Kada darbdavys privalo išleisti atostogų?
Vieno feisbuko grupių moteris papasakojo apie situaciją su darbdaviu, kuris nenori jos išleisti ilgesnių atostogų.
„Dirbu įmonėje, vasarą noriu išeiti 2-3 savaičių atostogų, bet darbdavys neleidžia pasiimti daugiau nei vieną savaitę. Pirmą kartą su tuo susidūriau. Ką tokiu atveju daryti?“ – klausia ji.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus, bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų, jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę, o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
„Tai yra imperatyvi nuostata ir darbdavys privalo jos laikytis“, – pabrėžia VDI.
Inspekcija atkreipia dėmesį, kad darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas, o darbdavys – pareigą suteikti jas tais pačiais darbo metais, už kuriuos atostogos yra suteikiamos.
VDI pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi išaiškino, kad kiekvienoje konkrečioje situacijoje ši darbuotojo teisė ir atitinkama darbdavio pareiga įgyvendinamos šalių susitarimu.
„Reikalavimas susitarti dėl darbuotojo teisės į kasmetines atostogas įgyvendinimo tvarkos įstatyme įtvirtintas, siekiant maksimaliai suderinti neretai besikertančius darbo sutarties šalių interesus: darbuotojo – pasirinkti atostogas norimos trukmės, pvz., dalimis ir jam patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės ar įstaigos veiklos efektyvumas.
Atsižvelgiant į LAT išaiškinimą, darytina išvada, kad darbdaviui nustatyta pareiga suteikti darbuotojui atostogas bent kartą per darbo metus, o iniciatyvos teisė dėl atostogų suteikimo trukmės, jų skaidymo ir kitų klausimų priklauso darbuotojui. Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą, sprendžia dėl atostogų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka, sutikdamas arba motyvuotai atsisakydamas“, – komentuoja VDI.
Be to, Darbo kodekse nurodyta, kad darbdavys privalo tenkinti kasmetinių atostogų prašymą, kai to pageidauja: nėščios darbuotojos prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų; darbuotojai jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų; darbuotojai, slaugantys sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius.
Kuriems darbuotojams prioritetine tvarka suteikiamos atostogos?
Be kita ko, verta paminėti, kad kasmetinės atostogos suteikiamos arba pagal patvirtintą atostogų grafiką, arba šalių susitarimu, t. y. darbuotojo rašytiniu prašymu ir darbdavio sutikimu.
Kasmetinių atostogų grafikas, t. y. suteikimo eilė, sudaromas atsižvelgiant į tam tikrų kategorijų darbuotojų pageidavimus prioriteto tvarka, kai pirmasis turi pirmenybę prieš antrąjį ir t. t. Eilės tvarka atrodo taip:
1) nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų;
2) darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų;
3) darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų;
4) darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt darbo dienų;
5) darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.
„Jeigu darbuotojas mano, kad darbdavys pažeidžia jo teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba nemotyvuotai atsisako jas suteikti ir pan., tokie ginčai sprendžiami kreipiantis į darbo ginčų komisiją“, – prideda VDI.
Kada darbdavys gali išvaryti atostogų vienašališkai?
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius sako, kad jeigu darbuotojui buvo numatyta suteikti kasmetines atostogas pagal atostogų suteikimo eilę darbovietėje, tačiau darbuotojas negali jomis pasinaudoti dėl kitų, ne Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių arba apskritai nepageidauja jomis naudotis eilėje numatytu laikotarpiu, darbuotojui prašant kasmetinės atostogos galėtų būti nesuteikiamos pagal darbovietėje patvirtintą suteikimo eilę.
Taigi, nepaisant to, kad įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje jau yra patvirtinta kasmetinių atostogų suteikimo eilė, ji gali būti koreguojama, t. y. darbuotojui raštu pateikus prašymą dėl kasmetinių atostogų perkėlimo, darbdavys turi teisę priimti vietinį norminį teisės aktą (pavyzdžiui, įsakymą) ir perkelti konkrečiam darbuotojui pagal eilę numatytas suteikti kasmetines atostogas, nepažeidžiant Darbo kodekso.
Vis dėlto yra atvejų, kada darbdavys gali išleisti darbuotoją atostogų vienašališkai.
„Svarbu paminėti, kad atitinkamoje tvarkoje darbdavys galėtų numatyti atvejus ir taikytinus metodus, kai darbuotojas, piktnaudžiaudamas savo teise (Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalis), nesinaudoja arba nerodo iniciatyvos naudotis privalomos nepertraukiamos trukmės kasmetinėmis atostogomis.
Tokiu atveju, vadovaujantis numatyta tvarka, darbdavys galėtų nustatyti kasmetinių atostogų laiką atostogų eilėje ir jas suteikti darbuotojui vienašališkai“, – sako Š. Orlavičius.
Kada galite prarasti ilgai kauptas atostogas?
Tačiau, kaip pastebi kancleris, jei dėl tam tikrų priežasčių per darbo metus kasmetinės atostogos nėra išnaudojamos, teisė pasinaudoti įgytomis kasmetinėmis atostogomis neprarandama, jos perkeliamos į kitus darbo metus. Tačiau ir čia reikia atkreipti dėmesį, kad laiku nepasinaudoję atostogomis darbuotojai jas gali prarasti.
„Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti, pvz., dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, šio ribojimo terminas turi būti pratęsiamas“, – primena VDI.
VDI informuoja, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
„Taigi darbuotojo teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) už pirmuosius darbo metus užtikrinama tais kalendoriniais metais, kada jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičių, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Pavyzdžiui, darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už pirmuosius darbo metus būtų prarandama po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2023 sausio 1 d.
Tačiau, jeigu darbuotojas pradėjo dirbti, pvz., 2019-10-01, jis bus išdirbęs pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus 2020 m. balandžio mėnesį, todėl teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už pirmus darbo metus būtų prarandama po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 sausio 1 d.“, – pavyzdį pateikia inspekcija.
Už antrus ir vėlesnius darbo metus teisės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) užtikrinama tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
„Tarkime, darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už 2020-2021 darbo metus būtų prarandama po 2020 kalendorinių metų pabaigos ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 sausio 1 d.“, – pavyzdžiu dalijasi VDI.
