Kodėl sąrašas išsipūtė?
Tačiau kvotų klausimas aktualus ne tik transporto sektoriui.
Užimtumo tarnyba sudarė kitų metų trūkstamų profesijų sąrašą, kuris beveik dvigubai ilgesnis už dabartinį. Jis pasipildė daugiau nei 80-čia naujų profesijų ir šiuo metu jame – 162 specialybės. Šis sąrašas aktualus į Lietuvą dirbti atvykstantiems užsieniečiams – jei jų profesija įtraukta, jie gali atvykti dirbti supaprastinta tvarka.
„Matome, kad susidaro situacija, kad jeigu darbdaviai ieško pigių darbuotojų ir jų neranda, tada tos profesijos atsiranda trūkstamų profesijų sąraše. Galimai problema ne tai, kad tų žmonių Lietuvoje nėra, o galbūt siūlomi per maži atlyginimai šioms profesijoms“, – laidoje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Profesinės sąjungos trūkstamų profesijų sąrašo sudarymui apskritai nepritaria.
„Pirmiausia todėl, kad pačio sąrašo idėja išsigimė, nes kai anksčiau būdavo nustatomi sąrašai, mes kalbėdavome apie ypatingai aukštos kvalifikacijos profesijas, kurių Lietuva negali paruošti, ir natūralu, kad tai užima ilgesnį laikotarpį, čia ir dabar neprigaminsi darbuotojų.
Tam tikram laikinam laikotarpiui, kol Lietuva nepersiorientuos į darbo rinką, galima būtų atvežti tokių darbuotojų, kurie pas mus dirbtų. Tačiau sąraše dabar matome įvairių profesijų, netgi tokių, kurių atstovus galima apmokyti per 2 valandas arba iki kelių dienų. Tai būtų tik perkvalifikavimo arba kitos kvalifikacijos suteikimo klausimas.
Turint tokį nedarbo lygį, tiek darbuotojų, kurie ieškosi darbo, tą galima buvo atlikti per kelias dienas. Todėl visiškai neaišku, kodėl renkamas kelias užuot investavus į perkvalifikavimą, atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių“, – dėsto Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Siūlo keisti kvotų tvarką
Nors trūkstamų profesijų sąrašas gerokai išsiplėtė, tačiau paprastesne tvarka atvykti dirbti į Lietuvą darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičius yra ribojamas.
Nuo šių metų Lietuvoje įvestos kvotos – į Lietuvą paprastesne tvarka dirbti galėjo atvykti apie 32 tūkst. darbuotojų iš užsienio. Tiesa, kvotoms užsipildžius, tai nereiškia, kad užsienietis darbuotojas atvykti dirbti į šalį nebegali, tačiau jo lauks sudėtingesnė įdarbinimo procedūra, kuri gali trukti iki kelių mėnesių.
Jau nuo kitų metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo tobulinti kvotų nustatymo užsieniečiams tvarką. Siūloma trūkstamų profesijų kvotos dydį užsieniečiams nustatyti, atsižvelgiant į realiai įdarbintų asmenų skaičių ir išnaudotas kvotas. Šiuo metu trūkstamų profesijų sąrašas ir kvotų skaičius nustatomas, vertinant registruotas laisvas darbo vietas.
„Lietuvoje kvotų užsieniečiams mes apskritai neturime. Lietuvoje migracijos politika yra tikrai tarp labai liberalių šalių, nes ribojimo, t. y. viršutinės ribos, kiek gali atvykti užsieniečių dirbti į Lietuvą, nėra. Gali būti milijonas ar du, jei tik rastų, ir būtų išlaikytos procedūros.
Klausimas, kiek galėtų atvažiuoti palengvinta tvarka. Pagrindinis kriterijus, nustatant tvarką, – vertinimas, kiek yra registruota laisvų darbo vietų. Mes pastebėjome piktnaudžiavimą, kad kai kurios transporto įmonės, turėdamos kelias transporto priemones, užregistravo, kad joms trūksta kelių šimtų darbuotojų. Manome, kad šis rodiklis – registruotos laisvos darbo vietos – nėra iki galo geras.
Todėl siūlome kitiems metams transportui nustatyti (kvotų – Delfi) pagal tai, kiek šiemet būtų faktiškai įdarbinta, remiantis „Sodros“ duomenimis. Mes paimtume pirmus 10 mėnesių ir pridėtume dar dvi dešimtąsias, manant, kad ateinančius du mėnesius įdarbintų užsieniečių skaičius būtų panašus“, – naują tvarką aiškina viceministras.
Mažės ar daugės kvotų?
Paklaustas, ar šiais pokyčiais Lietuva eina kvotų mažinimo keliu, V. Šilinskas sako, kad tai priklauso, kurį skaičių vertinsime.
„Jeigu imtume absoliučiais skaičiais, šiemet buvo nustatyta palengvinta procedūra atsivežti 11,6 tūkst. darbuotojų (transporto sektoriui – Delfi), o pakeitus tvarką kitąmet būtų apie 16 tūkst. Kita vertus, jei nekeistume tvarkos, skaičius gali išeiti ir 30 tūkst., kurio transporto sektorius pageidautų ir sakytų, kad jiems tiek darbuotojų ir reikia.
Mes dėl šio skaičiaus tikrai turime abejonių. Visų pirma, kad transporto sektoriuje dirba tik 77 tūkst. darbuotojų, ir šis skaičius kelerius metus yra stabilus – jis nei auga, nei mažėja. Kitas dalykas – esminio pokyčio, kad kitąmet reikėtų daugiau, mes nematome. Todėl siūlome remtis pagal tai, kiek faktiškai šiemet bus įdarbinta žmonių“, – komentuoja pašnekovas.
