Darbo rinkos specialistų teigimu, tokia situacija susiklostė todėl, kad Klaipėdos uosto įmonėse nepakankamai efektyviai dirbama: darbams, kuriuos gali padaryti vienas žmogus, samdomi du, todėl ir nėra galimybių didinti algas.
Išvyksta į užsienį
Klaipėdos teritorinė darbo birža kiekvieną savaitę skelbia informaciją apie laisvas darbo vietas. Remiantis šia informacija, šiuo metu daugiausia ieškoma darbininkų, kurie galėtų dirbti laivus statančiose ir remontuojančiose uosto įmonėse.
Pavyzdžiui, šiuo metu darbdaviai Klaipėdoje įdarbintų 29 laivų metalinių konstrukcijų montuotojus, net 60 metalinių laivų korpusų surinkėjus, 61 suvirintoją ir 21 suvirintoją elektra ir dujomis.
„Tokia situacija, kad nuolat ir daug ieškoma darbininkų, galinčių dirbti uosto įmonėse, yra visus metus. Tai – ne sezoninė problema“, - teigė Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus Paslaugų darbdaviams poskyrio vedėja Daiva Blinstrubienė.
Šiuo metu Klaipėdos teritorinėje darbo biržos Klaipėdos skyriuje yra įregistruota 781 laisva darbo vieta, apie trečdalis jų – uoste.
„Specialistų, sugebančių dirbti uosto įmonėse, poreikis visada buvo ir bus. Nors juos rengia ir profesinės mokyklos, kai kuriuos kursus galima baigti ir Darbo biržoje, tačiau darbuotojų nuolat trūksta. Matyt, jaunimui nepatraukliai atrodo, tarkime, suvirtintojo specialybė, nes tai sunkus darbas“, - komentavo D. Blinstrubienė.
Be to, ji pabrėžė, kad didelė dalis specialistų iš Klaipėdos uosto išvyksta dirbti į užsienį. Priežastis – didesni atlyginimai.
„Klaipėdos uoste, pavyzdžiui, suvirintojams siūlomas 2-3 tūkst. litų dydžio atlyginimas per mėnesį į rankas. O užsienyje jis yra kelis kartus didesnis, todėl specialistai pas mus ir neužsibūna“, - patikino pašnekovė.
Pageidauja patirties
Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileškas kaip pagrindinę priežastį, kodėl Klaipėdos uosto įmonėse, remontuojančiose ir statančiose laivus, katastrofiškai trūksta darbuotojų taip pat įvardijo atlyginimo dydį.
„Žinoma, uždirbti Lietuvoje 3 tūkst. litų yra gerai, bet jei užsienyje, dirbdami tą patį darbą, galite uždirbti 10 tūkst. litų, juk ten ir važiuosite. Juo labiau kad yra daug išvažiavusių draugų, pažįstamų, kurie suranda garantuotą darbo vietą ir kviečia atvykti“, - dėstė A. Mileška.
D. Blinstrubienė svarstė, jog Klaipėdos uoste darbdaviai specialistams negali mokėti didesnių atlyginimų, nes tuomet esą reikėtų kelti paslaugų kainas, o tada sumažėtų klientų. „Taip ir susidaro toks užburtas ratas“, - reziumavo pašnekovė.
Neišnaudoja potencialo
Tačiau šios rinkos ekspertai tikino, kad pastatyti ar suremontuoti laivą Klaipėdoje ir, pavyzdžiui, Suomijoje kainuoja tiek pat. „Jei Klaipėdoje paslaugos būtų gerokai pigesnės, juk visi remontuojami laivai šiame uoste ir stovėtų“, - teigė pašnekovai.
Todėl, anot jų, pagrindinė priežastis, kodėl Klaipėdos uoste veikiančiose įmonėse darbuotojams nemokami europinio lygio atlyginimai yra ta, kad netinkamai organizuojamas darbas.
„Galima konstatuoti, jog neišnaudojamas darbuotojų potencialas, todėl mažėja jų produktyvumas. Tai, ką galėtų padaryti vienas žmogus, daro keli, todėl ir nėra galimybių jiems didinti atlyginimus. Kai pagerės darbo organizavimas, pradės didėti ir atlyginimai ir galbūt tada specialistai nebeišvažiuos į užsienį“, - kalbėjo ekspertai.
Jiems antrino A. Mileška. Jis pasakojo, kad kitų šalių uostose net per pietų pertraukas suvirintojai nenusileidžia pietauti nuo remontuojamo laivo, maistas jiems pakeliamas į darbo vietą. „Taip taupomas laikas, todėl darbo valandos išnaudojamos labai efektyviai, o tai reiškia, kad reikia mažiau darbuotojų. Be to, tokių sunkių specialybių, kaip suvirintojų ar korpusų surinkėjų, atstovams itin svarbu ir tai, kaip darbdaviai rūpinasi darbuotojų poilsiu, atsipalaidavimo galimybėmis, kokias socialines garantijas siūlo. Nesinori labai kritikuoti Klaipėdos uosto įmonių, tačiau joms dar yra ko pasimokyti, kad galėtų išsaugoti specialistus“, - dėstė A. Mileška.
