Interviu Lietuvos žiniasklaidai Nikosijoje ministras teigė, kad didesnį nuosmukį gali lemti bankų sistemos restruktūrizacija, kurios mainais už paskolą pareikalavo Eurogrupė.
"Taip, tai gali būti dviženklis skaičius. Dabartinėmis prognozėmis, recesija sieks 8,7 proc. Esant nuosmukiui labai tiksliai prognozuoti neįmanoma, o dviženklis rodiklis nedaug skiriasi nuo 8,7 proc.", - atsakydamas į BNS klausimą sakė finansų ministras.
Pagal susitarimą dėl 10 mlrd. eurų paskolos su ES, Europos centriniu banku ir Tarptautiniu valiutos fondu, Kipras turės drastiškai sumažinti savo išsiplėtusį bankų sektorių, padidinti mokesčius, sumažinti darbo vietų viešajame sektoriuje ir privatizuoti kai kurias valstybines įmones.
Pirmą kartą gelbėjant bankinę sistemą sutarta apmokestinti bankų indėlininkus. Pagal paskolos sąlygas, dalis lėšų bus surinkta pritaikius iki 60 proc. vienkartinį apmokestinimą didesniems nei 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) indėliams šios salos dviejuose didžiausiuose bankuose.
"Tai, kas dar tik diskutuojama likusioje euro zonoje ir ES, Kipre buvo pritaikyta staigiai, vienu smūgiu dviem didžiausiems bankams. Galime tik tikėtis, kad mūsų partneriai ES bent pripažins iššūkius, su kuriais susiduriame", - sakė Kipro finansų ministras.
Pasak H.Georgiadeso, bankų sistemos stabilizavimas dabar yra vyriausybės prioritetas. Jis teigė, kad bankuose palaipsniui ir toliau bus švelninami suvaržymai, bet atsisakė nurodyti konkrečius terminus.
Siekdamas palengvinti finansinę naštą, Kipras taip pat derasi su Rusija, kad ši peržiūrėtų 2011 metais penkeriems metams suteiktos 2,5 mlrd. eurų paskolos sąlygas. Nikosija prašo Maskvos sumažinti palūkanas ir atidėti paskolos grąžinimo terminą.
Kipro finansų ministras sakė esąs "patenkintas, kad pirminės reakcijos buvo teigiamos", tačiau teigė, kad dar laukiama Rusijos Vyriausybės ir Valstybės Dūmos sprendimo.
Kalbėdamas su Lietuvos žiniasklaida, H. Georgiades sakė tikįs euro ateitimi, bet pabrėžė disciplinos būtinybę.
"Kuo didesnė bendros valiutos zona, tuo didesnė nauda visiems. Bet tai nereiškia, kad neturėtų egzistuoti kai kurios bendros taisyklės. Būtent čia mes klydome, nebuvome pakankamai disciplinuoti", - teigė jis.
"Kai kas sulaužė taisykles pirmieji, bet baudą moka tie, kurie sulaužė taisykles paskutiniai", - kalbėjo Kipro finansų ministras.
Krizės metu 2009 metais Lietuvos ekonomika smuko daugiau kaip 14 proc., tačiau augimas grįžo jau kitais metais. Pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas padidėjo 3,6 proc., šiemet prognozuojamas 3 proc. augimas.
----------
BNS žurnalisto kelionę organizavo ir apmokėjo Kipro vyriausybė. Pranešimo turiniui tai įtakos neturi.