Kitų metų biudžetas priimtas: laukia didesnės išmokos, daliai – atlyginimų padidėjimas

Seimas antradienį priėmė kitų metų valstybės biudžetą, kuriame numatytas minimalios algos ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) augimas, senatvės pensijų didėjimas, mokytojų algų kėlimas, daugiau kaip 2 mlrd. eurų finansavimas krašto apsaugai.

2024 metų valstybės biudžeto projektą palaikė 73 Seimo nariai, prieš balsavo 52, susilaikė – 1. Balsavo 126 iš 126 Seimo narių.

Lapkritį tikslinant pirmąjį projekto variantą padidinti asignavimai keliams, saugumui ir žmonių pajamoms, finansų ministrei jau anksčiau pavadinus 2024 metų suplanuotą valstybės iždą „žmonių biudžetu“.

Vis dėlto, patikslinus projektą, 0,1 proc. punkto paaugo valdžios sektoriaus skola ir tiek pat jo deficitas, pastarasis jau siekia Mastrichto kriterijaus ribą – 3 proc. nuo BVP.

„Noriu padėkoti visiems, kurie balsavo už biudžetą, ypač Antanui Vinkui, kuris balsavo pagal sąžinę. Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad žmonės, kurie aiškina, kad darbo užmokestis ateinančių metų biudžete yra įšaldytas, nedidėja, nėra prioritetų, na, švelniai tariant meluoja, o meluoti šitoje salėje nereikėtų“, – kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

„Subalansuotas ar rinkiminis“?

Didelių diskusijų Seime sukėlė pedagogų atlyginimai, o po balsavimo už biudžetą Seimo salėje buvo girdėti šūksniai „gėda“.

„Ateinančių metų biudžete padaryta viskas, kad nacionalinis susitarimas būtų įgyvendintas. Tai, kad daliai profesinių sąlygų tai netiko, tai yra normalu demokratinėje valstybėje“, – į priekaištus dėl švietimo finansavimo reagavo premjerė.

Parlamentarė Rasa Budbergytė sako, kad socialdemokratai nenori pritarti biudžetui, nes apleisti ir mokytojai, ir jaunos šeimos.

„Sulaužytų pažadų biudžetas. Ir mokytojai, ir policininkai, ir visi biudžetininkai, kurių atlyginimai yra įšaldyti, ir gynybos biudžetas, kur greičiausiai rankos išsukinėtos ministrui (…) rodo, kad iš tiesų beviltiškas, beatodairiškas prašymas „opozicija, išgirskite, koks geras biudžetas“, – kalbėjo Seimo narė.

Planuojami pokyčiai gyventojams 2024 metais:

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius sako, kad infliacija kitąmet jau nebus tokia aukšta, tad biudžeto surinkimas bus sunkesnis.

„Mes jau šiais metais (tai yra, rengdami biudžetą – red.) pasiekiame didžiausią Mastrichto 3 proc. ribą nuo BVP. Kaip planuosime asignavimus 2025 metais? Biudžetas – rinkiminis biudžetas“, – sakė A. Butkevičius.

„Noriu žemai nusilenkti mokytojams ir jų atsiprašyti, kad šioje valstybėje nėra suprantama, jog mokytojo darbu ugdoma jaunoji karta, būsimi valstybės piliečiai“, – sakė Mišrios Seimo narių grupės atstovas Mindaugas Puidokas.

Liberalas Andrius Bagdonas akcentavo atlyginimų augimą, vadindamas biudžetą subalansuotu. Jis pabrėžė, kad mokytojų atlyginimai augs sparčiai.

„Kitų metų biudžetas net trečdaliu didesnis nei paskutinės Seimo kadencijos metais. Nuosekliai einame žmonių pajamų didinimo keliu. Minimali mėnesio alga kyla beveik iki 1000 eurų, didžiajai daliai viešojo sektoriaus darbuotojų taip pat ženkliai auga atlyginimas“, – sako parlamentaras A. Bagdonas.

Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas sakė, kad balsuos už biudžetą, nes „didesnis finansavimas keliams išjudins Lietuvos gėdą Vilnius-Utena“.

