„Lietuvos geležinkelių“ interneto svetainėje galima rasti, kad 2016 metų antrąjį ketvirtį vidutinis dabar jau buvusio generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 6373 eurai.
Jo pavaduotojai Albertas Šimėnas, Stasys Gudvalis, Raimondas Burkovskis ir Andrius Montrimas (šiuo metu laikinai einantis vadovo pareigas) uždirbdavo po 5730 eurų. Vyriausiasis įmonės finansininkas Alenas Gumuliauskas gaudavo 5434 eurų algą.
Tačiau šie duomenys pateikiami be premijų už bendrovės veiklos rezultatus. Priedus prie nustatytojo atlyginimo „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė gali gauti už gerą bendrovės bendrąjį pelningumą; pardavimo ir paslaugų apimtis vienam įmonės darbuotojui bei investicijų plano vykdymą pagal atliktų darbų aktus.
Gerai padirbėjo 2015 metais
Kaip DELFI informavo „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Domas Jurevičius, šių metų gegužę minėtiems vadovams buvo išmokėtos vienkartinės maždaug pusės jų mėnesinės algos dydžio premijos.
S. Dailydka papildomai gavo 3186 eurus, A. Šimėnas, S. Gudvalis ir R. Burkovis po 2865 eurus, A. Montrimas – 602 eurus, o A. Gumuliauskas – 691 eurą.
D. Jurevičius sakė, kad ši informacija viešai neskelbiama siekiant neiškraipyti duomenų.
„Kadangi nurodytą ketvirtį bendrovės valdyba bendrovės generaliniam direktoriui, o generalinis direktorius – vadovaujantiems darbuotojams skyrė apytiksliai pusės lentelėje nurodyto vadovaujančių darbuotojų vienos jų mėnesinės algos dydžio premiją už gerus praėjusių, t.y. 2015 metų darbo rezultatus“, – nurodė jis.
Beje, daugiau nei dešimtmetį įmonei vadovavęs S. Dailydka po atsistatydinimo jokios išeitinės kompensacijos ar premijos negaus. Bent taip naujienų agentūrai BNS tvirtino „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Saulius Girdauskas.
Pataisys nutarimą
Informaciją apie darbo užmokesčius „Lietuvos geležinkeliai“ viešina remdamiesi 2003 metų Vyriausybės nutarimu 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“.
Jame nėra konkretizuojama, ar turi būti skelbiama informaciją apie vadovams skiriamas premijas, tačiau S. Skvernelis DELFI sakė, kad tai turi pasikeisti.
„Atlyginimų skelbimo tvarka tikrai turėtų būti skaidresnė. Tikrai turėtų būti matoma ne tik vadinamoji pareiginė alga, bet ir visi priedai ir visa kita. Viskas, kas sudaro tą atlyginimą“, – komentavo jis.
Premjeras teigė, kad jis palaiko iniciatyvą papildyti minėta Vyriausybės nutarimą nauju punktu.
„Pradėjus darbą Vyriausybėje bus įvertintos šios naujovės įvedimo galimybės ir gali būti, kad ji tokia ir atsiras. Tikrai bus grįžta prie šio klausimo“, – sakė jis.
Tik dalis reformos
Tuo metu „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė sakė, kad „Lietuvos geležinkeliams“ turėtų būti keliami kur kas aukštesni atskaitingumo standartai nei įprastai akcinei bendrovei.
„Tai valstybės valdoma įmonė, kurios 100 procentų akcijų priklauso valstybei. Kitaip tariant, nors tai yra akcinė bendrovė, tačiau jos akcininkais, tam tikra prasme, esame kiekvienas iš mūsų“, – aiškino ji.
R. Mrazauskaitė manymu, atsakymas į klausimą, ar turėtų būti skelbiami tokių įmonių vadovų realūs atlyginimai su premijomis turėtų peržengti vien griežto teisinio reguliavimo ribas.
„Nors pagal Skaidrumo gaires valstybės valdomoms įmonėms jos privalo skelbti tik vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, nėra priežasties, kodėl patys vadovai negalėtų savo noru viešai pateikti ir kiek jiems išmokėta premijų. Be to, labai svarbu, pagal kokius rodiklius tokios premijos išmokamos. Dėl to paprastai sutariama darbo sutartyje ir būtų labai gera praktika šiuos rodiklius pristatyti viešai“, – dėstė „Transparency International“ atstovė.
Ji sakė, kad tai ypač aktualu, nes valstybės valdomos įmonės Lietuvoje, deja, labai retai turi nepriklausomas valdybas, kurios padėtų užtikrinti, kad premijos mokamos atsižvelgiant į veiklos rezultatus, o ne remiantis asmeniškais ar politiniais motyvais.
„Manau, kad ir griežtesnis teisinis reguliavimas, įpareigojantis viešai atskleisti ir papildomas vadovų gaunamas išmokas, nepakenktų, tačiau būtina suprasti, kad visam šiam sektoriui būtinos strateginės ilgalaikės reformos ir tokie pakeitimai būtų tik maža jų dalis“, – nurodė R. Mrazauskaitė.
