Valstybės biudžeto projekte didžiausias dėmesys skiriamas švietimo susitarimo įgyvendinimui ir trims prioritetinėms kryptims:
- žmonių pajamų didinimui;
- saugumo stiprinimui;
- investicijoms Lietuvos ateičiai.
Finansų ministerija praneša, kad valstybės biudžeto projekte numatyta daugiau nei 17 mlrd. eurų pajamų, palyginti su šiems metams patvirtintu biudžetu pajamos auga 9,4 proc. arba 1,46 mlrd. eurų.
Numatyta per 20,5 mlrd. eurų išlaidų – jos auga 7,9 proc. arba 1,49 mlrd. eurų. Didžiausia išlaidų dalis skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 10 mlrd. eurų (papildomai 977 mln. eurų, palyginti su 2023 metais).
Ministrė: biudžetas leis žmonėms pajusti ekonomikos augimą
Valdžios sektoriaus deficitas 2024 metais sudarys -2,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), iš kurių -2,5 proc. – atskaičius laikinąsias priemones (pagalbą Ukrainai), o valdžios sektoriaus skola – 39,8 proc. BVP.
Nuo 2024 metų vėl galioja Europos Sąjungos fiskalinės drausmės
taisyklės, kurių esminis ribojimas yra biudžeto deficito riba – iki 3
proc.
„Po kelių pastarųjų metų sukrėtimų, šis 2024-ųjų metų valstybės biudžetas leis žmonėms realiai pajusti šalies ekonomikos augimą. Šios kadencijos metu kasmet nuosekliai išskirdavome tuos pačius prioritetus: žmonių pajamų augimą, aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų skatinimą ir šalies saugumo stiprinimą.
Nesiblaškėme ir tas duoda vaisių, pvz., krašto apsaugos finansavimas per kadenciją užaugo nuo 1 mlrd. eurų iki 2 mlrd. eurų, ženkliai padidintas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, pensijos. Šie skaičiai ne tik rodo mūsų tvirtą įsipareigojimą auginti ir stiprinti Lietuvą, bet ir užtikrina žmonių gerovės augimą“, – pranešime pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Po tam tikro ekonomikos sulėtėjimo 2023 metais, tikimės, kad ekonomika kitąmet vėl augs 1,7 proc., žmonių perkamoji galia augs, nes vidutinis darbo užmokestis, prognozuojama, augs 6,5 proc.“, – Vyriausybėje pristatydama valstybės biudžeto projektą ir jo formavimo prielaidas kalbėjo G. Skaistė.
„Turbūt esminis rodiklis, nuo kurio atsispyrėme formuodami biudžeto projektą, – Mastrichto kriterijus“, – teigė ji.
Tiesa, kitais metais nenumatytos kompensacijos gyventojams nei už elektrą, nei dujas.
„Dabartinės projekcijos rodo, kad tokių poreikių kompensacijoms nebėra. Su šių metų pabaiga tie išankstiniai sandoriai, kurie buvo sudaryti dėl dujų pirkimo, pasibaigė. Tai reiškia, kad kitais metais tokio poreikio tiesiog nebėra“, – kalbėjo finansų ministrė.
2024 metų biudžetų projektai – pajamos ir išlaidos:
Kieno asignavimai augtų labiausiai?
Valstybės biudžeto išlaidose didžiausia dalis skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 10 mlrd. eurų (papildomai 977 mln. eurų, palyginti su 2023 metais).
Sveikatos apsaugai atiteks 3 mlrd. 836 mln. eurų (papildomai 456 mln. eurų), švietimui – 3 mlrd. 842 mln. eurų (papildomai 540 mln. eurų), gynybai – 2 mlrd. 134 mln. eurų (papildomai 48 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 932 mln. eurų (papildomai 76 mln. eurų daugiau), poilsio, kultūros ir religijos sritims – 823 mln. eurų (papildomai 83 mln. eurų daugiau).
Būstui ir komunaliniam ūkiui – 577 mln. eurų (papildomai 147 mln. eurų), aplinkos apsaugai 403 mln. eurų (papildomai 16 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms – 2 mlrd. 399 mln. eurų (papildomai 18 mln. eurų).