Romanovskis: su kvotomis verslui nėra galimybių plėstis
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis šiuos siūlymus vertina kaip tam tikrą politinį kompromisą.
„Su kvotomis galimybių plėstis transporto sektoriui nėra. Reikia turėti omenyje, kad Lietuvos ekonomika sparčiausiai auganti, visoje Europoje yra didelis trūkumas vairuotojų. Jei mūsų sektorius pasiruošęs įdarbinti vairuotojus, kurie tarnautų ir daugeliui Europos šalių, tai dabar plėtros galimybė yra užkertama.
Tai yra politinis, bet ne ekonominis sprendimas. Jeigu klausiama, ar gali plėstis, verslas sako, kad gali. Čia ne tik transportas. Matome, kad ir kiti sektoriai, kurie turi daug finansinių resursų, kur yra didelė paklausa, ir mūsų ekonomika auga, mes susidursime su problema, kad nebus kam fiziškai dirbti.
Yra ne tik tai, kad, kaip sako, „mokėkite didesnius atlyginimus“, yra dvi problemos, su kuriomis susidūrė Europa: pirmiausia demografinė – paprasčiausiai fiziškai mažėja dirbančių žmonių; antra – esame tokioje stadijoje, kad kai kurių profesijų lietuviai nenori dirbti. Sunkvežimių vairuotojai yra pavyzdys – lietuviai nenori būti vairuotojais, tas pats ir Europoje: daugelis europiečių nenori būti sunkvežimių vairuotojais“, – komentuoja LVK prezidentas.
Ruginienė: lietuvių įmonės nenori priimti
Vis dėlto I. Ruginienė pasakoja, kad lietuvių darbuotojų kai kurios transporto įmonės nepriima, mat paprasčiau įsivežti ir įdarbinti užsienietį.
„Darbuotojai siunčia mums dokumentų kopijas, kai pretenduoja patekti į transporto įmonę, nes yra skelbimai dėl laisvų darbo vietų. Tačiau jų nepriima, sklando tokia nerašyta taisyklė: kai kurios transporto įmonės neypatingai noriai priima lietuvius, nes žymiai patogiau atsivežti iš kažkur kitur. Tai vieša paslaptis šiuose sluoksniuose.
Labai gaila, kad darbdaviai tai neigia ir vietoje to, kad susitvarkytų savo kiemą, teiktų dėmesio daugiau perkvalifikavimui, vežasi darbuotojų. Tikrai yra iš ko pasirinkti, galima darbuotojus įdarbinti. Ministerija skelbė, kad jau yra parengta keli šimtai vairuotojų, bet transportas kažkodėl nelabai skubiai juos susirinko. Pirmiausia tam reikėtų skirti dėmesio, o vėliau galvoti apie kvotas“, – teigia darbuotojų atstovė.
Be kvotų darbuotojas verslui kainuoja 120 eurų
Šiemet kvotos paslaugų sektoriui (taip pat ir transportui) – 11,6 tūkst. – buvo išnaudotos dar nepasibaigus pavasariui. Vežėjai prašė suteikti dar papildomai 15 tūkst. kvotų, bet į jų prašymus nebuvo atsižvelgta.
Viceministro pasiteiravus, ar ši nuostata išliks ir kitąmet ir ar bus peržiūrėtos kvotų skaičius, jei jų taip pat greitai neliks, pašnekovas abejoja, ar reikės didesnio vairuotojų poreikio.
„Išlieka nuostata, kad išnaudojus nustatytą bendrą kvotų skaičių, pasiekus 70 proc., gali būti peržiūrėta kvota. Gegužę buvo išnaudota kvota, kiek buvo galima įsivežti darbuotojų palengvinta tvarka, nepaisant to, transporto sektorius toliau sėkmingai atsivežė darbuotojų, tas skaičius nei padidėjo, nei pamažėjo. Taip, pailgėjo procedūros: nes tai reiškia, kad pirmiau darbo vietą turėjo pasiūlyti Lietuvos gyventojams, 5 darbo dienas palaikyti skelbimą ir tik tada, jei Lietuvoje neatsirado darbuotojo, samdyti užsienietį. Tai tikrai nėra milžiniška našta ir pati procedūra nėra tokia jau ir bloga. <...>
Dėl kvotų peržiūrėjimo kitais metais vertinsime situaciją. Kaip žinia, nuo vasario įsigalioja Mobilumo paketo reikalavimai grąžinti transporto priemones į Lietuvą, tai Lietuvos arčiau Prancūzijos ar Vokietijos neperkelsime. Kad ir kokias palankias taisykles verslui nustatytume, geografija yra ne mūsų naudai. Kai kurios įmonės keliasi į Vakarų Lenkiją, nes bus arčiau važinėti į Vokietiją ir Prancūziją, tai kyla abejonių, ar reikės didesnio poreikio vairuotojų. Bet gal kažko nežinome, ir situacija iš esmės pasikeis“, – dėsto V. Šilinskas.
LVK prezidentas atkreipia dėmesį, kad kvotų klausimas yra ne tik laiko, bet ir pinigų klausimas. Todėl tai verslui sukelia papildomų kaštų.
„Kiekvieno darbuotojo „forminimas“ kainuoja 120 eurų. Galima paskaičiuoti: jei kalbame apie 10 tūkst. papildomų darbuotojų, tai jau verslui yra rimtos administracinės sumos, kurių nereikėtų mokėti, jei būtų taikomos kvotos. Gal čia ir valstybės interesas susirinkti papildomą finansavimą per rinkliavų formą“, – svarsto jis.
