„Klaipėdos uostas turi būti vystomas toliaregiškai, žvelgiant dešimtmečiais į priekį. Kad būtų pajėgus konkuruoti esant globaliems rinkos pokyčiams, Klaipėdos uostas turi būti vystomas nuolat. Tikiu, kad nauja teritorija pietinėje uosto dalyje duos postūmį ne tik šiandien uostui būdingoms krovos ir sandėliavimo paslaugoms, bet ir aukštą pridėtinę vertę uostui ir valstybei generuojančioms gamybos, paslaugų sektorių veikloms“, – pabrėžė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Pagal 2021 m. birželį pasirašytą sutartį su tarptautine kompanija „Moffatt & Nichol“ buvo parengti pietinės uosto dalies išvystymo projektiniai pasiūlymai. Praėjusių metų liepą atliktas šių projektinių pasiūlymų vertinimas navigaciniu požiūriu. Pagal „Moffatt & Nichol“ parengtas alternatyvas taip pat atliekamas poveikio aplinkai vertinimas – analizuojamas alternatyvų poveikis gamtinei, gyvenamajai ir socialinei aplinkai.
Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, planuojama, kad 2030-aisiais turėtų būti suformuotas naujas apie 83,5 ha sausumos plotas, pastatyta nauja maždaug 1,3 km ilgio krantinių atkarpa, akvatorijos gylis greta krantinių turėtų siekti 16,5 metrų, o maždaug 1,7 km pailgėjusiame laivybos kanale gylis, planuojama, sieks 17 metrų, bus įrengta laivų apsisukimo vieta, nurodoma pranešime žiniasklaidai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros poveikio aplinkai vertinimą atlieka įmonių konsorciumas, susidedantis iš UAB „Sweco Lietuva“, VšĮ „Lietuvos energetikos institutas“ ir VšĮ „Klaipėdos universitetas“. Jo kaina – daugiau kaip 579 tūkst. eurų.
Kitų metų pavasarį baigus visas poveikio aplinkai vertinime numatytas procedūras, ketinama pradėti teritorijos pietinėje uosto dalyje formavimo projektavimo darbus. Numatyta, kad vystant pietinę uosto dalį, taip pat bus suformuoti pietiniai uosto vartai su mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka.
Bendra numatoma projekto vertė – apie 500 mln. eurų, pažymima išplatintame pranešime.