2024 metų biudžetų išlaidos pagal sritis:
2024 metų valstybės biudžeto pajamos pagal šaltinius:
Taip pat auga ir savivaldybių pajamos – jos viršys 5,8 mlrd. eurų (lyginant su 2023 m. auga 811,1 mln. eurų arba 16,2 proc.).
Švietimo susitarimo įgyvendinimas: papildomai – 387 mln. eurų
Valstybės biudžeto projekte prioritetu išskiriamas politinių partijų bendrai pasirašytas susitarimo dėl švietimo įgyvendinimas: finansavimas švietimui didinamas 14 proc., tam papildomai skiriant per 387 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – per 219 mln. eurų – bus skiriama mokytojų ir pedagoginių darbuotojų atlyginimams, per 84 mln. eurų – dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui.
Siūloma didinti darbo užmokestį mokytojams ir dėstytojams du kartus per metus – nuo sausio 1 dienos ir nuo rugsėjo 1 dienos.
„Nuo sausio1 dienos mokytojams, dirbantiems pilnu etatu, „į rankas“ atlyginimas augtų 130 eurų, iš viso su rugsėju – 276 eurų. Dėstytojams ir mokslininkams nuo sausio 1 dienos „į rankas“ augtų 140 eurų, kartu su rugsėju – 440 eurų“, – sako G. Skaistė.
Dar per 25 mln. eurų bus skiriama pasirengimui pamokoms bendrojo ugdymo mokytojams, beveik 14 mln. eurų – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų nekontaktinių valandų skaičiaus didinimui etate, beveik 8 mln. eurų – įtraukiajam ugdymui – švietimo pagalbos specialistų pareigybėms ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integravimui, taip pat beveik 8 mln. eurų – profesiniam informavimui ir konsultavimui bei papildomai per 7 mln. eurų – papildomoms pamokoms.
Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) papildomai skiriama per 48 mln. eurų, iš kurių atlyginimų didinimui numatyti beveik 27 mln. eurų, likusieji 21,5 – tyrimams, tuo tarpu bendra MTEP skiriama suma viršys 324 mln. eurų.
Pasak ministerijos dėl šių sprendimų mokytojams, pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, atlyginimas „į rankas“ kitais metais vidutiniškai augs 276 eurais, iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 dienos, dėstytojams ir mokslininkams, atitinkamai, atlyginimas kitais metais augs 440 eurų, iš kurių 140 eurų – nuo sausio 1 dienos.
„Šioje kadencijoje sistemingai didinant atlyginimus švietimo sektoriuje, matomas ženklus rezultatas: mokytojų atlyginimai, lyginant su nuo 2020 m., kitąmet augs 676 eurais, dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai – 804 eurais“, – teigia Finansų ministerija.
Pasak jos, skaičiuojant procentinį augimą: mokytojų atlyginimai nuo 2020 metų augs 66 proc., dėstytojų – 70 proc.
Žmonių pajamų didinimas: dirbantiesiems – per 1 mlrd. eurų, pensininkams – apie 0,5 mlrd. eurų
2024 metų biudžeto projekte žmonių pajamų didinimui numatoma daugiau nei 1,7 mlrd. eurų. Iš šios sumos per 1 mlrd. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui.
Didinant minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 10 proc. nuo 840 iki 924 eurų bei 20 proc. keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 625 iki 747 eurų, šie sprendimai reikš papildomą 75,22 eurų pajamų augimą mažiausias pajamas gaunantiems ir palies iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) uždirbančius.
Lietuvoje iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. žmonių. Lyginant MMA ir NPD augimą nuo 2020 metų ir pastarųjų įtaką žmonių pajamoms „į rankas“, mažiausias pajamas uždirbantiems jos didės per 261 eurą.
NPD ir MMA didinimas kitąmet didintų pajamas „į rankas“ daliai žmonių 75 eurais.
„NPD didinimas paliestų iki vieno vidutinio darbo užmokesčio uždirbančiuosius, tokių yra 811 tūkst. žmonių. (…) Dvigubai sparčiau auga NPD nei MMA, tai leidžia mažinti mažiau uždirbančiųjų apmokestinimą. Žvelgiant į poveikį „į rankas“: MMA gaunantis žmogus 2024 gautų 75 eurais daugiau nei 2023 metais“, – sako ministrė G. Skaistė.
