Kinų pasiūlytas pyragas kai kam jau tapo per sprangus, o Lietuvai jo nelemta net paragauti

Ambicingą vadinamojo naujojo šilko kelio iniciatyvą prieš dešimtmetį pristačiusi Kinija sunkiai ieško partnerių Europoje, o ir tos šalys, kurios anksčiau prie jos prisijungė, ima ieškoti būdų pasitraukti. Dar neseniai kiniškų prekių vartais į Vakarus tapti siekė ir Lietuva, tačiau dabar verslininkai ir ekspertai vieningai sutaria – tokias ambicijas galime pamiršti, be to, jos ir taip nebuvo labai realios.

2013 m., lygiai prieš dešimtmetį, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paskelbė, kad Kinija pradeda įgyvendinti iniciatyvą „Belt ad Road“ (BRI) – 900 mlrd. JAV dolerių vertės investicinį projektą. Jis pasaulyje netrukus buvo pakrikštytas naujuoju šilko keliu, šiuo metu prie iniciatyvos, Kinijos duomenimis, yra prisijungusios daugiau kaip 150 valstybių, 18 jų – iš Europos Sąjungos. Tiesa, neaišku, kiek šių šalių projektą remia tik formaliai, o kiek yra pasirašiusios realius susitarimus dėl investicijų.

Naujojo šilko kelio investicijos apima tarptautinei prekybai reikalingus logistikos infrastruktūros projektus – kelius, uostus, krovinių terminalus, geležinkelių jungtis ir pan. Skaičiuojama, kad vien per pirmąjį šių metų pusmetį BRI investicijos siekė 43 mlrd. JAV dolerių.