti galvojant apie papildomas priemones ir leidžiant dideles biudžeto lėšas, bet ir Europos Komisija koordinuotų pagalbą verslui; šiuo metu to tikrai labai pasigendu.
– Latviškas modelis turi privalumų dėl to, kad ne tik padeda verslui, bet ir skatina jį vartoti mažiau, nes kompensuoja tik pusę kainos skirtumo. Ar nusižiūrėtoje būtent nuo Latvijos?
– Taip, tikrai reaguojame į tai, ką daro kaimynai, nes tai veikia ir mūsų įmonių konkurencingumo lygį. Priemonės buvo derintos atsižvelgiant į tai, ką daro kitos šalys.
– Iš socialdemokratų yra pasiūlymas pusę verslui numatytos sumos verčiau skirti gyventojų pajamoms per NPD didinti. Ar tai geras pasiūlymas?
– Asmeniškai labai norėčiau biudžete atskirti priemones, kurios yra vienkartinės, tai kainų kompensavimas reaguojant į energetikos krizę. Tai lėšos, kurios reikalingos šiais metais. Bet tikėtina, kad jos nebebus reikalingos kitais metais, nes situacija stabilizuosis.
Tokios tęstinės išlaidos, kaip NPD didinimas ar darbo užmokesčio didinimas, reiškia tęstinius įsipareigojimus daugeliui metų į priekį. Taigi, ką darėme formuodami šių metų biudžetą, – stengėmės „tilpti“ į 2,5 proc. deficitą su tomis priemonėmis, kurios yra tęstinės, ilgalaikės. Toks buvo planas dar prieš energetikos kainų kompensavimo planą.
Visa kita, kas virš 2,5 proc., t. y. 2,4 proc. deficito, yra būtent trumpalaikės priemonės. Tai pagalba Ukrainos karo pabėgėliams, energetikos kainų kompensavimas, trumpalaikiai sprendiniai. Keisti trumpalaikius sprendinius į ilgalaikius įsipareigojimus, man atrodo, būtų neteisinga.
– Lietuvos skolos ir BVP santykis pastaruoju metu mažėjo. Nuo aukščiausio lygio 2020 metų pabaigoje (50 proc.) iki maždaug 37 proc. šių metų viduryje. Kodėl taip pabrėžiate šį klausimą biudžeto teikimo metu? Taip, suprantu, kad kitais metais bus skolinamasi, skola vėl augs, kaip nurodoma, iki 43 proc. BVP, tačiau juk tai nėra dramatiškai blogai?
– Pats skolos lygis nėra išskirtinis. Pandemijos metu buvusi Vyriausybė skolos lygį padidino per 12 proc. punktų. Tai gerokai ženkliau nei dabar. Bet situacijos iš esmės skiriasi, nes skolinimasis rinkose kainuoja nebe tiek pat kaip pandemijos laikotarpiu.
Tuo laikotarpiu buvo taikomos ir neigiamos palūkanos arba „nulis kablelis kažkiek“, o šiuo metu matome, kad kaimyninės šalys skolinasi su daugiau nei 4 proc. palūkanomis. Taigi nebėra taip, kad skolinimasis nebekainuoja. Kadangi mes skolinamės ne tik dabartinėms išlaidoms padengti, bet ir refinansuojame senas skolas, tikėtina, kad mūsų skolos „aptarnavimo“ lygis augs, brangs.
Nesinorėtų, kad didelę dalį biudžeto atiduotume finansų tarpininkams vien dėl to, kad kažkam labai norėjosi šiuo metu paišlaidauti. Rinkos tikrai reaguoja į šalių deficito lygį.
– Galbūt galėtumėte paaiškinti, kaip jos reaguoja? Ar investuotojas, žiūrėdamas pasiūlymą ir pamatęs, kad šalies biudžeto deficitas didesnis negu 5 proc., nusprendžia, jog čia rizika didesnė?
– Reaguoja ne tik patys finansų tarpininkai, bet ir reitingų agentūros, su kuriomis kalbamės. Artėja reitingų peržiūra. Šiuo metu Lietuva turi labai gerus kredito reitingus ir jeigu elgsimės neatsakingai, peržiūra galima į neigiamą pusę.