Palaikyti valdančiųjų siūlymai, skambėjo replikos „cirkas“

Seimas antradienį, prieš balsavimą dėl biudžeto, priėmė Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis 5 metams pratęsė investicinio projekto lengvatą ir taip pat – lengvatą kino filmų gamybai.

Vėliau ryte parlamentarai ėmėsi atskirų Seimo narių siūlymų biudžetui, kuriems nepritarė Vyriausybė ir kuriems reikia mažiausiai 71 balso palaikymo, kad būtų priimti. Tačiau užsiregistravusiųjų balsuoti tąkart buvo mažiau.

Seimas, atmetęs iš eilės 34-is opozicijos siūlymus, pritarė valdančiųjų pasiūlymams, kuriuos jau pirmadienį palaikė Ministrų kabinetas.

Seimas parėmė konservatoriaus Kazio Starkevičiaus pasiūlymui ir padidinti Viešųjų pirkimų tarnybai numatomus skirti asignavimus 450 tūkst. eurų atliekamoms funkcijoms užtikrinti. Už siūlymą balsavo 96, 2 parlamentarai susilaikė, niekas nebalsavo prieš.

Taip pat buvo išreikštas palaikymas Vytauto Mitalo ir Aušrinės Armonaitės pasiūlymui ir padidinti Ryšių reguliavimo tarnybai numatomus skirti asignavimus 120 tūkst. eurų, o Teisingumo ministerijai numatomus skirti asignavimus – 30 tūkst. eurų, skiriant juos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Siūlymą palaikė 69 parlamentarai.

Galiausiai buvo pritarta parlamentarės Morganos Danielės pasiūlymui ir padidinti Vidaus reikalų ministerijai numatomus skirti asignavimus 45 tūkst. eurų, skiriant juos Migracijos departamentui, Lietuvos migracijos informacinės sistemos MIGRIS plėtros ir priežiūros darbams vykdyti. Seimas 72 balsais palaikė siūlymus.

Opozicijos atstovas Robertas Šarknickas piktinosi situacija, kad opozicijos pasiūlymai atmesti.

„Cirkas. Prekyba poveikiu“, – sakė parlamentaras.

Opozicija prašė pinigų infrastruktūrai, mokytojų algoms

Opozicijos parlamentarai siūlė skirti milijonus eurų lėšų stadionų, sporto centrų rekonstrukcijai arba statybai, mokytojams, ugniagesiams gelbėtojams, policijos pareigūnams.

„Kada bus prioritetas ir keliai? Susisiekti iš regiono ne tik nebeliko viešojo transporto, bet ir nebeliko kelių“, – teigė Seimo narė Laima Nagienė, siūlydama skirti 177 mln. eurų kelių plėtrai iš akcizo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad keliams kitąmet numatyta 872 mln. eurų, prie to prisideda ir ES parama, ir laikinas bankų solidarumo mokestis.

Opozicijos atstovai ne kartą kreipėsi į parlamente viešinčius pedagogus ir į valdančiuosius, kaltindami pastaruosius cinizmu.

Seimo narė L. Nagienė pasiūlė skirti 100 mln. eurų pedagogų darbo užmokesčiui ir paversti mokytojo profesiją „prestižine“.

G. Skaistė sako, kad švietimui kitąmet numatyta skirti papildomai 390 mln. eurų, o didelė dalis šių pinigų skiriama atlyginimų augimui.

„Nuo metų pradžios pedagogų darbo užmokestį siūloma didinti 10 proc., nuo rugsėjo 1 dienos – 11 proc.“, – sako finansų ministrė.

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlė skirti 82 mln. eurų pedagogams.

„Mes duodame paskutinį šansą valdančiajai daugumai įvykdyti įsipareigojimus, susitarimą dėl švietimo pasirašė visos politinės partijos“, – sakė parlamentarė.

Ministrė G. Skaistė pakartojo, kad jeigu vidutinis darbo užmokestis metų viduryje augs sparčiau, nei numatyta, planuojama galimybė skolintis ir didinti pedagogų atlyginimus sparčiau.

