BRICS grupę sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika (PAR), o jų Naujasis plėtros bankas laikomas iššūkiu Vašingtone įsikūrusiam Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) bei Pasaulio bankui.
Dabar šios institucijos administracija „rūpinasi operacijų inicijavimu“, „Xinhua“ citavo banko prezidentą K.V.Kamathą, anksčiau dirbusį privačios bankininkystės sektoriuje Indijoje. Pasak jo, šiuo metu naujajame banke yra „kuriama verslo politika“ ir vykdomi „pasiruošimai plėtros projektams“.
Pasak K.V.Kamatho, bankas savo operacijas pradės šių metų pabaigoje arba 2016-ųjų pradžioje.
Apie banko veiklos pradžią buvo paskelbta trumpame pranešime, pasirodžiusiame praėjus dviem savaitėms po BRICS viršūnių susitikimo, kuriam pirmininkavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Maskva, kuri nukentėjo nuo didžiulių valiutos kurso svyravimų ir nesėkmingai stengėsi pritraukti investuotojų, prasidėjus Ukrainos krizei, laiko naująjį banką ir BRICS valiutų atsargas alternatyva tarptautinėms finansinėms institucijoms, tokioms kaip TVF arba Pasaulio bankas, kuriose pagrindiniu smuiku griežia Jungtinės Valstijos.
Per šios grupės viršūnių susitikimą Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas savo pranešime rašė, kad BRICS „atspindi naują policentrinę sistemą tarptautiniuose santykiuose“, demonstruodama didėjančią „naujų galios centrų“ įtaką.
BRICS valstybės, kurių gyventojai sudaro 40 proc. žmonijos, anksčiau susitarė įkurti banką, kurio kapitalas būtų apie 100 mlrd. JAV dolerių (90 mlrd. eurų).
Vienas Kinijos analitikas neigė, kad BRICS bankas buvo įkurtas kaip iššūkis kitoms daugiašalėms agentūroms.
„Jis yra papildymas, o ne iššūkis veikiančioms tarptautinėms institucijoms“, – naujienų agentūrai AFP sakė Li Daxiao (Li Dasiao), investicijų banko „Yingda Securities“ vyriausiasis ekonomistas.
BRICS šalys taip pat susitarė įkurti 100 mlrd. JAV dolerių valiutos atsargų fondą, turintį užtikrinti apsaugą nuo trumpalaikių likvidumo trikdžių ir skatinti didesnį finansinį bendradarbiavimą.
Kinija, kuri yra antroji didžiausia pasaulyje ekonomika, taip pat vadovauja pastangoms įkurti naują tarptautinį skolintoją – Azijos infrastruktūros investicijų banką (AIIB), kurio būstinė bus Pekine.
Kinija valdys daugiausiai – apie 30 proc. – AIIB akcijų, sakoma šios institucijos nuostatuose, kuriuos praeitą mėnesį pasirašė 50 šalių steigėjų.
Tačiau JAV ir Japonija – pirmoji ir trečioji didžiausios pasaulyje ekonomikos – atsisakė prisidėti prie AIIB.