Pastaruoju metu buvo panašių pavyzdžių ES, kai reitingų agentūros šalių skolinimosi reitingus įvertino į neigiamą pusę. Sakyčiau, kad reaguoja ne į tai, ar yra 5 proc., ar šiek tiek daugiau, bet reaguoja į tai, ar elgiesi skirtingai nuo to, kaip elgiasi visi kiti ES.
Šiuo metu matome, kad biudžeto deficitų diapazonas yra maždaug tarp 3 ir 5 proc. Taigi išsiskyrimas iš bendro konteksto visada implikuoja, atrodai šiek tiek neatsakingas.
– Galbūt tai ir filosofinis klausimas, bet gal kiek nejauku, kai esi taip priklausomas nuo niekieno nerinktų reitingų agentūrų, kurios nusprendžia, kokia tavo reputacija. Ar tikrai svarbu atsižvelgti į jų nuomonę? Ar tiesiog tokioje sistemoje gyvename?
– Natūralu, kad reitingų agentūros nustato reitingus ne tiesiog vadovaudamosi, koks šiandien oras, o pagal tuos rodiklius, kuriuos sugeneruoja mūsų politika ir ekonomika.
Jie vertina objektyvius faktus ir tendencijas, atsižvelgdami į mūsų pačių sprendimus. Manau, jų vertinimas dažniausiai būna gana objektyvus.
– Kai kurie ekspertai sako, kad aukšta infliacija turi ir teigiamų pusių – biudžetas gauna viršplaninių pajamų, nominaliai sparčiau mažėja tas pats skolos ir BVP santykis. Sutinkate su tokiais pastebėjimais?
– Visose situacijose galima įžvelgti teigiamų pusių, tačiau bendrai vertinant infliacijos lygis sukelia gana didelį ekonomikos neapibrėžtumą, turbūt ir socialinių neramumų. Taigi tokio infliacijos lygio, koks yra šiandien, norėtųsi išvengti. Darome viską, kad infliacijos pasekmės žmonėms būtų sušvelnintos.
– Dabar Seime laukia vadinamasis „pageidavimų koncertas“. Ar ruošiatės tam? Kaip jis Jums patinka?
– Sakyčiau, kad jis tapo įprastas. Daugelį metų praktika būdavo panaši, – Seimo nariai jaučia pareigą pateikti pasiūlymus net ir žinodami, kad lėšų biudžete tam nebus. Eilutė, iš kurios siūloma finansuoti, dažnai būna labiau teorinė nei praktiškai įgyvendinama.
Praktikoje matome atvejų, kai Seimo nariai užregistruoja pasiūlymus skirti lėšų jų apygardoje esantiems objektams ir netgi patys dėl tų pasiūlymų nebalsuoja, nes supranta, kad tokių galimybių biudžete tiesiog nėra. Bet galbūt jaučia moralinį įsipareigojimą atkreipti dėmesį.
Nemanau, kad didelių pokyčių biudžete verta tikėtis vien dėl to, kad jo deficitas nemažas. Bet kokie pasikeitimai turėtų būti susiję su mažinamomis kitomis biudžeto eilutėmis.
– Žiniasklaidoje buvo žinių, kad uždraudėte savo pačios frakcijai teikti pasiūlymus biudžetui. Ar čia viskas teisingai buvo suprasta?
– Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumas jau ne pirmą kartą yra panašius sprendimus priėmęs. Tiesiog biudžetas, kurį teikia Vyriausybė, turėtų būti palaikomas toks, koks yra. Bet kokie pakeitimai turėtų būti suderinti su Vyriausybe. Man atrodo, tai suteikia šiek tiek tvarkos priimant sprendimus.
– Vis dėlto vienas pasiūlymas dėl PVM iš keturių frakcijos narių pateiktas. Ar čia buvo pasipriešinimas? Kaip jį vertinate?
