K.Glaveckas apie „Snorą“: bankas nemiršta, keičiasi tik jo vadas

Lietuvos banko sprendimas banką „Snoras“ perimti į valstybės rankas, grėsmės nei šalies ekonomikai, nei indėlininkams neturėtų kelti, nes jis užima labai nedidelę rinkos dalį, yra įsitikinęs Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Jo nuomone, „Snoro“ perėmimas neturėtų nustumti Lietuvos į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) glėbį.

„Reikia turėti omenyje, kad „Snoras“ yra ne „Parex“ bankas Latvijoje, kuris ten užėmė 60 proc. rinkos. Pas mus „Snoras“ turi apie dešimtadalį rinkos. Bankas nenumiršta, pasikeičia jo vadas. Indėlininkai galės disponuoti savo pinigais ir atlikti operacijas. Aš manau, kad didelės rizikos neturėtų būti žmonėms, organizacijoms ir ekonomikai“, – DELFI sakė jis.

„Snorui“ gyventojai ir įmonės yra patikėjusios 6 mlrd. Lt indėlių.

Pasak K. Glavecko, laikinasis administratorius reiškia, kad tam tikrą laikotarpį nebus leidžiama atlikti finansinių operacijų. Pagal įstatymą, jas stabdyti leidžiama iki dviejų mėnesių, bet, jo nuomone, Vyriausybė tą klausimą išspręs greičiau.

„Blogiausiu atveju tai truks kelias dienas. Pavojaus indėlininkams tikrai nėra“, – pabrėžė Seimo narys.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas nesiėmė spręsti, kiek pinigų reikės „Snoro“ gelbėjimui. Tačiau jis yra įsitikinęs, kad tai Lietuvos nenustums į TVF paskolas, kaip 2008 m. atsitiko Latvijai.

„Aš nemanau, kad tai labai brangiai kainuos. Ne, kol kas apie tai kalbos nėra (apie TVF – DELFI). Yra Lietuvos banko banko rezervai. Suprantate, kad bankas nebankrutuoja – keičiama jo valdyba, valstybė prisiima sau aktyvus ir įsipareigojimus. Aš nemanau, kad situacija yra labai bloga. Prisiminsiu tik Marką Twainą, kuris sakė, kad musę ir banką galima užmušti su laikraščiu“, – reziumavo pašnekovas.

DELFI primena, kad antradienį dienraščio „Lietuvos rytas“ išspausdino publikaciją, kurioje tvirtino, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė rengia planą prieš mažuosius Lietuvos bankus.

Daugiau nei trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų valdo antrinė „Snoro“ bendrovė.

Didžiausią dalį – 75 proc. – Lietuvos bankinio sektoriaus rinkos užima skandinaviški bankai.

Taps valstybiniu

„Aš įsivaizduoju, kad banke susidarę nuostoliai bus padengti dabartinių akcininkų kapitalu, kitaip tariant, jis bus nurašytas. Toliau iškyla klausimas, kas bus naujieji banko akcininkai. Panašu į tai, kad bankas kaip veikė, taip ir veiks, tik taps valstybiniu. Mano nuomone, bent jau didžioji dalis banko bus valstybinio kapitalo“, – DELFI sakė finansų analitikas Valdemaras Katkus.

Jo nuomone, kol kas klausimas dėl kreipimosi į TVF yra pernelyg ankstyvas.

„Atsižvelgiant į kapitalo poreikį, tai situacija yra visiškai suvaldoma su minimaliais nuostoliais. Per anksti, man atrodo, sakyti (ar reikės kreiptis į TVF – DELFI)“, – komentavo jis.

V. Katkus yra įsitikinęs, kad norint išlaikyti kiek galima didesnę ramybę tarp gyventojų, Vyriausybė dar trečiadienio vakarą turėtų pateikti pereinamąjį planą.

„Aš nemanau, kad žmonės dabar turėtų jaudintis dėl kitų bankų“, – teigė jis.

Didžiausią dalį – 75 proc. – Lietuvos bankinio sektoriaus rinkos užima skandinaviški bankai. Lietuvos bankas pabrėžia, kad grėsmių bankinio sektoriaus stabilumui nėra.

Visuose Lietuvos bankuose padėti indėliai, neviršijantys 100 tūkst. eurų, yra apdrausti 100 proc.

Įstatyme numatyta, kad nuo laikino banko veiklos apribojimo indėliai turėtų būti išmokėti per 20 darbo dienų su galimybe šį terminą pratęsti dar 10 dienų.