Į kai kuriuos siūlymus ministrė reagavo sakydama, kad valstybės biudžeto deficitas yra 3 proc.

„Negalima pasirinkti pačių fainiausių prognozių ir pagal jas koreguoti valstybės biudžetą“, – sako G. Skaistė.

Pirmasis siūlymą teikė Seimo narys Eugenijus Sabutis, norėjęs skirti 35 mln. eurų Jonavos pietrytinio aplinkkelio ir jungiamųjų kelių tiesimo bei sankryžų įrengimo pirmojo ir antro etapo darbams. Siūlymą parlamentaras motyvavo būtinybe užtikrinti tinkamą infrastruktūrą karinėms pajėgoms. Seimas nepalaikė iniciatyvos.

Seimui atmetant siūlymus, buvo išsakyta kritikos tokiai valdančiųjų laikysenai.

„Nesu teisės specialistas, bet turėtų prokuratūra ar kas pasidomėti, ar tai nėra prekyba poveikiu, kai iš viso sąrašo bus pritarta tik trims pasiūlymams“, – kalbėjo parlamentaras Stasys Tumėnas, turėdamas omenyje, kad Vyriausybė yra išsakiusi palaikymą trims valdančiųjų siūlymams.

Pajamos ir išlaidos: 1,4–2 mlrd. eurų augimas

Taigi, papildytame valstybės ir savivaldybių biudžeto įstatymo projekte numatomos 16,98 mlrd. eurų pajamos (įskaitant 2,49 mlrd. eurų ES ir kitos tarptautinės paramos) (ankstesniame variante buvo apie 17,01 mlrd. eurų valstybės biudžeto pajamos).

Projektu numatoma 20,612 mlrd. eurų asignavimų (įskaitant 3,2 mlrd. eurų ES ir kitos tarptautinės paramos) (ankstesniame projekte buvo 20,5 mlrd. išlaidų).

Palyginti su pernai biudžeto pajamos augs apie 1,4 mlrd. eurų (arba 9,2 proc.), o išlaidos – maždaug 2 mlrd. eurų (arba 10,6 proc.), skelbia Finansų ministerija.

Valstybės biudžeto išlaidos 2024 metais:

Finansų ministerijos teigimu, valstybės biudžeto projekte didžiausias dėmesys skiriamas švietimo susitarimo įgyvendinimui ir trims prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui ir investicijoms.

2024 metų biudžetuose iš viso numatytos apie 27 mlrd. eurų išlaidos (neįskaitant ES ir „naujos kartos Lietuva“ paskolos lėšų). Didžiausia dalis skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 10 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai atiteks 3,8 mlrd. eurų, švietimui – 3,8 mlrd., gynybai – 2,1 mlrd. eurų.

Finansavimas švietimui didinamas 14 proc., tam papildomai skiriant per 387 mln. eurų, o su naujausiomis korekcijomis tai reikštų apie 390 mln. eurų.

Didžioji dalis šios sumos – per 219 mln. eurų – bus skiriama mokytojų ir pedagoginių darbuotojų atlyginimams, per 84 mln. eurų – dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui.

Valstybės biudžeto pajamos 2024 metais:

Vienas iš prioritetų – žmonių pajamos

2024 metų biudžeto projekte žmonių pajamų didinimui numatoma daugiau nei 1,7 mlrd. eurų. Iš šios sumos per 1 mlrd. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui. Didinant minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 10 proc. nuo 840 iki 924 eurų (709 eurų „į rankas“) bei 20 proc. keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 625 iki 747 euro.

Šie sprendimai reikš papildomą 76 euro pajamų augimą mažiausias pajamas gaunantiems ir palies iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) uždirbančius. Lietuvoje iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. žmonių.

Palyginti su šiemet, vidutinė pensija su būtinuoju stažu augtų 70 eurų ir pokytis palies 623,5 tūkst. žmonių. Taip pat papildomai prie šių lėšų numatyta 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms. Biudžeto projekte senatvės pensijų didinimui kiek daugiau nei 12 proc. numatoma 519 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 70 eurų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 575 eurų iki 644 eurų).