Palyginti su šiemet NPD augs 20 proc., o MMA – 10 proc.:
Kartu daugiau kaip 688 mln. eurų numatyti kultūros ir meno įstaigų darbuotojų savivaldybių ugniagesių, medikų, prokurorų, statutinių pareigūnų, socialinės apsaugos ir darbo, teisėjų, kitų pareigūnų atlyginimams didinti.
Valstybės biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyti per 211 mln. eurų.
Šios lėšos bus skirtos išmokoms vaikams, paramai neįgaliesiems, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms, šalpos pensijoms, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslinėms kompensacijoms padidinti.
Išmokas vaikams gauna apie 517 tūkst. vaikų, tam kitąmet numatyta apie 600 mln. eurų.
„Vaiko pinigai augtų 2024 metais 10,5 euro ir pasiektų 96,25 euro kiekvienam vaikui“, – teigė ministrė.
Senatvės pensijoms numatyta papildomai 519 mln. eurų. Palyginti su šiemet, vidutinė pensija su būtinuoju stažu augtų 70 eurų ir pokytis palies 623,5 tūkst. žmonių.
Taip pat papildomai prie šių lėšų numatyta 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms.
Biudžeto projekte senatvės pensijų didinimui kiek daugiau nei 12 proc. numatoma 519 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 70 eurų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 575 eurų iki 644 eurų), o lyginant su 2020 m. – didėja 61 proc. arba 244 eurais „į rankas“. Šis sprendimas palies per 623 tūkst. žmonių.
Saugumas: papildomai 60 mln. eurų
Finansų ministerijos teigimu, nuosekliai įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, valstybės biudžeto projekte įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus ir karinį mobilumą. Finansavimas Krašto apsaugos ministerijai ateinančiais metais viršys 2 mlrd. eurų, sudarydamas 2,71 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Ateinančių metų biudžeto projekte saugumo stiprinimui numatyta 392 mln. eurų, iš kurių papildomiems asignavimas krašto apsaugai – 59,8 mln. eurų (lyginama su faktiškai 2023 metais skirtomis lėšomis). Kariniam mobilumui ir karinei infrastruktūrai – 280 mln. eurų, viešojo saugumo tarnybai (VST) apginklavimui numatyti 2,7 mln. eurų, dar 19,2 mln. eurų – kibernetiniam saugumui ir 30,3 mln. eurų – parengties galimai avarijai Astravo AE stiprinimui.
Didės finansavimas sveikatos apsaugai, keliams
2024 m. Lietuva planuoja investuoti 3,2 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per milijardą eurų – bus skirtas žaliajai transformacijai. Šioje srityje planuojama energetinėms bendrijoms, įtraukiant labiausiai pažeidžiamus gyventojus, užtikrinti pigią ir netaršią energiją, paskolomis įmonėms skatinti aukštos pridėtinės vertės ir žaliųjų technologijų plėtrą, taip suteikti paskolas viešiems ir privatiems asmenims atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) elektrinėms bei daugiabučių namų renovacijai. Žaliajai transformacijai numatyta 34 proc. lėšų.
Skaitmeninei pertvarkai numatomos 94 mln. eurų investicijos, dėmesį telkiant aukštos pridėtinės vertės pramonės įmonių verslo procesų skaitmeninimui, taip pat valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarkai bei skaitmeninių kompetencijų plėtrai didelio našumo ir dirbtinio intelekto kibernetinio saugumo srityse.
Taip pat ketinama 467 mln. eurų investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis, stiprinant inovacijas mokslo centruose, plečiant jų pasiūlą ir skatinant startuolių vystymą ir plėtrą.
Kartu 178 mln. eurų investicijų sulauks sveikatos apsauga, akcentuojant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą. 200 mln. eurų bus nukreipti priemonėms ieškantiems darbo asmenims, socialinių paslaugų kokybės gerinimui ir prieinamumo didinimui, socialinės paramos veiksmingumui kriziniais atvejais užtikrinti.
Be to, papildomai numatomos didesnis finansavimas Lietuvos keliams – per 715 mln. eurų, iš kurių Kelių priežiūros ir plėtros programai numatyta 543 mln. eurų, iš Laikinojo solidarumo įnašo planuojama skirti 130,5 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės) – dar 41,8 mln. eurų.