– Sakyčiau, kad iki biudžeto priėmimo dar yra laiko diskutuoti. Svarbiausia, koks bus balsavimas paskutiniu etapu, kai biudžetas priimamas. Diskusijų gali būti įvairių. Ko aš tikėčiausi šiame etape? Dalykinės diskusijos turėtų būti susijusios ne tik su pasiūlymu, bet ir tuo, kas numatyta Seimo statute. Jei Seimo nariai siūlo tam tikrų papildomų išlaidų, mažesnių biudžeto pajamų, turėtų nurodyti, iš kokios biudžeto eilutės tai finansuojama.
– Seimui teikdama biudžetą minėjote, kad dar šiais metais ketinate pateikti ir savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo paketą. Ar teisingai suprantu, kad iš esmės tai reiškia visuotinį NT mokestį (kada nors ateityje)?
– Savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimo pakete yra numatytas fiskalinės sutarties konstitucinio įstatymo pakeitimas, kuris leistų savivaldai daugiau skolintis jau nuo ateinančių metų kofinansuojant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus. Savivalda šio sprendimo labai laukia.
Tačiau papildomas skolinimasis turėtų būti susijęs ir su tam tikromis tvariomis savivaldybių biudžetų pajamomis. Taigi tos diskusijos dėl nekilnojamojo turto mokesčio modelio pakeitimo, manau, į Seimą tikrai turės grįžti. Yra siūlymų, kad šis sprendimas įsigaliotų galėtų šiek tiek vėliau, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas nusprendęs, jog trumpojo laikotarpio mokestiniai pakeitimai nėra galimi, kad reikia numatyti pakankamą terminą iki įsigaliojimo. Laiko diskutuoti dar tikrai bus.
– O apie kitas mokestinių lengvatų naikinimo darbo grupės temas jau galima pamiršti ar jos dar grįš? Pavyzdžiui, „gyvulių ūkio“ panaikinimas, automobilių taršos mokestis? Ar tiesiog neturite dabar laiko apie tai galvoti?
– Automobilių taršos mokestis Seime jau buvo. Seimo nariai jo nepalaikė, todėl kaip nors specifiškai šiuo klausimu sprendimų teikti neplanuojame.
Kitos temos, kurios buvo nagrinėtos mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupėje, turbūt galėtų pasiekti Seimą. Šiuo metu esame suformavę tam tikrą pasiūlymų ir pakeitimų krepšelį. Esame jį pateikę politiniams partneriams diskutuoti.
Jei tas krepšelis sulauktų platesnio palaikymo, turbūt būtų galima kalbėti apie tai, kad Seime jį pristatysime.
– Dėl automobilių taršos mokesčio yra ir tam tikrų ES reikalavimų spręsti problemą. Ar nekils Lietuvai dėl to kokių nors iššūkių ateityje?
– Mes „Naujos kartos Lietuvos“ plane, kad gautume subsidinę dalį, esame įsipareigoję pasiekti tam tikrų rodiklių. Vienas jų – vadinamųjų „žaliųjų“ mokesčių pateikimas ir priėmimas. Noriu atkreipti dėmesį, kad ne tik automobilių mokestis atitinka šį kriterijų.
Kalbant apie pateiktus įstatymus, kurie jau perėję pateikimo stadiją, yra Akcizų įstatymo pakeitimas. Dabar Seimo rankose yra šis įstatymas. Jei jis būtų priimtas, užtektų tų sprendinių, kurie jame numatyti.
– Prognozuojama, kad dėl taikomų lengvatų biudžeto netekimai kitais metais sudarys 2,8 mlrd. eurų. Panaikinus visas tas lengvatas biudžetas būtų beveik subalansuotas.
– Didžioji šios lengvatos dalis yra NPD. Dėl to bent jau gyventojų pajamų apmokestinimo sistema yra teisingesnė. Taip daugiau pajamų lieka mažus atlyginimus gaunantiems žmonėms. Man atrodo, kad tai teisinga, ir šios lengvatos naikinti tikrai nematau prasmės.
Kaip tik matome erdvės jai plėsti. Vienas pasiūlymų, einančių kartu su biudžetu, yra šios lengvatos plėtra.