Finansavimas Krašto apsaugos ministerijai ateinančiais metais viršys 2 mlrd. eurų, sudarydamas 2,75 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Lietuva planuoja investuoti 3,2 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per milijardą eurų – bus skirtas žaliajai transformacijai.

Lapkričio 21 dieną Seimas priėmė „Sodros”, Pensijų anuitetų fondo (PAF) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2024 metų biudžeto projektus.

2024 metų „Sodros“ biudžete numatoma, kad pajamos bus 7,64 mlrd. eurų, tai yra, 8,2 proc. (579,5 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2023 metais, o sąnaudos – 7,06 mlrd. eurų – 11 proc. (699,5 mln. eurų) didesnės nei 2023 metais, pranešė ELTA.

Savivaldybių biudžeto pajamos šiemet sieks apie 5,83 mlrd. eurų mln. eurų, išlaidos – 5,93 mlrd. eurų, augimas, atitinkamai, siekia po maždaug 16 proc. Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 103,7 mln. eurų.

Pakeitimai po Vyriausybės patobulinimo – prašyta net 1,3 mlrd. eurų

Primename, Vyriausybė lapkričio pabaigoje pritarė patobulintam 2024 metų valstybės biudžeto projektui. Finansų ministerijos teigimu, projektas iš esmės nepasikeitė – atlikti keli patobulinimai „išlaikant dėmesį svarbiausios šiandienos aktualijoms“.

Biudžeto projektas koreguotas atsižvelgiant į gautus Seimo komitetų, komisijų, narių, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus, kurių sulaukta už daugiau nei 1,3 mlrd. eurų, taip pat į Seime jau priimtus ar priėmimo finišo tiesiojoje esančius teisės aktus.

„Neatitoldami nuo esminių biudžeto prioritetų – švietimo, žmonių pajamų didinimo, saugumo stiprinimo – bei atliepdami nacionalines aktualijas, papildomų lėšų skiriame švietimui, kultūrai, žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui, infrastruktūros gerinimui“, – pranešime cituojama finansų ministrė G. Skaistė.

Pasak jos, taip pat įtraukiama papildoma skolinimosi teisės nuostata krašto gynybos finansavimui.

Lietuvos keliams skiriami papildomi 157 mln. eurų, iš viso 2024 metais kelių infrastruktūrai gerinti numatoma 872 mln. eurų. Žmonių pajamoms didinti suplanuoti papildomi 8,6 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministerijai skiriami papildomi 31,4 mln. eurų, kadangi jie bus gauti ateinančiais metais kaip kompensacija Lietuvai už aktyvią paramą Ukrainai iš Europos taikos priemonės.

Papildomi 3,5 mln. eurų numatomi švietimui, 4,2 mln. eurų skiriami kultūros sektoriui. 13,8 mln. eurų skiriami kitoms reikmėms.

Ties riba: daugiau išlaidų didinti nėra galimybės

Kitąmet Europos Sąjungoje grįžtama prie fiskalinės drausmės laikymosi, todėl Lietuvai svarbu neperžengti Mastrichto kriterijų, kurių vienas yra 3 proc. biudžeto deficito riba.

Valdžios sektoriaus balansai (po biudžeto projekto patikslinimo):

Finansų ministerijos parengtame atnaujintame valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2024 metais šiek tiek didėja, lyginant su pirminiu 2024 metų valstybės biudžeto projektu, ir sieks – 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), iš kurių -2,5 proc. – atskaičius laikinąsias priemones (pagalbą Ukrainai), o valdžios sektoriaus skola sudarys 39,9 proc. BVP.

Atitinkamai, pirminiame projekte valdžios sektoriaus deficitas buvo -2,9 proc., valdžios sektoriaus skola – 39,8 proc. (Mastrichto kriterijus skolai yra 60 proc. nuo BVP).

Pirmasis 2024 metų valstybės biudžeto svarstymas Seime įvyko lapkričio 21 dieną, antrasis – 23 dieną.

Kaip priimtą biudžetą vertinate jūs? Kviečiame dalintis nuomonėmis el. paštu [e-mail]