Parama Ukrainai
Dar viena prioritetinė sritis ateinančių metų valstybės biudžeto projekte – parama Ukrainai ir nuo Rusijos vykdomo karo bėgantiems bei prieglobstį Lietuvoje randantiems jos piliečiams. Iš viso tam bus skirta 232, 2 mln. eurų skolintų lėšų.
Švietimo ir socialinėms paslaugoms teikti į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams numatoma per 127 mln. eurų, dar 70 mln. eurų – Lietuvos įsipareigojimams dalyvauti ES ir tarptautiniuose formatuose bei 35 mln. eurų – susitarimui dėl gynybos priemonės Ukrainai.
Biudžetų detalizavimas: ryškus savivaldybių pajamų ir išlaidų augimas
Valstybės biudžeto pajamos kitąmet numatomos 17 mlrd. 8,6 mln. eurų, išlaidos – 20 mlrd. 501,9 mln. eurų. Pajamos, palyginti su šių metų patvirtintu biudžetu auga 9,4 proc. (1 mlrd. 464,1 mln. eurų), o išlaidos – 7,9 proc. (1 mlrd. 495,1 mln. eurų).
Vyriausybė pritarė „Sodros“ 2024 metų biudžeto projektui.
„Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, apie 78 proc., aišku, sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijos. Prognozuojame, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2024 metais sieks 619,5 tūkst. ir padidės 0,6 proc.“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas numatomas subalansuotas: pajamos ir išlaidos kitąmet planuojamos 3 mlrd. 461,1 mln. eurų (palyginti su 2023 metais, augimas siekia po 13,5 proc. arba 411,2 mln. eurų).
Vyriausybė pritarė ir PSDF biudžeto projektui.
„Nors bendras Privalomojo sveikatos draudimo fondas auga, tačiau jo rezervas šį kartą bus mažesnis. Bet nepaisant to, jo užteks PSDF tvarumui užtikrinti. Užtikrins paslaugų nepertraukiamumą. Sudarome sąlygas netaupyti nei medikų atlyginimų, nei paslaugų kokybės sąskaita“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Savivaldybių biudžeto pajamos šiemet sieks 5 mlrd. 830,6 mln. eurų, išlaidos – 5 mlrd. 934,2 mln. eurų, augimas, atitinkamai, siekia 16,2 proc. (811,1 mln. eurų) ir 16 proc. (817,2 mln. eurų).
Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 103,5 mln. eurų.
Valdžios sektoriaus balansai:
Ministrė: neapibrėžtumas išlieka
Vyriausybė pritarė 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat „Sodros“ ir PSDF biudžetų projektams. Kaip įprasta, Ministrų kabinetas Seimui projektus turi pateikti ne vėliau spalio 17 dienos.
„Siūlau keliauti į Seimą ir ten laukti pasiūlymų „lietaus““, – ketvirtadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Finansų ministrė G. Skaistė, komentuodama potencialias rizikas kitais metais, sakė, jog neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje visuomet daro poveikį ir „jeigu kas nors tame fronte keisis, gali padaryti poveikį ir platesniam vaizdui“.
„Neapibrėžtumas išlieka didelis, vis dėlto šiemet matėme tam tikrą ekonomikos sulėtėjimą ir prognozuojama, kad kitais metais ekonomika turėtų augti apie 1,7 proc. BVP, tačiau išliekant neapibrėžtumui tiek dėl karo Ukrainoje, tiek ekonomikos pokyčiai, kurie yra jaučiami – matome ir Kinijos ekonomikos tam tikrus svyravimus – tai rizikų yra įvairias puses“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Skaistė.
Kaip teigiamą galimybę ji akcentavo darbo užmokesčio augimą.
„Darbo rinka atrodo pakankamai stipriai, tai reiškia, kad ir darbo užmokesčio augimas numatomas, gali būti, kad jis nustebins pozityviai. Tai tų rizikų į vieną, į kitą pusę yra ir man atrodo, kad dabartinis pateiktas biudžeto projektas atliepia tą labiausiai tikėtiną projekciją, kuri šiandien yra matoma“, – sako G. Skaistė.
