Su netikėtu iššūkiu susidūrę verslininkai pirmadienį iš Vyriausybės išgirdo pažadą, kad šalies gyventojams ir verslui sušvelninti koronaviruso pandemijos krizės sukeltus padarinius bus skirtas 5 milijardų eurų vertės ekonomikos skatinimo paketas, tad kol kas tiek Vyriausybė, tiek verslo atstovai nepanikuoja. Tačiau panikos ženklų – yra.
Prekiauja tik maisto produktais
Ir nors šiuo metu Lietuvoje yra paskelbtas karantinas, kurio rekomenduojama laikytis keletą savaičių, gyventojai vis dar plūsta į parduotuves ir prekybvietes apsirūpinti maistu ir buities priemonėmis.
Savaitgalį pirkėjų antplūdžio sulaukė UAB Naujasis turgus, kuris karantino metu sutrumpino savo darbo laiką keliomis valandomis. Tačiau bendrovės direktorius Viačeslavas Karmanovas pripažįsta, kad esama situacija tenkina ne visus prekeivius.
„Dabar mums leidžiama prekiauti tik maisto produktais.
Šeštadienį ypač daug pirko. Prieš Kalėdas paskutinį kartą tokį pirkimą mačiau. Daug bulvių perka žmonės, taip pat vištienos ir kiaulienos.
Senajame turguje pirkėjų kur kas mažiau. Čia taip pat yra ir mėsos, ir daržovių. Lauke kelios mašinos prekiauja bulvėmis, stovi žmonių eilė.
Yra daug skundų iš tų, kurie negali prekiauti pagal Vyriausybės priimtą nutarimą. Kalbėjome su jais, teks kelias savaites palaukti. Po to matysime, bus pratęstas karantinas ar ne. Be abejo, tų žmonių labai gaila, nes kito pajamų šaltinio jie neturi“, – apgailestavo UAB Naujojo turgaus direktorius V. Karmanovas, laikinai einantis direktoriaus pareigas UAB Senajame turguje.
Pasak jo, dalis Naujojo turgaus darbuotojų šiuo metu dirba nuotoliniu būdu, kiti, laikydamiesi saugumo priemonių, prižiūri tvarką pačiame turguje.
„Turguje dirba tik tie, kurie užtikrina maisto tikrinimo kokybę. Darbuotojai visi turi savo dezinfekcijos priemones, dirba su pirštinėmis. Stengiamės palaikyti ir švarą, ir tvarką“, – tikino V. Karmanovas.
Parodys laikas
Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos viceprezidento Aro Mileškos teigimu, nežinomybės, kaip darbdaviams elgtis pastaruoju metu, netrūksta. Jo manymu, daugiau konkretumo turėtų paaiškėti po savaitės.
„Kol kas nėra viskas aišku. Kol kas tik spėliojama, kas bus, kas mūsų laukia. Nenorėčiau spekuliuoti, reikėtų bent savaitės palaukti, kaip priemonės veikia. Viena yra deklaruoti, o kita – realiai pajausti efektyvumą. Nenorėčiau prognozuoti nei geresnio, nei blogesnio atvejo“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Mileška.
Jis pasidžiaugė tuo, kad Lietuva, skirtingai nei kai kurios Vakarų Europos valstybės, į situaciją sureagavo rimtai ir nieko nelaukusi paskelbė karantiną.
„Čia žmonės sąmoningesni ir į situaciją kreipia daugiau dėmesio, bent taip atrodo. Tai leidžia tikėtis, kad situacija neužsitęs ir verslui nereikės stipriai nuo to nukentėti. Verslas dar nesureagavo, ne kiekvienas įsigilino į situaciją ir žino scenarijų. Viską parodys laikas“, – vylėsi A. Mileška.
Ir iš tiesų su „Vakarų ekspresu“ susisiekę tautiečiai Londone teigė, kad vietos gyventojai nepanikuoja net ir dėl užfiksuotų koronaviruso atvejų Anglijos sostinėje – kai kurie linksmai laiką leidžia baruose. Lietuvoje tokia veikla – uždrausta.
Ragina įmones nepiktnaudžiauti
Šalyje paskelbus karantiną, į situaciją sureagavo ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Štai rūmai Klaipėdoje kasdien sulaukia vis daugiau verslo įmonių informacijos apie patiriamus sunkumus ir nuostolius. Kai kurie suplanuoti renginiai – parodos ar koncertai – buvo atšaukti. Dėl grėsmės įmonės negauna užsakymų ir rezervacijų ateinantiems mėnesiams.
Dėl šios priežasties Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai kreipėsi į vietos savivaldybes stabdyti ar atidėti iš verslo renkamus nekilnojamojo turto bei žemės mokesčius. Taip pat prašoma neįvesti rinkliavų bei nesudaryti papildomų ribojimų verslui, o didžiausius nuostolius patiriančias įmones – paremti.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro neslėpė, kad šis atvejis – išskirtinis. Pirmi su problemomis susidūrė viešbučiai, kavinės, sporto veikla užsiimančios įmonės.
„Šiuo metu raginame verslininkus peržiūrėti savo situaciją, sutartis, kam privalo vykdyti įsipareigojimus ir kokiu mastu, ar yra „force majeure“ išlygos sutartyse, informuoti partnerius nedelsiant, jeigu negali vykdyti savo įsipareigojimų apie mastą ir trukmę.
Jeigu situacija visiškai bloga, siūlome pirmiausia tartis. Jeigu nepavyksta, kreiptis dėl pažymų. Pažymos yra papildomas argumentas, bet tai nėra visiškas atleidimas nuo palūkanų, delspinigių. Kitu atveju tai gali privesti net prie teismo“, – sakė V. Kažuro.
Jos teigimu, kai kurios įmonės jau įspėja ir dėl atsiskaitymų sutrikimo. Pirmadienio duomenimis, yra įmonių, kurios turi nuostolių dėl negautų pajamų.
„Kai kurios įmonės per kelias savaites negaus apie 150 tūkstančių eurų pajamų. Tai yra mažas verslas, bet negautos pajamos – didelės. Į rūmus kreipėsi gėlių salonai, kirpyklos, privatūs vaikų darželiai, kurie negali dirbti, bet turi įsipareigojimų.
Kol kas niekas nepanikuoja, praėjo per mažai laiko. Visi bando ieškoti išeities. Pastarosiomis dienomis didžiausias klausimas kyla dėl darbuotojų. Mažos įmonės yra greitesnės, bet ir didelės įmonės jau išleido dalį darbuotojų atostogų. Akivaizdu, kad nuotoliniu būdu gali dirbti ne visi“, – tikino V. Kažuro.
Prisitaiko dirbti
Dalis Klaipėdos viešojo maitinimo įstaigų prisitaikė prie apribojimų. Nemažai įstaigų kviečia maistą užsisakyti telefonu, o vėliau jį atsiimti sutartu laiku arba užsakoma su pristatymu į namus.
Originalią idėją įgyvendina restoranas „Pilies uostas“, kuris nuo savaitgalio priima užsakymus ir maistą paruošia atsiimti vieno litro stiklainiuose. Tokioje taroje patiekiama sriuba, salotos, karšti patiekalai ir net desertas.
Maistą į namus pristatanti įmonė „Wolt“ pirmadienį paskelbė, kad šiuo laiku mato augimą ir išaugusį užsakymų kiekį.
„Sunku pasakyti, ar dabartiniam augimui įtaką daro koronavirusas, ar ne, o jei daro – kokio dydžio pastaroji yra. Mes ir toliau stebime savo rezultatus, bet išankstinių išvadų nedarome. Restoranų atžvilgiu matome didesnį susidomėjimą ir norą prisijungti prie mūsų platformos. Kurjerių-partnerių atžvilgiu tikimės sumažėjusio prisijungusių kurjerių-partnerių skaičiaus. Taip pat norime pabrėžti, kad kurjeriai ir restoranai gali 100 proc. laisvai pasirinkti, ar prisijungti prie „Wolt“. Suprantame, jei kas nori likti namuose, ir gerbiame kiekvieno asmeninį sprendimą“, – viešai paskelbtame pranešime teigė įmonės atstovai.
Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, dėl šiuo metu Lietuvoje plintančio koronaviruso šalies ekonomika šįmet gali susitraukti 1,3 proc. Blogiausiu scenarijumi – net iki 2,8 proc. Tai galimai nutiktų tuo atveju, jeigu koronavirusas nebus įveiktas per pirmąjį pusmetį.
„Pagal tas prielaidas, kurias dėlioja tarptautinės institucijos, bazinis scenarijus sudarytas remiantis prielaida, kad Europos Sąjungos ekonomika 2020 metais susitrauks 1,1 proc., tokiu atveju jau atsižvelgus į mūsų ekonomikos skatinimo priemones, preliminariai numatoma, kad Lietuvos ekonomika 2020 metais susitrauktų 1,3 proc.“, – antradienį Seime teigė V. Šapoka, praneša BNS.
Pritarė didinti grynojo pasiskolinimo limitą
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) antradienį pritarė Vyriausybės siūlymui padidinti Vyriausybės grynojo pasiskolinimo limitą nuo 904 mln. eurų iki 5,4 mlrd. eurų, praneša ELTA.
Tokiu būdu, pasak Finansų ministerijos, esant nepakankamam valstybės biudžeto pajamų surinkimui, bus suteikta teisė Vyriausybei pasiskolinti didesnių sumų, užtikrinant savalaikį biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą, išlaidų, susijusių su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu ir jų padarinių šalinimu, padengimą.
Nustatomas naujas valstybės garantijų limitas dėl paskolų, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negalės viršyti 500 mln. eurų.
